Kauno apylinkės teismo sprendimas

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovė gavo atsakovės 2017-02-23 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr.1SS-463(9.12 E), kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas dėl atsakovės Kauno skyriaus 2016-12-01 rašto Nr.8SD-7057-(14.8.125 E) panaikinimo ir 2016-01-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.8SŽN-1 palikimo nepakeistos. Minėtu raštu atsakovė konstatavo, kad ne visas ieškovei išnuomotas 0,9422 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)Kaune yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui ir pareigojo ieškovę per 2 mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateikti sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui. Ieškovė nurodė, jog nepateikus plano suėjus 2 mėnesiams nuo šio rašto gavimo dienos sutartis bus vienašališkai pakeista. Išnagrinėjusi ginčą išankstine ne teismo tvarka atsakovė pripažino, kad neturi teisės vienašališkai pakeisti sutartį, tačiau sieks abipusio sutarimo patikslinti (t.y. sumažinti) sklypo ribas ir plotą ir pakeisti sutartį, o nepavykus padaryti to bendru sutarimu inicijuos sutarties pripažinimą negaliojančiu dėl tariamo jos neatitikimo nuostatai, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kokio reikia juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal statinių tiesioginę paskirtį. Kadangi ieškovei tiek raštu, tiek sprendimu neigiama teisė naudotis visu sklypo plotu, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Sprendimas ir raštas naikintini , o sutartis nepakeistina dėl šių priežasčių: 1) visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, o skundžiami aktai pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, 2) atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja iš ieškovės pateikti sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui sumažinant ieškovės statiniams reikalingą sklypo plotą, 3) atsakovės raštas ir sprendimas pažeidžia sutartį, 4) atsakovė raštu ir sprendimu nepagrįstai pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, 5) teisės normos nustato baigtinį sąrašą sprendimų, galimų priimti atsakovei ginčą išnagrinėjus išankstine ne teismo tvarka, tačiau sprendimas neatitinka nė vieno iš jų.

Atsakovė atliko sklypo naudojimo patikrinimą ir 2016-11-22 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Akte užfiksuota, kad sklype esantis gamybinis pastatas funkcionuoja ir naudojamas gamybinei veiklai, o sklypo dalyje yra sukalti mediniai kuoleliai – tuo metu buvo projektuojamas sandėlis. Akivaizdu, kad sklypas naudojamas nepažeidžiant jokių sutarties nuostatų ir visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Sandėlio projektas buvo suderintas kompetentingų institucijų. Kauno miesto savivaldybės administracija sandėlio geriamojo vandens tinklo d90, lietaus tinklo d160, 380 v žemos įtampos kabelio statybai sklype 2017-06-01 išdavė ieškovei statybos leidimą. Projektą derino ir statybą leidžiantį dokumentą išdavė viešojo administravimo subjektai. Ieškovei buvo išduota 2019-09-18 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir jos pagrindu sandėlis 2017-09-25 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, faktinės aplinkybės, lyginant su skundžiamų aktų sudarymo metu, yra pasikeitusios t.y. sklype pradėtas statyti ir įregistruotas dar vienas ieškovei priklausantis pastatas – sandėlis.

Vyriausybės nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7. punkte numatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti sklypą. Draudimas statyti naujus statinius yra taikytinas tik tuo atveju, jei valstybinės žemės sklypas išnuomotas asmens nuomuojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba jei valstybinės žemės sklypas išnuomotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Draudimas statyti naujus statinius nėra taikytinas tuo atveju, jei valstybinės žemės sklypas išnuomotas asmeniui nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Šiuo atveju taikytina teisės norma, nustatanti, kad išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Sutarties sudarymo metu sklype buvo ir tebėra ieškovei priklausantys statiniai, kuriuos ji eksploatuoja pagal paskirtį. Ieškovei išnuomotas žemės sklypas prie esamų turimų statinių kartu numatant galimybę sklype statyti naujus statinius.

Visą sklypą juosia ieškovei nuosavybės teise priklausanti betoninė tvora, o prie pastato ir sandėlio yra ieškovei priklausanti asfaltuota automobilių aikštele. Jei sklypo plotas būtų sumažintas dėl to, kad dalyje atsirado nebaigtas statyti sandėlis, ieškovė netektų teisės į žemę, kurioje yra asfaltuota aikštelė – ši žemė galimai taip pat būti paimta iš ieškovės, kadangi priešingu atveju paimamas žemės plotas neturėtų privažiavimo ir negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Aikštelė ieškovei reikalinga, nes prie gamybinio pastato važinėja vilkikai ilgomis priekabomis ir jų apsisukimo spindulys yra labai ilgas.

Pati atsakovė suderino sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo išskirtos dalys atskirų statinių eksploatavimui t.y. iš esmės patvirtino, kad visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Atsakovė pati rengė sutartį ir jos 4.1. punkte numatė ieškovės teisę statyti statinius. Detaliojo plano derinimas ir patvirtinimas, sklypo plano sudarymas, kadastro duomenų suderinimas ir sutarties pasirašymas sukėlė ieškovei teisėtų lūkesčių visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui. Privatūs asmenys turi teisę tikėtis, kad valstybės institucijos veikia teisėtai, o jei pastarosios atlieka neteisėtus veiksmus, tai neigiami padariniai negali būti užkraunami privatiems asmenims. Sklypo dalyje, kurią atsakovė siekia atimti iš ieškovės, šiuo metu jau stovi teisėtai pastatytas sandėlis.

Valstybinė žemės ne aukciono tvarka gali būti išnuomota ne tik po statiniais, bet ir reikalinga statinių ir įrenginių eksploatavimui, todėl išnuomojamo sklypo dydį apsprendžia ne tik jame stovinčių statinių užimamas plotas, bet ir jų eksploatavimui reikalinga žemės dalis, įskaitant pravažiavimus, kiemus, automobilių stovėjimo vietas, žaliuosius plotus ir t.t.. Pastatas yra vienintelis pagrindinis daiktas sklype. Visi kiti esami statiniai ir ieškovės planuojamas statyti pastatas (sandėliavimo pastatas) yra pastato priklausiniai, funkciškai su juo susiję. Aplinkybė, kad ieškovė sklype ketina statyti planuojamą pastatą patvirtina, kad visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Ieškovė, siekdama gauti žaliavos geresnėmis kainomis, turi pirkti didesnius jų kiekius, tačiau neturi galimybių sandėliuoti ir sandėliuoja kitose įmonėse. Pastačius sandėlį ieškovė nusipirktas žaliavas galėtų sandėliuoti jame. Tai patvirtina, kad gamybinio pastato eksploatavimui reikalingas viso dydžio plotas.

2014-12-12 atsakovė pati suderino Detalųjį planą t.y. pati patvirtino, kad visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Nuo to laiko neatsirado jokių aplinkybių, dėl kurių būtų sumažėjęs sklypo poreikis statinių eksploatavimui. Priešingai, atsakovė papildomai užstatė ir dar ketina tankiau užstatyti sklypą. Detalusis planas yra galiojantis, nepanaikintas. Atsakovė neginčija naujų statinių – sandėlio, geriamojo vandens tinklo d90, lietaus tinklo d160, 380 V žemės įtampos kabelio statybai išduoto Statybos leidimo ir 2017-09-18 pažymos apie statinio statybą be esminių pažeidimų nuo projekto. Atsakovė beveik metus žinojo apie sandėlio projektavimą ir statybą ir nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti ieškovei projektuoti ir statyti sandėlį. Atsakovė vadovaujasi teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje faktų.

Pagal konstitucinį proporcingumo principą poveikio priemonės turi atitikti siekiamus tikslus. Ieškovė rekonstravo jai priklausantį gamybinį pastatą. Ieškovės užsakymu UAB“Saisto projektai“ parengė aikštelės ir betoninės tvoros projektą, o R. B. statybinė įmonė aikštelę ir tvorą pastatė. Už tai ieškovė sumokėjo 65 491,25 Eur. Už sandėlio projektavimą ieškovė sumokėjo 33 256,85 Eur.2017-08-16 ieškovė sudarė Statybos darbų rangos sutartį, kurios kaina – 342 067 Eur, iš kurių sumokėta 213 750 Eur. Už kitus, su sandėlio statyba susijusius darbus, ieškovė apmokėjo 128 987,31 Eur. Iš viso patirta 375 994,16 Eur išlaidų. Į naują gamybą ieškovė planuoja investuoti iki 2 000 000 Eur. Dėl įrangos įsigijimo vyksta derybos su užsienio firmomis. Sutartį pripažinus negaliojančia atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.Sklypo planas ir sutartis sudaryti įgyvendinant detalųjį planą, todėl atsakovė sprendime nepagrįstai laiko, kad esant galiojančiam detaliajam planui gali būti keičiamos išnuomoti sklypo plotas ir ribos.

Neteisėtas ir nepagrįstas atsakovės reikalavimas, kad ieškovė pateiktų sklypo planą su išskirtomis dalimi statinių eksploatavimui, nes pagal Vyriausybės nutarimo Nr.260 33 punktą žemės sklypo dalys atskiriems statiniams žemės sklypo plane išskiriamos tada, kai vienas valstybinės žemės sklypas išnuomojamas prie keleto pagrindiniais daiktais esančių statinių, registruotų atskirais objektais ir priklausančių skirtingiems savininkams. Tačiau šiuo atveju sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas – pastatas, o ieškovė yra vienintelė sklype esančių statinių savininkė.

Sutartis gali būti keičiama tik abiejų šalių sutarimu. Įstatymai nesuteikia atsakovei teisės ne teismo tvarka vienašališkai pakeisti sutartį, sumažinti nuomojamo sklypo plotą. Nors atsakovė tai pripažino sprendimu, tačiau paliko galioti raštą, kuriame atsakovė numatė, kad jei ieškovė per 2 mėnesius nepateiks atsakovei sklypo plano su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui (sumažinant pastatams reikalingo sklypo plotą), tai suėjus 2 mėnesiams sutartis bus vienašališkai pakeista. Sprendime nurodoma, kad nepriėmus atsakovės siūlomų sąlygų bus inicijuojamas sutarties pripažinimas negaliojančia. Atsakovė raštu ir sprendimu kelia ieškovei sutarčiai prieštaraujančias pretenzijas ir reikalavimus. 2014-12-12 atsakovė pati suderino detalųjį planą t.y. patvirtino, kad visas sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Pati atsakovė rengė sutartį ir jos 4.1.punkte numatė ieškovės teisę sklype statyti statinius. Detaliojo plano patvirtinimas, sklypo plano sudarymas ir sutarties pasirašymas sukūrė ieškovei teisėtus lūkesčius visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui – tame tarpe ir statyti naujus pramonės, sandėliavimo ir komercijos statinius, plėsti savo vykdomą veiklą. Ši galimybė ieškovei yra labai svarbi, kadangi įgalina išvengti transportavimo kaštų ir apskritai išplečia veikos organizavimo galimybes. Ieškovė, siekdama minėtų lūkesčių įgyvendinimo, patyrė didelių išlaidų (rekonstravo pastatą ir atlieka veiksmus dėl planuojamo pastato statybos). Jei atsakovė įgyvendintų savo nepagrįstus ketinimus, būtų grubiai pažeisti ieškovės interesai ir ji patirtų didelių nuostolių.

Sprendimu atsakovė pripažino, kad įstatymai nesuteikia teisės atsakovei ne teismo tvarka vienašališkai pakeisti sutartį sumažinant nuomojamo sklypo plotą, todėl atitinkamai turėjo būti priimtas sprendimas dėl rašto panaikinimo, tačiau atsakovė skundžiamą raštą paliko galioti. Toks atsakovės sprendimas neatitinka nei vieno išankstinio ginčų nagrinėjimo ne tesimo tvarka taisyklių 30.1- 30.5. numatytų galimų priimti sprendimų. Buvo sukurta teisiškai ydinga situacija, kadangi liko galioti du vienas kitam prieštaraujantys administraciniai aktai - raštas ir sprendimas.

Nesutikimą grindžia tuo, jog Kauno miesto skyrius 2016 -11-22 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė aktą, kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva, aptverta tvora, tačiau statiniais neužstatyta. Atsižvelgiant į tai skyrius laikė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pastatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl sprendė, kad didžioji sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota. 2016-12-01 raštu Nr.8SD-7057-(14.8.125 E) informavo ieškovę, kad jei nebus pateiktas žemės sklypo planas, žemės sklypo nuomos sutartis bus vienašališkai pakeista suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2017-02-23 buvo atmestas ieškovės skundas 2016-12-22 pateiktas Tarnybos direktoriui. Skyriui buvo pasiūlyta bendru sutarimu su UAB“Klameta“ patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą atitinkamai pakeičiant Nuomos sutartį, tačiau sutarimo pasiekti nepavyko. 2017-05-26 Tarnyba užsakė Žemės sklypo planą dėl žemės sklypo dalies nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingo ploto. Iš UAB“Drava“ sudaryto plano Tarnyba nustatė, kad nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik 0,5206 ha žemės sklypui „A“ plote , kur stovi ieškovės gamybinis pastatas, o 0,4216 ha plotas “B“ negalėjo būti išnuomotas. Ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu 2017-08-28 įregistravo pradėtą statyti savarankiškai funkcionuojantį pastatą – sandėlį, kurio paskirtis – sandėliavimas ir kuris nėra gamybinio pastato priklausinys. Šios aplinkybės patvirtina, kad visas žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas, nes nebuvo reikalingas gamybiniam pastatui tinkamai eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiamas realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Iš Žemės sklypo patikrinimo akto bei plano akivaizdu, kad 0,4216 ha sklypo nėra būtina ieškovės pastatui eksploatuoti pagal paskirtį. Tarnyba, suderindama kadastrinius matavimus, nesprendė kausimų dėl žemės nuomos. Gamybinio pastato rekonstrukcija kaip tik įrodo, jog ieškovė žinojo Nuomos sutarties 4.1 papunktyje įvardintą sąlygą, suteikiančią statyti ir rekonstruoti tik turimus nuomojamame sklype statinius, o ne statyti naujus, nes naujų statinių statybai valstybinės žemės plotai nėra nuomojami. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, žemės sklypo nuomos sutartys negali būti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti sklypą.

Tik asmuo, turintis valstybinės žemės plote savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Teisės aktų nuostatos suteikia teisę be aukciono išnuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, o ne planuojamais statyti. Atsakovė, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Nuomos sutarties neatitikimus imperatyvioms teisės normoms, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti ieškovę apie neatitikimus ir imtis priemonių jų ištaisymui. Ieškovė apie sutarties neatitikimus imperatyvioms teisės normoms sužinojo jau patikrinimo metu, o apie būsimus atsakovės veiksmus iš 2016-12-01 rašto. Laikytina, kad visi veiksmai po patikrinimo ieškovės atlikti žinant apie riziką bei galimas neigiamas pasekmes, todėl atsakovei nekils jokia pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jokių statinių , priklausančių ieškovei žemės sklypo dalyje, kurioje auga pieva, nėra, todėl šios dalies nuoma ne aukciono būdu negalima. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, nedviprasmiškai ir aiškiai nurodo, kad valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima tik prie esančių ( o ne būsimų) statinių ar įrenginių. Teisės aktuose nenumatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Patikrinimo metu nustačius, kad žemės sklypo dalyje nėra pastatyta ieškovei priklausančių statinių, o nesant statinių ji neturi teisės į žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu.

Nuomos sutartis nesuteikia teisės žemės sklype statyti naujų statinių. Sutarties 4.1 papunktyje įrašyta sąlyga reiškia turimo pastato (kurio eksploatavimui ir buvo išnuomotas žemės sklypas) tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų ( ne savarankiškai funkcionuojančių) statinių statybą. Joks teisės aktas ar teismų praktika nesuteikia jokių teisių nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujų statinių. Ieškovė plečiamai ir netinkamai aiškina Taisyklių 30.7 papunktį bei Nuomos sutarties 4.1 papunktį. Tarnyba, sudarydama nuomos sutartį, neturėjo jokių duomenų apie planuojamą statyti naują statinį, ką patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, kad parengiamieji darbai prasidėjo po sutarties sudarymo. Gamybinį pastatą ieškovė įsigijo dar 2005 -09-27 ir nuo to laiko eksploatavo jį neišnaudodama viso žemės sklypo. Sandėlį ieškovė susiruošė statyti tik po Nuomos sutarties sudarymo 2016 m. viduryje. Sandėlis yra savarankiškas statinys, o ne gamybinio pastato priklausinys ir nėra skirtas tai pačiai veiklai vystyti kaip iki tol buvęs vienas gamybinis pastatas ir galės būti naudojamas ne tai pačiai veiklai , todėl nuomos sutartyje nenumatytus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

Teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami tik žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti klausimai, tačiau nesprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl jie neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio vienokiu ar kitokiu būdu sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ar nuomos sutartis. Tai, kad tarnyba suderino ir neginčijo žemės sklypų teritorinių planavimo dokumentų nereiškia, kad sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos neprivalu vadovautis konkrečiai valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir spręsti dėl konkretaus nuomojamo žemės sklypo.

Tai reiškia, kad 0,4216 ha dalis negalėjo būti išnuomota, nes joje nebuvo statinių, o teisės aktai nenumato galimybės be aukciono išnuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypas yra visas skirtas konkrečiam statiniui eksploatuoti, o juo labiau ir naujo statybai.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2016-11-22 atlikus patikrinimą atsakovės Kauno skyrius nustatė, jog žemės sklypo dalis , kurioje yra pieva, aptverta tvora, tačiau neužstatyta statiniais, todėl padarė išvadą, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pasatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl negalėjo būti išnuomota. 2017 m. kovo 3 d. Kauno skyriui buvo pavesta pasiūlyti ieškovei administracine tvarka t.y. bendru sutarimu patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą atitinkamai pakeičiant ir nuomos sutartį, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Tarnyba 2017-05-26 užsakė žemės sklypo planą dėl sklypo dalies nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingo ploto. Iš UAB“Drava“ 2017-07-20 parengto plano matyti, kad nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik 0,5206 ha žemės sklypo dalies „A“ plotui, o 0,4216 ha plotas „B“ negalėjo ir negali būti nuomojamas. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2018-08-28 įregistravo pradėtą statyti sandėlį, kurio naudojimo paskirtis –sandėliavimo, ir šis pastatas nėra gamybinio pastato priklausinys.

Laikytina, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl neužstatyta statiniais ir nenaudojama žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo – pardavimo sutartys negali būti sudaromos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti sklypą. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Teisės normos suteikia galimybę be aukciono išnuomoti žemę po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo nuomoti žemę naujų statinių statybai.

Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu , jei jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jokių statinių žemės sklype, kurioje auga pieva, nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo ir nėra, todėl šios dalies nuoma ne aukciono būdu negalima.

Nuomos sutartis nesuteikia žemės sklype statyti naujų statinių. Sutarties 4.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas iš esmės reiškia turimo pastato tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų ( ne savarankiškai funkcionuojančių) statinių statybą. Ieškovė plečiamai ir netinkamai aiškina tiek Taisyklių 30.7 papunktį, tiek Nuomos sutarties 4.1 papunktį, kuris ieškovei nesuteikia teisės statyti naujų statinių.

Tarnyba, sudarydama nuomos sutartį, neturėjo jokių duomenų apie planuojamą statyti naują statinį. Gamybinį pastatą ieškovė įsigijo dar 2005-09-27 ir nuo to laiko jį eksploatavo neišnaudodama viso žemės sklypo. Statomas sandėlis yra savarankiškas statinys, o ne gamybinio pastato priklausinys ir nėra skirtas tai pačiai veiklai vystyti, todėl nenumatytus statinius pastatęs nuomininkas juos privalo nugriauti ir sutvarkyti sklypą.

Teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami tik žemės sklypų formavimo, reglamentavimo ir kiti klausimai, tačiau šių dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl jie neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio vienokiu ar kitokiu būdu sudaryti žemės sklypo pardavimo ar nuomos sutartis. Tai, kad tarnyba suderino ir neginčijo Žemės sklypo teritorinių planavimo dokumentų nereiškia, kad sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos neprivalu vadovautis konkrečiai valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais ir spręsti dėl konkretaus nuomojamo sklypo dydžio. Nuomos teisės ieškovei nėra kvestionuojamos, dalis sklypo galės būti nuomojama, tačiau kita dalis, nestatyta statiniais, negali būti nuomojama.

Patikrinimo metu nustačius, kad žemės sklypo dalyje nebuvo pastatyta ieškovei priklausančių statinių, ji neturėjo jokių teisių į žemės sklypo dalies nuomą ne aukciono būdu, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisinimas santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Ne aukciono tvarka įgyjama teisė yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Akivaizdu, kad šios teisės įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas reikalingas statinio eksploatavimui pagal statinio tiesioginę paskirtį.

Žemės įstatymo normos, nustatančios statinių savininkų teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šios asmens naudai suvaržo žemės savininko t.y. valstybės teisę disponuoti žemę kitais , efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytomis sąlygomis. Šių sąlygų nelikus išnyksta teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka. Kadangi žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, sudarant sandorius dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, kuris šiuo atveju yra pažeistas , dėl to būtina jį apginti. Teisė nuomoti valstybinę žemę , ant kurios stovi asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, lengvatinėmis sąlygomis galima tik esant konkrečiai sąlygai t.y. kai žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininkų turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Pastatų savininkai ( nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybės žemės sklypą. Valstybinės žemės lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams tinkamą jų statinių eksploataciją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype esantis administracinis pastatas nenaudojamas, veikla jame nevykdoma. Nenaudojama ir dalis gamybinių dirbtuvių. Kita dalis suremontuota, įrengtos patalpos, naudojama. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva, naudojama gruntui laikyti, tačiau statiniais neužstatyta. Laikytina, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti, todėl negalėjo būti išnuomota.

Aplinkybė, kad statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas . Žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai t.y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio pastato naudojimu. Bylos aplinkybės rodo, kad įregistruotas sandėlis (pastato būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 6 procentai, pastato stogo dangos nėra), esantis žemės sklype, kurio plotas 0.4216 ha, nėra ir negali būti naudojamas vykdant sandėliavimo veiklą ar eksploatuojamas pagal esamą tiesioginę paskirtį, neatitinka Statybos įstatyme apibrėžtos pastato sąvokos, todėl darytina išvada, kad plane pažymėta žemės sklypo dalis „B“, kurioje įregistruotas sandėlis, nėra naudojamas pagal paskirtį t.y. ieškovė šioje žemės sklypo dalyje nevykdo funkcijų, kurioms buvo išnuomotas žemės sklypas.

Nacionalinė žemės tarnyba , įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi procesines teises būti ir ieškove, ir atsakove įgyvendindama viešąjį interesą žemės reformos, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvus pobūdis : taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomenei naudą. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybė gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka, todėl sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi viešojo intereso elementų. Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turi procesines teise ir pareigas būti ieškove ir atsakove įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga.

Atsakovė mėgina išvengti atsakomybės už savo pačios esminį dalyvavimą ir sprendimus išnuomojant sklypą ieškovei, nes atsakovė pati suderino detalųjį planą, patvirtino sklypo kadastrinius matavimus, įregistravo sklypą Nekilnojamojo turto registre, parengė sutartį ir ją pasirašė, todėl jai turėjo būti žinomi reali faktinė padėtis dėl viso sklypo reikalingumo ieškovės statinių eksploatavimui. 2017-01-02 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.A-271 buvo patvirtintas Detaliojo sklypo koregavimas ir pakoreguota statybos sklype zona ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. Tačiau detaliojo plano koregavimas esminių sprendinių nepakeitė, buvo „perstumta“ tik statybos zona, kuri išliko tokio pat ploto kaip ir ankstesniame plane. Informacija apie detaliojo plano koregavimą buvo prieinama iš oficialių šaltinių, todėl atsakovė negalėjo nežinoti, kad dalyje sklypo ieškovė ketina statyti sandėlį.

Sandėlio projektas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis. Naujų statinių statybai 2017-06-01 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą. Projektą derino ir statybos leidimą išdavė viešojo administravimo subjektai. Ieškovei 2017-9-18 buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir jos pagrindu statinys 2017-09-25 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Visą sklypą juosia ieškovei nuosavybės teise priklausanti betoninė tvora. Prie pastato yra ieškovei priklausanti asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir cementinė automobilių stovėjimo aikštelė t.y. sklypo dalis, kurioje statomas pastatas, yra iš visų pusių apsupta ieškovės nekilnojamaisiais daiktais : pastato, betoninės tvoros ir cementinės aikštelės. Jei sklypo plotas būtų sumažintas pagal UAB“Drava“ planą išeitų, kad ieškovė netektų teisės į žemę, kurioje yra asfaltuota aikštelė. Ji reikalinga ieškovei, kadangi prie gamybinio pastato važinėja vilkikai ilgomis priekabomis, jų apsisukimo spindulys yra itin didelis, todėl nesant aikštelės jie negalėtų privažiuoti prie pastato, išvažiuoti. Sumažinus sklypo plotą netektų teisės į žemę, kurioje stovi dalis betoninės tvoros. Draudimas valstybinės žemės nuomininkui statyti naujus statinius yra taikomas tik tuo atveju, jei valstybinės žemės sklypas išnuomotas asmens nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba jei valstybinės žemės sklypas išnuomotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Draudimas šiuo atveju nėra taikytinas, nes žemės sklypas išnuomotas asmeniui nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Šiuo atveju taikytina teisės norma nustatanti, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui.

Įstatymų leidėjas tikslingai numatė galimybę valstybinės žemės sklypuose, ilgiau nei 3 metams išnuomotuose ne aukciono tvarka prie asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti senus, jei tai numatyta sutartyje ir tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Įstatymų leidėjas, kaip racionalus subjektas, yra suinteresuotas verslo plėtra ir šalies ūkio augimu. Jei nuomojant žemę nebūtų atsižvelgta į verslo poreikius esamų statinių eksploatavimui, jei nebūtų sudaromos galimybės verslo plėtrai, įskaitant ir naujų statinių statymą išnuomotame sklype, tokia valstybinės žemės nuoma žlugdytų verslo galimybes. Atsakovė prašo pripažinti sutartį negaliojančia laikydama, kad prie statinių išnuomotame valstybinės žemės sklype naujų statinių statyba visais atvejais yra negalima. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja sutarties sudarymo metu galiojusioms ir dabar tebegaliojančioms teisės normoms, leidžiančioms naujų statytinių statybą valstybinės žemės sklype, išnuomotame prie statinių. Pati atsakovė suderino sklypo kadastro duomenis, rengė sutartį ir joje numatė ieškovės teisę sklype statyti statinius. Visa tai kūrė ieškovei teisėtus lūkesčius visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui ir statyti naujus pramonės, sandėliavimo ar komercijos statinius, reikalingus vykdomos veiklos ( o ne naujos) veiklos plėtimui.

Atsakovė nėra atlikusi jokių vidinių procedūrų, kuriomis būtų nustačiusi, kad sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Nebuvo nustatyti ir atsakomybėn patraukti už tariamus nusižengimus atsakingi tarnautojai. Kadangi sutartį sudarė pati atsakovė tokios procedūros buvo būtinos konstatuojant savo pačios tarnautojų neteisėtus veiksmus. Atsakovės nurodomu 2016-11-04 pavedimo 1.4 papunkčiu buvo nurodyta tik atlikti patikrinimą vietoje, o nebuvo konstatuota, kad sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Atsakovė veiksmų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ėmėsi be jokio konkretaus pagrindo, tiesiog spontaniškai pakeisdama ankstesnę poziciją. Sklypo dalis, kurioje yra ieškovės nebaigtas statyti sandėlis, yra iš visų pusių apsupta ieškovės nekilnojamaisiais daiktais. Jei sklypo plotas būtų sumažintas ieškovė netektų teisės į žemę, kurioje yra asfaltuota aikštelė – ji taip pat galimai būtų paimta , nes priešingu atveju paimamas žemės plotas neturėtų privažiavimo ir negalėtų būti vartojamas pagal paskirtį.

Atsakovės priešieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė sutartį sudarė pažeisdama imperatyvias teisės normas. Atsakovė yra valstybės institucija, viešojo administravimo subjektas, todėl jei sutartį pati būtų sudariusi pažeisdama teisės normas, tai pagal EŽTT praktiką, negalėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių privačiam asmeniui – ieškovei.

Sklypo dalyje, kurią atsakovė siekia atimti iš ieškovės, šiuo metu jau stovi pastatas. Ieškovė sąžiningai jį statė. Tokią teisę ieškovei numatė sutartis, kuri yra galiojanti ir iki priešieškinio pateikimo nebuvo ginčijama teisme. Ieškovė statė pastatą laikydamasi statybą reglamentuojančių teisės normų. Pati atsakovė skatino ieškovę statyti pastatą, todėl net jei sutartis būtų pripažinta negaliojančia, ieškovė turėtų teisę išsinuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės pastato eksploatavimui. Priešieškinio reikalavimais nebus pasiekti jokie nurodomi atsakovės tikslai, o tik bus padaryta žalos ieškovei, visuomenei ir valstybei.

Priešieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kuriuos egzistavo jau detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu t.y. atsakovė laiko, kad esamo ploto ir ribų sklypas nuo pat pradžių buvo per didelis ieškovės statinių eksploatavimui, todėl negalėjo būti jai išnuomotas. Tačiau detaliuoju planu yra nustatyta, kad visas sklypas reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Detalusis planas yra galiojantis , nepanaikintas. Sklypo planas ir sutartis sudaryti įgyvendinant detalųjį planą. Atsakovė prašo sutartį negaliojančia, tačiau neginčija detaliojo plano ir yra praleidusi sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo, apskundimo teismui terminą. Esant galiojančiam detaliajam planui bet kuriuo atveju šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Rengiant detaliuosius planus dėl valstybinės žemės sklypų prie statinių yra nustatomas statinių eksploatavimui reikalingas sklypo plotas ir ribos, įskaitant ir tai, kad yra vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinami automobilių stovėjimo vietoms reikalingi plotai, privažiavimai prie sklypų, privalomi žalieji plotai ir t.t., todėl atsakovės pozicija, kad detalusis planas nesukuria atsakovei pareigos išnuomoti būtent jame nurodyto ploto ir ribų valstybinės žemės plotą, yra nepagrįsta.

Atsakove neginčija ir naujų statinių statybos leidimo ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios pagrindu pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė veikė teisėtai turėdama visus reikiamus leidimus ir atsakingų institucijų suderinimus ir pastatą įregistravo Registrų centre. Nėra ginčo, kad ieškovė yra teisėta pastato savininkė, todėl neabejotinai turi teisę nuomotis pasato eksploatavimui reikalingą valstybinę žemę ir pastatas neturėtų būti griaunamas. Atsakovė, surašydama Patikrinimo aktą ir jame užfiksuodama, kad dalyje sklypo projektuojamas pastatas, žinojo apie tai, kad ieškovė sklype ketina statyti pastatą ir savo ketinimus imasi įgyvendinti. Atsakovė beveik metus nereiškė reikalavimų pripažinti sutarties negaliojančia ir neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti ieškovei projektuoti/statyti pastatą. Bylos nagrinėjimo metu išreiškė pageidavimą derėtis dėl taikos sutarties iškeldamas sąlygą – kad pastato nebaigta statyba būtų užregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu atsakovė pati skatino ieškovę toliau statyti pastatą ir jį įregistruoti toliau formuodama teisėtus ieškovės lūkesčius.

Ieškovė siekdama statyti sklype pastatą ir visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui, patyrė didelių išlaidų. Už aikštelės ir betoninės tvoros sklype projektą ieškovė sumokėjo 65 491,25 Eur. Pastato projektavimo sutarties kaina – 33 256,85 Eur. 2017-08-18 ieškovė su UAB“Angarų centras“ sudarė pastato statybos rangos sutartį, kurios kaina 342 067 Eur ir jau yra sumokėjusi 213 750 Eur. Už kitus statybos darbus ieškovė yra sumokėjusi 128 987,31 Eur. Ieškovė pastato projektavimui ir statybai jau patyrė 375 994,16 Eur išlaidų. Į naują gamybą ieškovė numačiusi investuoti iki 2 000 000 Eur. Vedamos derybos su užsienio firmomis dėl įrangos įgijimo. Patenkinus priešieškinio reikalavimus ieškovė patirtų didelių nuostolių.

Statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dydį nustato teritorijų planavimo dokumentai, o ne žemės sklypų planai. Sklypo planai gali būti rengiami tik vadovaujantis detaliuoju planu, todėl atsakovės pateiktas UAB“Drava“ planas, kuriame ieškovės statinių eksploatavimui išskirta tik sklypo dalis „A“ indeksu, o „B“ pažymėta dalis yra nurodyta kaip perteklinė, yra niekinis. Atsakovės atstovė 2018-02-07 posėdžio metu nurodė, jog UAB“Drava“ planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, jis buvo grąžintas trūkumams šalinti ir tai dar nėra padaryta, todėl UAB“Drava“ planas net nėra suderintas. Tai reiškia, kad byloje nėra pateikta jokio teisės aktus atitinkančio plano, nors atsakovė privalo pateikti planą, kuriame būtų išskirta ieškovės statinių eksploatavimui ir tariamai perteklinė sklypo dalis.

Sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas – gamybinis pastatas ir ieškovė yra vienintelė sklype esančių statinių savininkė. Sutartis jau yra sudaryta, todėl nebuvo teisinio pagrindo rengti UAB“Drava“ planą. Šį planą ruošęs matininkas nebuvo atvykęs į sklypą ir vietos neapžiūrėjo, nevertino kokia veikla vystoma sklype, todėl jis neatspindi realios situacijos. Planas parengtas ant seno kadastrinio plano, nes jame pavaizduoti objektai, kurių jau nėra, o tie kurie yra – nepavaizduoti.

Nustatyta, jog 2015 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-1256 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune detalusis planas. Vienas iš šiame plane suprojektuotų žemės sklypų – sklypas prie ieškovei nuosavybei teise priklausančių statinių. 2016 m. sausio 4 d. sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės, išnuomavo ieškovei sklypą. Sutarties terminas - 31 metai. Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr.38-4 Nr.200-127 ieškovė atliko gamybinio pastato rekonstrukciją – pristatė priestatą. Ieškovė 2016 m. gegužės 16 d. sudarė sutartį su projektavimo įmone dėl sandėliavimo paskirties pastato projekto rengimo, suderinimo ir statybos leidimo gavimo. 2016 m gruodžio 5 d. ieškovė išsiėmė Specialiuosius -architektūros reikalavimus Nr.70-17-946 planuojamam pastatui sklype statyti. Yra numatytos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, žalios vejos plotai ir kt.; 2017-06-01 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovei Statybos leidimą Nr.LSNS-21-17061-00569 naujų statinių – sandėlio, geriamojo vandens tinklo, lietaus tinklo, žemos įtampos kabelio statybai. 2017-09-18 ieškovei išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir šios pažymos bei 2017-08-28 atliktų sandėlio kadastrinių matavimų pagrindu sandėlis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė sandėlio projektavimui ir statybai jau patyrė 375 994,16 Eur išlaidų. Atsakovės prašymu ieškovės atžvilgiu 2017 m. spalio 24d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti naujų statinių projektavimo ir statybos darbai bei uždrausta ieškovei atlikti šiuos darbus.

Atsakovė nurodė, kad pozicijos dėl išnuomoto žemės sklypo pasikeitimą sąlygojo Žemės ūkio ministerijos 2016-04-15 rašte pateikta išvada Nr.2d_1919(12.152) pagal atliktą tyrimą dėl Kauno miesto teritorijoje sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarčių, kurioje buvo nurodyti darbo grupės nustatyti pažeidimai išnuomojant ir parduodant valstybinės kitos paskirties žemės sklypus. Atsakovė buvo įpareigota atlikti patikrinimą. 2016 m. lapkričio 22 d. atsakovė surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.8ŽN-318(14.8.71). Jame yra nurodyta, jog “žemės sklype esantis gamybinis pastatas funkcionuoja ir naudojamas ūkinei gamybinei veiklai. Žemės sklypo dalis tarp sklypo plane pažymėtų posūkio taškų Nr.3 iki Nr.11 apaugusi žole, žolė aptverta tvora. Šioje dalyje yra sukalti mediniai kuoleliai. Toje vietoje, pasak direktoriaus J. S., šiuo metu projektuojamas statyti gamybinis pastatas“. Atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. rašte ieškovei „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra reikalinga jame esantiems statiniams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl negalėjo būti išnuomota. Atsakovė įpareigojo ieškovę per 2 mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateikti žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui ir nurodė jog to nepadarius 2016-01-04 valstybinės žemės sutartis bus pakeista vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

Šį raštą ieškovė apskundė rašte nurodyta tvarka ir terminais. 2017 m. vasario 23 d. sprendime atsakovė patvirtino, kad ieškovei buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės plotas motyvuodama, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama esamiems statiniams eksploatuoti, o tai, kad ieškovė planuoja statyti naują statinį tik patvirtina faktą, kad esamiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas, todėl sutartis turi būti arba šalių susitarimu keičiama, arba pripažįstama negaliojančia. Sprendime nurodyta, jog nepavykus susitarti bus inicijuojamas nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia dėl jos neatitikimo nuostatai, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kokio reikia juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal statinių tiesioginę paskirtį.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2016-12-01 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-7057-(14.8.125E) ir 2017-02-23 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-463-(9.12E).

Teisės doktrinoje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą yra akcentavęs, kad šios konstitucinės teisės įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai, nes kaip ir bet kuri kita subjektinė teisės teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo sureguliuota tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui sukelia tik tuo atveju, jeigu ši teisė įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Ieškovė mano, jog atsakovė reiškia reikalavimus neturėdama materialinės reikalavimo teisės – tinkama šalimi reikšti tokius reikalavimus teisme galėtų tik viešąjį interesą ginantis prokuroras.

Ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas atsakovės. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad valstybei priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Atsakovei valstybės priskirtos funkcijos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo leidėjas įtvirtino, kad atsakovė įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, parduoda žemės sklypus, juos išnuomoja ir kt.; Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos , kad valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos įgyvendinimas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Tai, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.) nesusiaurina konkrečios valstybinės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija jai suteiktų įgalinimų ribose jai priskirtoje veikloje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje akcentuojamas viešojo intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-109/2012).

Nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pabrėžiama, jog viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose ( Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų nei buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis), Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A3254-520/2017).

Teisėtumo bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai sąlygoja, jog viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesniojo viešojo subjekto (jei tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Nr.A602-227/2012, Nr.A502-1017/2014). Tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusius galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises ar pareigas, nėra nustatyta. Administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis). Viešojo administravimo subjektų veikloje, skirtingai nei privačių asmenų, galioja principas – „viskas , kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, yra neteisėti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Nr. A756-35/2010, Nr. A662- 1356/2012).

Darytina išvada, jog teisės aktuose, apibrėžiančiuose atsakovei priskirtas funkcijas ir kompetencijos ribas nėra vienareikšmiškai įvardinta galimybė pačiai naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis ( be aukciono) išnuomotas žemės sklypas. Gero valdymo principas neturėtų atimti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo , todėl atsakovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl viešojo intereso gynimo, įskaitant ir reikalauti teismo panaikinti savo pačios priimtus individualius administracinius aktus, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai susiaurinama atsakovės, kaip valstybės institucijos teisė ginti viešąjį interesą.

Dėl atsakovės ginčijamo atsakovės 2015 -12 -30 priimto įsakymo Nr.8VĮ-1626-(14.8.2) ir 2016 m. sausio 4 d. Nuomos sutarties Nr.8SŽN-1 (ne) galiojimo, dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisinti žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,4216 ha pašalinant pradėtą statyti sandėlį ir ieškovės reikalavimo naudoti visą valstybinės žemės sklypą teisės pripažinimo

Atsakovė siekia panaikinti savo pačios priimtą įsakymą ir su ieškove sudarytą sutartį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatinėmis sąlygomis, o ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai teisę naudoti visu išnuomotu žemės sklypu. Atsakovė teigia, kad ieškovei buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas.

Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančio Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiu arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7. punktas numato, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

2016 m. sausio 4 d. šalių pasirašytos Valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1. punkte šalys sutarė, jog žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ar įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Statinius ar įrenginius, kurie pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

Atsakovė reikalavimą pripažinti negaliojančiais savo pačios priimtus sprendimus grindžia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi - imperatyvioms įstatymo normomis prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šios teisės normos taikymui būtinos dvi sąlygos : teisės norma turi turėti imperatyvų pobūdį ir šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.

Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad 2016 m. lapkričio 11d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis išnuomoto valstybinės žemės sklypo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti, todėl tokio dydžio žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas, nes nebuvo reikalingas gamybiniam pastatui tinkamai eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisinimas santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis: taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Išnuomojus žemę lengvatine – ne aukciono- tvarka, suvaržoma žemės savininko t.y. valstybės teisė disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais , teikiančiais valstybei didžiausią naudą, todėl ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytomis sąlygomis.

Valstybinės žemės nuomos be aukciono reglamentuojančių teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog esminės valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos yra šios: 1) valstybinėje žemėje esantys fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų nuomojami statiniai ar įrenginiai, 2) valstybinė žemė išnuomojama veiklai, atitinkančiai šioje žemėje faktiškai esančių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre.

Ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu žemės sklype stovėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantis gamybinis pastatas, kurį ieškovė eksploatavo ir dabar tebeeksploatuoja pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Ieškovės statomas naujas pastatas - sandėlis neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Ginčo žemės sklypas išnuomotas prie esamų nuosavybės teise valdomų statinių. Atsakovė ieškovės statomą naują sandėlį vertina kaip įrodymą, kad buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas ir neigia jos teisę statyti naujus statinius. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog užtikrinant sėkmingą verslą ir jo plėtrą ieškovei reikalingas sandėlis žaliavoms laikyti, (nes dabar jos laikomos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ir įmonės „Vailendas“ sandėliuose) bei pagamintai produkcijai sandėliuoti. Ieškovės statomo sandėlio paskirtis - gamybiniame pastate pagamintos produkcijos ir gamybai reikalingų žaliavų sandėliavimas. Be pagrindinio gamybinio pastato ginčo sklype esantys statiniai ir įrenginiai yra gamybinio pastato priklausiniai, funkciškai su juo susiję. Tokiu būdu gamybinio pastato eksploatavimas vyksta ir per priklausinių eksploatavimą ir tai patvirtina, kad ieškovei reikalingas visas sklypo plotas. Atmestinas atsakovės argumentas, jog sandėlis nėra gamybinio pastato priklausinys, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip sandėlis, o ne kaip pagalbinis pastatas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto likimas, jeigu šalys nepadaro jokių išlygų arba įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3433/2009, Nr. 3K-3-12/2012).

Vyriausybės nutarimo Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 p. numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3-6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 p. 1 d. reglamentuojama, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Detaliuosiuose planuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms , todėl atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo teisės normose keliamų reikalavimų ir tai paneigia atsakovės argumentus, jog ginčo sklypo dydis jau ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo per didelis, todėl negalėjo būti išnuomotas. Paprastai rengiant detaliuosius planus yra vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinant automobilių stovėjimo vietoms reikalingus plotus, privažiavimus prie sklypų, privalomus žaliuosius plotus ir kt.; Visą ginčo sklypą juosia ieškovei nuosavybės teise priklausanti betoninė tvora. Prie gamybinio pastato yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelę ir cementinė stovėjimo aikštelė. Suprantama, kad aikštelė reikalinga ieškovei vilkikų pravažiavimui, nes vilkikų apsisukimo spindulys yra itin didelis, todėl nesant aikštelės vilkikai negalėtų privažiuoti ir išvažiuoti iš gamybinio pastato.

Atsakovė pati derino Detalųjį planą, sklypo kadastro duomenis, taip patvirtindama išnuomojamo sklypo dydžio reikalingumą ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatacijai. Detalusis planas yra galiojantis, nepanaikintas ir atsakovė teismine tvarka jo neginčija, todėl jo sprendiniai atsakovei yra privalomi.

Įstatymų leidėjas teisės normose numatė galimybę valstybinės žemės sklypuose išnuomotiems ne aukciono tvarka ilgiau kaip 3 metams statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad valstybė, būdama žemės sklypų savininke, yra suinteresuota verslo plėtra ir šalies ūkio augimu, nes jeigu nebūtų atsižvelgiama į verslo poreikius esamų statinių eksploatavimui, įskaitant ir veiklos plėtrai reikalingų naujų priklausinių statymą, tai neigiamai įtakotų verslo galimybes ir žlugdytų verslo subjektus. Įstatymų leidėjas teisiniu naudojamų valstybinės žemės sklypų reguliavimu įtvirtino, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju tinkamam, racionaliam gamybinio pastato eksploatavimui bei įmonės veiklos plėtrai vystyti sandėlio pastato statyba ieškovei buvo būtinybė , todėl faktinio naudojimo bei su tuo susijusios reikmės ir sąlygojo atitinkamus Detaliojo plano sprendinius dėl sklypo dydžio. Atmestina atsakovės pozicija, kad Taisyklių 30.7. punktas nesuteikia teisės išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujų statinių, kadangi valstybiniai sklypai be aukciono išnuomojami tik juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį ir aptaria tik turimų pastatų tolimesnį veiklos vystymą, rekonstravimą ar perstatymą, o ne naujų statinių statybą. Darytina išvada, kad atsakovė siaurinančiai ir netinkamai aiškina minėtą teisės normą skirtingai nei ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu. Tada atsakovė visiškai pagrįstai , remdamasi Taisyklių 30.7 punktu , Nuomos sutarties 4.1 punkte numatė ieškovės teisę statyti ar rekonstruoti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ar įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos režimui.

Ieškovės statomas sandėlis yra skirtas ne atskirai, savarankiškai veiklai vystyti, o gaminių ir žaliavų sandėliavimu ir yra gamybinio pastato priklausinys. Atsakovė neįrodė, kad statyba prieštarautų nustatytam teritorijos režimui ir susiklosčiusi situacija vertintina kaip atitinkanti Taisyklių 30.7.punkte įtvirtintas sąlygas, pagal kurias išnuomotame sklype yra leidžiama naujų, tai pačiai veiklai vystyti reikalingų statinių statyba. Sandėlio projektas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis ir 2017 m. birželio 1 d. ieškovei išduotas Statybos leidimas.

Savo priešieškinio reikalavimą atsakovė grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ planu bei 2016 m. lapkričio 22 d. atlikto patikrinimo aktu. 2018 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų , yra su trūkumais, todėl planas iki šiol nėra suderintas (1 min. 35 sek.- 1 min. 45 sek.). Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punkto nuostatas žemės sklypo dalys atskiriems statiniams žemės sklypo plane yra išskiriamos tada, kai vienas valstybinė žemės sklypas išnuomojamas prie keleto pagrindiniais daiktais esančių statinių, registruotų atskirais objektais ir priklausančių skirtingiems savininkams. Nagrinėjamu atveju sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas – gamybinis pastatas, o ieškovė yra vienintelė sklype esančių pastatų savininkė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog šis atsakovės planas neatspindi realios faktinės situacijos, todėl nevertintinas kaip atsakovės įrodymas, jog ieškovei nepagrįstai buvo išskirtas per didelis žemės sklypas ( Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Patikrinimo akte nurodoma, kad dalis žemės sklypo, kurioje yra pieva, nėra užstatyta statiniais ir nenaudojama, todėl ji negalėjo būti išnuomota lengvatinėmis sąlygomis. Tai rodo, jog jau tada atsakovė žinojo apie atsakovės ketinimus ginčo sklype statyti naują statinį, nes akte ši aplinkybė yra užfiksuota.