Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-474-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-12
Bylos Nr.
A6.-474-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-000452-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
D. Š.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-474-1170/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-000452-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei, Solveigai Pervenei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Andrievski (nuotoliniu būdu),

administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š., jo įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė.

Šiais veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi nuomonės dėl savo kaltės. Visus sprendimus priiminėjo kartu su vieninteliu akcininku.

Liudytojas T. B. teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas. Įmonės vykdoma veikla labai sudėtinga, technologinė, tai (duomenys neskelbtini). Konkurencija labai didelė. Spaudžia ir kinų gamintojai. Įmonės veiklos pelningumas – tik 2-3 procentai nuo apyvartos. Verslas sudėtingas, konkurencingas, reikalaujantis daug iššūkių. Tuo laikotarpiu 2020-2022 m. dėl „Covid“ pandemijos protrūkių tarp darbuotojų teko ne vieną kartą po porą savaičių uždarinėti gamybą. Didžiausia problema prasidėjo tada, kai Lietuvos Vyriausybė pripažino Taivano atstovybę, ir Kinija keršydama už šį politinį sprendimą „sudraskė“ ekonominius santykius. (duomenys neskelbtini) gaminio komponentų yra perkama Kinijos Liaudies Respublikoje. Iki šio diplomatinio konflikto turėjo normalias atsiskaitymo sąlygas, t.y, atsiskaitoma su tiekėju per 30 dienų po to, kai gaminiai ateina į sandėlį. Po konflikto Kinija jiems nutraukė tokias mokėjimo sąlygas. Jie turi šimtų procentų apmokėti gaminius iš anksto, o tiekimo terminas pasidarė mažiausiai 60 dienų. Įmonė vidutiniškai prarado 90 dienų apyvartinio kapitalo, kuris yra gyvybiškai svarbus, norint vykdyti normalią veiklą. Tie trys mėnesiai „suvalgo“ visą įmonės maržą, ji nebeuždirba. Valstybė padėjo labai silpnai ar visai nepadėjo. VMI tik sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurią vėliau pati nutraukė. D. Š. buvo įmonės direktorius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tapdamas įmonės vadovu, D. Š. iš karto jį informavo apie tai, kad įmonėje sunki finansinė situacija. Jis kaip įmonės savininkas iš karto ėmėsi priemonių – pradėjo derybas su Bendrovės kreditoriais. Pagrindiniai kreditoriai yra trys: MG AB (duomenys neskelbtini), kuri pagrindinis jų gaminių užsakovas, buvęs akcininkas A. M. B., kuris ir vystė verslą skolindamas asmenines lėšas, bei valstybės institucijos -VMI ir Sodra. Jis pasiekė susitarimą su dviem didžiausiais kreditoriais, kad kreditoriai geranoriškai nustojo skaičiuoti palūkanas, t.y, skola nedidinama. Paskutinis susitarimas, kad jų kreditorinio reikalavimo terminas pratęsiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d. T. y., kreditorinis reikalavimas balanse yra, bet realaus įsiskolinimo, vedančio įmonę į bankrotą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo. Per tą laikotarpį stengėsi mokėti, kiek galėjo Sodrai ir VMI. Su VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Nei VMI, nei Sodra į jį kaip akcininką net nesikreipė. Su VMI komunikavo už apskaitą atsakingas asmuo. Jo nuomone, įmonės vadovas atliko JANĮ numatytas pareigas: nedelsdamas apie įmonės finansinę situaciją informavo akcininką, akcininkas iš karto ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės atnaujinti įmonės veiklą yra: technologinės žinios, įmonės įranga tebėra, jie tebeturi išlaikę santykius su visais darbuotojais. Nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo nutraukti darbo santykiai su D. Š., iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei niekas nevadovavo. Su direktoriumi darbo santykiai buvo nutraukti dėl to, kad įmonė nebeturėjo lėšų mokėti jam atlyginimą. D. Š. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metų. Jo supratimas, ką jis daro, buvo didžiausia įmonės nauda. D. Š. buvo administracijos vadovas, vykdęs įmonės vadovo pareigas. 2020 m. jam buvo pateiktas įmonės balansas už 2019 m., ir jis susipažinęs su juo, informavo, kad įmonės finansinė situacija bloga. Jie kartu ėmėsi priemonių ją gerinti. Įmonė veiklą vykdė iki tol, kol buvo atleistas direktorius. Po vadovo atleidimo jie nesikreipė dėl bankroto iškėlimo įmonei, nes jo nuomone, įmonė buvo moki: ji de facto neturėjo kreditorinių reikalavimų, kurie privalėjo būti įgyvendinti, kadangi pagrindinių kreditorių reikalavimų vykdymo terminas buvo nukeltas, o VMI kreditorinis reikalavimas sudarė tik 2,7 procento bendros kreditorinių reikalavimų sumos (kas sudarė mažiau nei 50 procentų įmonės turto pagal 2021 m. balansą). Žvelgiant į perspektyvą, planuota buvusio akcininko A. M. B. ir užsakovo MG AB (duomenys neskelbtini) kreditorinius reikalavimus konvertuoti į įstatinį kapitalą, t.y, šie kreditoriai gautų įmonės akcijas. Tokiu atveju įmonė, turėdama didelį įstatinį kapitalą ir minimalų išorinių kreditorių sąrašą gali eiti ieškoti galimybių pasiskolinti pinigų. Dabar tokia galimybė atsirado – yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas fondas pagelbėti įmonėms, kurios nukentėjo nuo Kinijos veiksmų. UAB (duomenys neskelbtini) atitiko visus kriterijus šiai paskolai gauti. A. M. B. yra jo tėvas. Jo kreditorinis reikalavimas susidaro iš kelių įmonei suteiktų paskolų. Dokumentai dėl šių paskolų suteikimo buvo pateikti teismui kreditorių sąrašui patvirtinimui. Jis buvo MG AB (duomenys neskelbtini) vadovu, šiuo metu yra jos valdybos pirmininkas. Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei pagal VMI pareiškimą, gavo tik tada, kai teismas atsiuntė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė negavo nei VMI pranešimo, kad kreipsis į teismą dėl nemokumo procedūros inicijavimo, nei teismo šaukimų (b. l. 33-36).

Šalies argumentai

VMI įgaliota atstovė Olga Adrievski teismo posėdžio metu palaikė VMI pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė skirti D. Š. nuobaudą. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. spalio 15 d. atsirado mokestinė nepriemoka, kuri sudarė 28 694,80 Eur. Buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. (nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų), sistemingai išieškoma skola iš Bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Mokestinė nepriemoka susidarė deklaracijų pagrindu nuo 2020 m. spalio 15 d. Bendrovei pačiai deklaravus mokesčius, atsiranka pareiga juos sumokėti laiku. Įsiskolinimas didėjo, antstolis vykdė VMI sprendimus dėl išieškojimo. Mokesčių mokėtojui buvo siunčiami pranešimai apie mokestinę nepriemoką, jos priverstinio išieškojimo veiksmus per VMI sistemą. Su Bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau bendrovė nesilaikė jos sąlygų ir laiku nemokėjo įmokų. Nuo 2021 m. gruodžio 12 d. Bendrovei buvo išsiųsti 6 pranešimai apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį. Nebuvo mokami einamieji mokesčių mokėjimai, įsiskolinimas tik didėjo, išieškojimas nebuvo sėkmingas. 2023 m. sausio 25 d. VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Išsamiai išanalizavus Bendrovės finansinę atskaitomybę, matyti, kad Bendrovė 2020 m. balanso duomenimis yra nemoki, jos veikla nuostolinga. Įsiskolinimas Sodrai žymus, Bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. 2023 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teisme UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, todėl nėra pagrindo įrodinėti įmonės nemokumo fakto. D. Š. dirba bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini), bendrovė tapo nemoki jam vadovaujant. VMI jau pradėjus išieškojimo veiksmus ir išsiuntus pranešimus dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, jis turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos. Pranešimai buvo siunčiami Bendrovei įmonės kontaktiniais duomenimis ir D. Š. el. pašto adresais, registruotais Juridinių asmenų registre. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nenumato pareigos VMI bendrauti su įmonės vadovu. Jis pats atsakingas už teisingų kontaktinių duomenų pateikimą. Dėl mokestinės nepriemokos, įtrauktos į 2021 m. spalio 21 d. mokestinės paskolos sutartį, po sutarties pasirašymo priverstiniai išieškojimo veiksmai nebebuvo vykdomi, laukiama, kol bendrovė atsiskaitys. Tačiau po sutarties pasirašymo įmonė deklaravo einamuosius mokesčius, naujieji sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką buvo priimti dėl naujai susidariusių mokesčių. Mokestinės paskolos sutarties sudarymą atliko Mokestinių paskolų sutarčių organizavimo skyrius, todėl ji negali pasakyti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas sudaryti mokestinę paskolos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Pačioje pradžioje bendrovė atlikinėjo mokėjimus pagal sutartį, tačiau po to įmokų nebemokėjo. Nuo 2021 m. gruodžio 12 d. Bendrovei buvo siunčiami pranešimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 13 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. birželio 11 d., 2022 m. liepos 13 d.). 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis nutraukta, nes įmonė nesilaikė jos sąlygų. Įmonei siųstame pranešime, kad VMI ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nurodyta, kad įmonė gali per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos kreiptis ir sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. Šis pranešimas buvo išsiųstas Bendrovei jos registruotu buveinės adresu, todėl teisiškai laikoma, kad jis įteiktas tinkamai. Faktiškai pranešimas buvo grąžintas siuntėjui neįteiktas (b. l. 33-36).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 6 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką sudarė 28 694,80 Eur, iš jų: 18 919,47 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 215,91 Eur delspinigių, 9 257,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 301,68 Eur PVM delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė 2020 m. spalio 15 d. VMI 2021 metais ėmėsi veiksmų susidariusiai mokestinei nepriemokai išieškoti – 2021 m. lapkričio 18 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 385,02 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. sausio 20 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 2 199,80 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. kovo 2 d. pateiktas nurodymas nurašyti 1 067,59 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. kovo 30 d. pateiktas nurodymas nurašyti 3 970,04 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. balandžio 21 d. pateiktas nurodymas nurašyti 2 787,96 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. gegužės 19 d. pateiktas nurodymas nurašyti 1 504,86 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti 3 719,12 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, analogiškas sprendimas dėl 350,52 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo priimtas ir 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. rugsėjo 29 d. pateiktas nurodymas nurašyti 24 508,95 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų), 2022 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas išieškoti 24 573,44 Eur mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, mokestinė nepriemoka vis didėjo. 2021 m. spalio 21 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 964,77 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo. Bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, laiku nemokėjo įmokų pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį, didėjo einamųjų mokesčių nepriemoka, todėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu minėta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. VMI pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą patvirtina ir tai, kad įmonės balanse už 2020 m. nurodyta, jog Bendrovė turėjo turto už 208 763,00 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 616 185,00 Eur. Bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl bendrovė jau nuo 2021 m. buvo nemoki. Bendrovė deklaravo 148 205,00 Eur nuostolį. Bendrovės pateiktame balanse už 2021 m. matyti, kad Bendrovė turėjo turto už 189 841,00 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 741 380,00 Eur. Palyginus įmonės finansinę padėtį, matyti, kad 2020 m. įmonės turto vertė sumažėjo, o įsipareigojimai padidėjo. Bendrovė deklaravo 144 117,00 Eur nuostolį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė neturi jokių jos vardu įregistruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis 2023 m. sausio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustųjų asmenų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 19 425,48 Eur, dėl ko VMI daro išvadą, kad Bendrovė nevykdo veiklos ir negauna pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 28 d. buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, kas patvirtina, kad įmonės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė (b. l. 2-4).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo D. Š. (b. l. 5).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. balandžio 6 d. Balanso išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) minėtai datai turi 18 919,47 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką ir 215,91 Eur šio mokesčio delspinigių, 9 257,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką ir 301,68 Eur šio mokesčio delspinigių. Iš viso mokestinę nepriemoką sudaro 28 694,80 Eur suma (b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1648-603/2023 nurodyta, kad buvo patenkintas VMI pareiškimas ir UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartyje taip pat konstatuot, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, taip pat transporto priemonės. Sodros duomenimis įmonė turi 19611,49 Eur pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbuotojų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai kreditorės VMI bei Sodra naudai. UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 31 d. Minėta įmonė nėra pateikusi aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl turto ir įsipareigojimų santykis įvertintas pagal 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytus duomenis. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka nėra išieškot, minėta įmonė su VMI neatsiskaito gana ilgą laiką – nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Iš balanse nurodytų duomenų matyti, kad įmonė turi turto už 189 841 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 6473 Eur, trumpalaikis turtas – 183 329 Eur, susidedantis iš 65246 Eur atsargų, 8289 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų, 109 794 Eur per vienerius metus gautinų sumų, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 39 Eur. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro – 741 380 Eur, o nuostoliai – 554 435 Eur. Visi šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, o įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Be to, susidariusio įsiskolinimo VMI išieškoti priverstine tvarka nepavyko (b. l. 7-9).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad VMI su UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 21 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendros paskolos 30 964,77 Eur sumai, mokant po 860,13 Eur įmokas iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 2021 m. gruodžio 12 d., 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 13 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. birželio 12 d., 2022 m. liepos 13 d. bendrovei buvo siųsti įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta (b. l. 9).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui UAB (duomenys neskelbtini) teiktų finansinių ataskaitų ir dokumentų (balansų) duomenimis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė deklaravo turinti turto už 189 841 Eur sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 741 380 Eur, nuostoliai 144 117 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė deklaravo turinti turto už 208 763 Eur sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 616 185 Eur, nuostoliai 148 205 Eur (b. l. 10-13).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jokios transporto priemonės nepriklauso (b. l. 14).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2021 m. lapkričio 18 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 19 d. išsiųstas el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perskaitytas 2022 m. kovo 31 d. (b. l. 14-15).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22).

2021 m. spalio 21 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) ir VMI laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė mokestinę paskolos sutartį dėl 30 964,77 Eur mokestinės nepriemokos. UAB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 860,13 Eur mokestinės nepriemokos sumą (b. l. 37-40).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. gruodžio 20 d. protokolo matyti, kad MG AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinio direktoriaus T. V., ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. Š., 2020 m. sausio 17 d. paskolos sutarties šalys, susitaria, kad palūkanos, kurių dydis nustatytas Sutarties 2 straipsnyje, už 2022 ir 2023 metus neskaičiuojamos, jos apskaičiuojamos ir pradedamos mokėti nuo 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos gavėjas dar nėra pilnai atsiskaitęs už gautą paskolą, paskolos grąžinimo terminas yra pratęsiamas iki 2029 m. gruodžio 31 d. imtinai (b. l. 41).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. susitarimo dėl sutarties termino pratęsimo matyti, kad A. M. B. ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. Š., šiuo susitarimu nusprendė pratęsti 2013 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminą, nurodytą Sutarties 3 straipsnio 1 punkte ir pratęstą Sutarties priedu Nr. 3, trims metams, tai yra iki 2024 m. gruodžio 31 d. (b. l. 42).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1648-603/2023 patvirtintas BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: Sodra Vilniaus skyriaus pirmos eilės reikalavimas 20 095,65 Eur sumai, antros eilės reikalavimai: VMI reikalavimas 28 694,79 Eur sumai, A. M. B. reikalavimas 245 836, 14 Eur sumai, MG AB (duomenys neskelbtini) reikalavimas 436 824,70 Eur sumai (b. l. 43-44).

VMI 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad VMI inicijuoja bendrovei nemokumo procesą, per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius šiame rašte nurodytos prievolės, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Išsiuntimo adresas – elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pagal minėtą normą administracinėn atsakomybėn yra būtent traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pati pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Teismas, susipažinęs su bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyvių pateiktais paaiškinimais, taip pat sugretinęs juos su byloje surinkta rašytine medžiaga, neturi pagrindo nepritarti išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – D. Š. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo bei VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB (duomenys neskelbtini), D. Š. UAB (duomenys neskelbtini) (anksčiau UAB (duomenys neskelbtini)) vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 18-22). Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir aptariamos įmonės akcininkas T. B., apklaustas kaip liudytojas (b. l. 33-36).

Taigi, pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad D. Š. šioje byloje reikšmingu laiku vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, atsižvelgiant į D. Š. inkriminuoto ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties dalį, susijusią su aptariamo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, taip pat sugretinus šį laikotarpį su pirmiau aptartais įrodymais, patvirtinančiais D. Š. užimamų pareigų trukmę, ši kaltinimo dalis tikslintina, nurodant, kad pastarasis jam inkriminuotus veiksmus atliko ne iki jo vadovaujamos įmonės bankroto iškėlimo, bet iki (duomenys neskelbtini) – iki to laiko, kol jis UAB (duomenys neskelbtini) užėmė vadovo pareigas.

Kaip buvo minėta pirmiau, ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymas yra sietinas su pareiškimo dėl bankroto bylos nepateikimu teismui, kas yra sąlygojama įmonės nemokumo. Šis kriterijus yra apibrėžiamas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodoma, kad tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. įgaliotas atstovas, tiek liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas T. B. nesutiko, kad minėta įmonė D. Š. vadovavimo laikotarpiu buvo nemoki, tačiau teismas su šia pastarųjų išvada neturi pagrindo sutikti, kadangi ji neatitinka tiek šiam klausimui aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, tiek bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo sunki. Minėtos aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme neginčijo ir liudytoju apklaustas vienintelis šios įmonės akcininkas T. B.. Ją taip pat patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga – VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1648-603/2023 bei VĮ „Registrų centras“ išrašai iš UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų.

Teismo posėdžio metu T. B. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) su veiklos sunkumais susidūrė prasidėjus Covid-19 pandemijai. Ši problema dar labiau padidėjo dėl įtemptų Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos tarpusavio santykių, dėl kurių įmonės vykdoma veikla beveik visiškai sustojo. D. Š. tapus minėtos įmonės vadovu, pastarasis iš karto informavo T. B. apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, todėl jie iš karto pradėjo derybas su įmonės kreditoriais – buvo sudarytos sutartys su MG AB (duomenys neskelbtini) bei VMI dėl kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo terminų pratęsimo. Per tą laikotarpį pagal įmonės turimas galimybes buvo stengiamasi dengti susidariusius įsiskolinimus. Pastarasis taip pat nurodė, kad su D. Š. darbo santykiai buvo nutraukti, kadangi nepakako lėšų pastarojo atlyginimui apmokėti, o nuo to laiko, kai šie darbiniai santykiai nutrūko, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), niekas šiai įmonei jau nevadovavo (b. l. 33-36). Itin sudėtinga įmonės finansinė padėtis taip pat buvo aptarta ir VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė 2020 m. spalio 25 d. VMI su minėta įmone 2021 m. spalio 21 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30964,77 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (anksčiau UAB (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 25 d. kas mėnesį mokėti po 860,13 Eur sumą (b. l. 37-40). Ši sutartis UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai vykdoma, todėl VMI sistemingai nuo 2021 m. gruodžio 12 d. minėtai įmonei siuntė priminimus apie būtinybę vykdyti sudarytą paskolos sutartį, taip pat įspėjimus apie planuojamą sutarties nutraukimą dėl jos nevykdymo (priminimai taip pat buvo siųsti 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. birželio 11 d. bei 2022 m. liepos 13 d.). Po ko, toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, VMI 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši mokestinė paskolos sutartis buvo nutraukta. Pabrėžtina, jog kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė VMI įgaliota atstovė O. Andrievski, tuo pačiu metu, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi mokestinę paskolos sutartį dėl 30964,77 Eur mokestinės nepriemokos, VMI nuo 2021 m. lapkričio mėnesio dėl vėliau atsiradusių mokestinių įsipareigojimų bandė iš minėtos įmonės banko sąskaitų ir turto vykdyti išieškojimą – 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 19 d bei 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos, o 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugsėjo 13 d. bei 2022 m. spalio 12 d. buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau šių visų nurodymų ir sprendimų vykdymas nebuvo rezultatyvus, todėl sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo perduoti vykdyti antstoliui. Faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tinkamai vykdyti veiklos ir nebuvo pajėgi vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų patvirtina ir tiek pirmiau aptartame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikti duomenys apie minėtos įmonės finansinę padėtį, tiek šių duomenų atsispindėjimas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, pateiktuose VĮ „Registrų centras“. Iš minėtų dokumentų turinio matyti, kad 2020 metais įmonės turto vertė buvo apibrėžta 208 763 Eur suma, tuo tarpu, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekė 616 185 Eur sumą. Jau 2021 metais įmonės turto vertė, palyginus su 2020 metais, sumažėjo – siekė 189 841 Eur sumą, tuo tarpu mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė, palyginus su 2020 metais, išaugo – siekė 741 380 Eur sumą (b. l. 10-13). Galiausiai, UAB (duomenys neskelbtini) finansinius sunkumus D. Š. vadovavimo laikotarpiu patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1648-603/2023, dėl bankroto proceso iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), kurioje pripažinta, kad minėtos įmonės vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, taip pat transporto priemonės, jos atžvilgiu yra atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai kreditorės VMI ir Sodra naudai. Konstatuota, kad įvertinus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis 2021 metų laikotarpiui, įmonės finansinė padėtis nėra gera, ir ji nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o susidariusio įsiskolinimo VMI priverstine tvarka išieškoti nepavyko (b. l. 7-9).

Taigi, iš pirmiau aptartų, tarpusavyje sugretintų įrodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinių sunkumų turėjo jau administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. vadovavimo laikotarpiu. Juo labiau, jau nuo 2021 m. lapkričio 19 d., tai yra nuo to momento, kai minėta įmonė buvo informuota apie pirmąjį VMI priimtą nurodymą dėl mokestinės nepriemokos nurašymo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė buvo nemoki, jos finansinė padėtis negerėjo ir ji negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, o ši būklė nepagerėjo nei iki D. Š. vadovavimo pabaigos – iki (duomenys neskelbtini), nei po jos.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu tiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas T. B., tiek D. Š. įgaliotas atstovas apeliavo į tai, kad įmonė buvo moki, kadangi įsiskolinimas VMI buvo neženklus, o su kitais kreditoriais buvo susitarta dėl kreditorinių įsipareigojimų išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, tačiau ši aplinkybė, ją sugretinus su pirmiau aptartais ir įmonės finansinę padėtį apibūdinančiais duomenimis, nepaneigia UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo fakto.

Negalima nesutikti su tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) (anksčiau UAB (duomenys neskelbtini)) su MG AB (duomenys neskelbtini) bei A. M. B. sudarė susitarimus dėl paskolos sutarčių įvykdymo termino pratęsimo. Taip pat nepaneigtina ir ta aplinkybė, kad palyginus UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus VMI su šios įmonės įsiskolinimais pirmiau nurodytiems kreditoriams, jie yra žymiai mažesni. Kita vertus, vien tai, kad VMI kreditorinių įsipareigojimų dydis yra mažesnis, o kitų kreditorinių įsipareigojimų vykdymas buvo pratęstas, nepatvirtina, kad D. Š. vadovavimu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pajėgi vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus VMI ir toliau tęsti veiklą. Kiek matyti iš pirmiau byloje aptartų įrodymų, UAB (duomenys neskelbtini) turtas 2021 metais buvo ženkliai mažesnis nei jos turimi įsipareigojimai. Įmonės veiklos dinamika nepasižymėjo teigiamais rodikliais, kadangi 2021 metais, palyginus su 2020 metais, jos turimų įsipareigojimų dydis didėjo, o turimo turto – mažėjo. Juo labiau, net ir pratęsus kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo terminus MG AB (duomenys neskelbtini) ir A. M. B., VMI susidaręs įsiskolinimas ne tik nebuvo dengiamas savarankiškai, bet jo nepavyko išieškoti priverstine tvarka. Todėl, vien tai, kad VMI susidaręs įsiskolinimas buvo mažesnis nei kiti įmonės finansiniai įsipareigojimai, nepatvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki ir galėjo padengti šį įsiskolinimą.

Teismas, pirmiau aptartos įrodymų visumos ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat atkreipia dėmesį į UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklausto T. B. pateiktus teiginius apie tai, kad D. Š. jo vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų įmonės veiklos užtikrinimui. Antai, buvo sudaryti du pirmiau nurodyti susitarimai su UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais – MG AB (duomenys neskelbtini) bei A. M. B., taip pat sudaryta mokestinės paskolos sutartis su VMI.

Šių argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad neužtenka konstatuoti, jog vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Remiantis kasacine praktika, priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą, atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija, nors ir formaliai atitinkanti nemokumo apibrėžimą, turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (LAT nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-54-648/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-496-468/2021).

Teismas kartotinai pabrėžia, jog nepaneigtina ta aplinkybė, kad D. Š. 2020 m. gruodžio 18 d. bei 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė susitarimus atitinkamai su A. M. B. bei MG AB (duomenys neskelbtini) dėl kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimo. Taip pat nepaneigtinas tas faktas, jog 2021 m. spalio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) (anksčiau UAB (duomenys neskelbtini)) su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, D. Š. vadovavimo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sistemingai informuojama apie VMI nurodymus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo, taip pat sistemingai buvo siunčiami priminimai dėl su VMI sudarytos mokestinės paskolos sutarties nevykdymo ir potencialaus šios sutarties nutraukimo, tačiau jokių veiksmų, nukreiptų į bendradarbiavimą su VMI, nebuvo imtasi. Priešingai, gautų raginimų ir priminimų atžvilgiu buvo elgiamasi pasyviai, neteikiant jokio atgalinio ryšio šiam UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui.

Apibendrinus anksčiau aptartą, konstatuotina, kad D. Š., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), užimdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, žinojo apie jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį bei privalėjo atsakingai įvertinti valdomos įmonės finansinę būklę, o įmonės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl D. Š. veika (neveikimas) dėl neinicijuoto nemokumo proceso atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą - D. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, D. Š. šiuo metu dirba. Pastarojo administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nėra baustas, neteistas. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, sąlygojančių švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos skyrimą, todėl įvertinus pirmiau aptartas nuobaudai individualizuoti svarbias aplinkybes, D. Š. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 1 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. Š., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-474-1170/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė