Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ atstovams advokatui Vygantui Barkauskui ir Gražinai Šmigelskienei, atsakovo atstovei Alionai Gaidarovič, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. G., dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Anykštos redakcija“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-08-27 sprendimo Nr. SPR-83 dalį (toliau – ir Sprendimas), kurioje nuspręsta pripažinti pareiškėjo A. G. skundą dėl publikacijose „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ (2012-12-19, www.anyksta.lt), „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ („Anykšta“, 2012-12-20, Nr. 146/8584, www.anyksta.lt, 2012-12-24), „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“ (www.anyksta.lt, 2012-12-20), šių publikacijų komentaruose ir publikacijose „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ („Anykšta“, 2012-12-22, Nr. 147/8585) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu bei nuspręsta įspėti pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 1 punkto pažeidimo.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad atsakovo priimtas sprendimas yra neaiškus, motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei sprendimo daliai, todėl neaišku, ar atsakovas pareiškėjai taikė nuobaudą, ar ne. Sprendimas turėtų būti panaikintas jau vien dėl to, kad yra nenuoseklus, prieštaringas, neaiškus jo turinys bei neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Nepagrįsta laikė atsakovo išvadą, kad pareiškėja pareiškė nuomonę, jog A. G. yra nejautrus, abejingas ir ciniškas kito asmens gyvybei, kad pareiškėja siekė A. G. pavaizduoti nejautriu, cinišku ir abejingu seniūnijos vadovu, kuriai jis vadovauja, gyventojo sveikatai ir gyvybei ir kt., nurodydama, kad nei vienoje publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo kaltinamas nei tyčiniu M. M. nužudymu, nei neatsargiu gyvybės atėmimu, nei kitų nusikalstamų veikų padarymu. Pažymėjo, kad publikacijose buvo tik diskutuojama, ar seniūno veiksmai galėjo turėti įtakos asmens mirčiai ir, ar jis tinkami atliko savo kaip seniūno pareigas.

Nurodė, kad antraštė „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ yra visiškai adekvati seniūno žodžiams. Nesutinka, kad publikacijose išreikšta pareiškėjos nuomonė buvo neetiška, nesąžininga ir neobjektyvi. Žurnalisto A. L. pareikštą nuomonę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepadarė visko, kad laiku būtų nuvalytas bendrojo naudojimo kelias tam, kad iki mirusiojo M. M. būtų privažiavusi greitoji pagalba, laikė pagrįsta objektyviai egzistuojančiais faktais bei seniūno pareiškimais, paaiškinimais bei pokalbiais su Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro direktore ir Anykščių ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja V. P..

Pareiškėja detaliai skunde nurodė faktų ir įvykių seką, tvirtindama, kad susiklosčiusioje situacijoje buvo labai svarbu, kad žmogui kuo greičiau būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Atsakovo išvadą, kad pareiškėja tik siekė pateikti sensacingą informaciją, bet ne sąžiningai informuoti visuomenę reikšmingu klausimu, vertino kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad pareiškėja veikė sąžiningai ir prieš skelbdama publikacijas išklausė trečiojo suinteresuoto asmens, kurio pasisakymus praktiškai pateikė pažodžiui. Publikacijos buvo paskelbtos 2012-12-19, 2012-12-20 ir 2012-12-22, t. y. tris dienas, todėl nesutiko, kad publikacijos buvo skelbiamos tendencingai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 22 str. 8 d. 1 punkto nuostatų, kur nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savarankiškiems tikslams, nepažeidė. Pabrėžė, kad pateikė teisingą ir nešališką informaciją, jog Kavarsko seniūnijoje nuo miokardo infarkto mirė žmogus, kad dėl užpustytų kelių ilgą laiką iki ligonio negalėjo privažiuoti pagalba, kad ligonis ir artimieji daug kartų dėl nevalomų kelių skambino seniūnui, kad šis dėl įvykių nesijaučia visiškai niekuo dėtas. Pareiškėjos teigimu, publikacijos antraštė „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ yra visiškai teisinga, kadangi iš trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, jog jis visiškai nejaučia savo kaltės ir pripažino, kad neišgyvena ir nejaučia jokios atsakomybės.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas naikintinas dar ir dėl to, kad atsakovas, pripažindamas, jog pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 1 punkto nuostatas, pažeidė pareiškėjos teisę į saviraiškos laisvę. Nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo, todėl jam taikomos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, kad viešojo asmens kritika, kokia griežta ji būtų, yra leistina. Tvirtino, kad atsakovas atėmė pareiškėjos teisę kritikuoti vietos savivaldos pareigūnus, nes, pasak atsakovo, bet kokios, netgi pagrįstos objektyviai egzistuojančiais faktais, kritikos pareiškimas yra negalimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Sprendimo motyvuojamoje dalyje yra aiškiai nurodytos priežastys, argumentai ir teisės aktų nuostatos, dėl kurių pažeidimo pareiškėjai buvo taikoma Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta atsakomybė. Motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad konstatuojama, jog skleisdamas nuomones viešosios informacijos rengėjas ignoravo sąžiningam nuomonių reiškimui keliamus reikalavimus, t. y. pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 1 punktą, nustatantį, kad skleisdami informaciją visuomenei viešosios informacijos rengėjai neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Pabrėžė, kad ši Visuomenės informavimo įstatymo nuostata pažymėta ir Sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Paaiškino, kad pareiškėja pati sau prieštarauja, nes skunde pripažįsta suprantanti, už kokių teisės aktų nesilaikymą jai buvo taikyta atsakomybė. Pareiškėja nesąžiningai interpretuoja atsakovo priimtą Sprendimą, ir kaip taikytos atsakomybės pagrindą nurodo tai, jog įspėjimas jai buvo skirtas už kritiškos informacijos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį skleidimą, nors Sprendime nedviprasmiškai konstatuota, kad skleidėjui taikyti atsakomybės už pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimą nėra pagrindo. Poveikio priemonės pareiškėjai buvo taikomos ne dėl kritiškos nuomonės apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbimo, bet dėl nesąžiningo naudojimosi teise skleisti informaciją – trečiojo suinteresuoto asmens jam pateiktos informacijos iškraipymo ir tendencingo jos paskelbimo.

Nepagrįstai pareiškėja teigia, kad ji buvo įspėta ir už interneto portale paskelbtus komentarus. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateikti argumentai, motyvai ir skundžiamų publikacijų vertinimai, kuriuose matyti, kad pareiškėjai nebuvo taikyta atsakomybė už jos valdomame interneto portale paskelbtų komentarų turinį.

Atsakovas neginčija pareiškėjos teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomones, tačiau pažymėjo, kad šios teisės nenulemia pareigos informaciją skleisti sąžiningai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pažymėjo, kad paaiškinimuose atsakovui pareiškėja įrodinėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu publikacijose neformulavo kaltinimų dėl asmens mirties, tačiau skunde teismui nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo pareigas vykdė netinkamai: „Tačiau prieš tai daugiau kaip trys valandas nuo 6:36 val. iki 9:43 val. praktiškai nieko nubuvo daroma, kadangi „traktorininkas Artūras“ vis bandė užvesti traktorių, o trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. manė, kad arba „traktorininko Artūro“ traktorius kada nors užsives, arba kad kelių valyti bus pasiųstas kitas traktorius, tačiau „traktorininko Artūro“ traktorius taip ir neužsivedė, o kitas traktorius kelių valyti nebuvo pasiųstas“, „Tos kelios valandos, kai nieko nebuvo daroma, kad M. M. būtų suteikta medicininė pagalba, neabejotinai buvo reikšmingos, o galėjo būti ir lemtingos“, „<...> A. G. iš pradžių net buvo suklaidinęs M. M., kad keliai bus valomi ir tik po kelių valandų pranešė, kad „traktorininkas Artūras“ neužveda traktoriaus. Jei M. M. ir jo artimieji būtų iš karto buvę informuoti, kad keliai nebus valomi, galimai būtų surasta kita išeitis, būtų buvę kreiptasi pagalbos į ūkininkus ar pan.“, „Akivaizdu, kad šią pareigą trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. vykdė netinkamai, kadangi jis, netgi žinodamas, kad yra ekstremalus įvykis – žmogui reikalinga skubi medicininė pagalba, kurios dėl užpustyto kelio negalima suteikti, tinkamai nepasirūpino, kad keliai būtų nuvalyti“, „<...> kad jis esą elgėsi tinkamai, daugiau kaip tris valandas, tikėdamasis (ir klaidindamas ligonį bei jo artimuosius), kad keliai bus nuvalyti“ ir tokiu elgesiu prisidėjo prie asmens mirties, iš esmės yra dėl jos kaltas. Tokius pareiškėjos argumentus laikė patvirtinimu, kad priimtas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėja, skleisdama tokią informaciją, elgėsi nesąžiningai.

Pažymėjo, kad pareiškėjos spėjimai ir hipotetiniai svarstymai apie tai, jog „visuotinai žinoma, kad žmogui sergant širdies ligomis labai svarbu, jog kuo greičiau būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba“, yra nesąžiningi, kadangi pats ligonis į seniūną pagalbos kreipėsi žymiai vėliau ir tik paūmėjus būklei. Atkreipė dėmesį į tai, kad seniūnas, jau po ligonio pristatymo į gydymo įstaigą, susisiekė su ligonio artimaisiais ir teiravosi apie sergančio būklę. Atsakovo teigimu, seniūno toks elgesys niekaip negalėtų būti vertinamas kaip aplaidus, ciniškas ar nerūpestingas, nors taip savo publikacijose ir skunde teismui nurodo ir įrodinėja pareiškėja.

Nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, valdydama laikraštį „Anykšta“ ir interneto portalą www.anyksta.lt, turi teisę spręsti, kiek ir kokio turinio informacijos skelbti skirtingose visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau tai, kad pareiškėja per trumpą laikotarpį šiose priemonėse paskelbė visą ciklą publikacijų, kurių antraštės, kaip konstatuota Sprendime, iš esmės yra panašaus pobūdžio ir stokoja faktinio pagrindimo, įrodo tendencingos ir nepagrįstos informacijos skleidimą, o ne sąžiningą ir garbingą pareiškėjos elgesį.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimu draudžiama reikšti kritišką nuomonę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Atsakovas Sprendime kaip tik priešingai pažymėjo, kad kritiškos nuomonės apie viešąjį asmenį skelbimas yra galimas ir būtinas, tačiau teisė skleisti nuomonę nėra absoliuti ir skleidžiant informaciją turi būti paisoma tarptautiniais instrumentais ir nacionaliniais teisės aktais nustatytų nuomonės raiškos reikalavimų. Vienas pagrindinių reikalavimų – nuomonė turi būti pagrįsta, be to, ji negali būti sąmoningai iškreipta. Juo labiau šių reikalavimų turi būti paisoma tuomet, kai nuomonė yra skelbiama publikacijos pavadinime. Pagal teksto sudarymo taisykles, publikacijos antrašte (pavadinimu) iš esmės yra nusakoma pagrindinė tema, kuri bus nagrinėjama, aprašoma ir atskleidžiama visame publikacijos tekste. Atsakovas, atsižvelgęs į publikacijų pavadinimų komunikaciniais aktais perteikiamą toną, pavadinimuose vartojamas sąvokas, akcentuojamas detales, padarė išvadą, jog pareiškėja trečiąjį suinteresuotą asmenį siekė pavaizduoti nejautriu, cinišku ir abejingu vadovu seniūnijos, kuriai jis vadovauja, gyventojo sveikatai ir gyvybei, nors ir stokojo faktinio pagrindo tokiam vertinimui padaryti, be to, iškraipė trečiojo suinteresuoto asmens jam suteiktą informaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-01-02 trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išnagrinėti pareiškėjos jo atžvilgiu suformuotą situaciją ir pripažinti pareiškėją pažeidus teisės aktų nuostatas (b. l. 47–49, 67, 68–75). Skunde nurodė, kad pareiškėjos pateikti pareiškimai neatitinka tikrovės, paremti tik prielaidomis, publikacijose pateikta iškraipyta informacija, daromos išvados dėl žmogaus mirties priežasties, tačiau nesiremta jokiais faktais.

Žurnalistų etikos inspektorius 2013-08-27 priėmė sprendimą Nr. SPR-83 „Dėl publikacijose „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ (2012-12-19, www.anyksta.lt), „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ („Anykšta“, 2012-12-20, Nr. 146/8584, www.anyksta.lt, 2012-12-24), „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“ (www.anyksta.lt, 2012-12-20), šių publikacijų komentaruose ir „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ („Anykšta“, 2012-12-22, Nr. 147/8585) paskelbtos informacijos“ (b. l. 82–88). Atsakovas Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjo A. G. skundą dėl ankščiau paminėtose publikacijose paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Anykštos redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 1 punkto pažeidimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 110–114) pareiškėjo UAB „Anykštos redakcija“ skundą tenkino: panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. SPR-83 „Dėl publikacijose „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ (2012 m. gruodžio 19 d., www.anyksta.lt), „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ („Anykšta“, 2012 m. gruodžio 20 d., Nr. 146/8584, www.anyksta.lt, 2012 m. gruodžio 24 d.), „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“ (www.anyksta.lt, 2012 m. gruodžio 20 d.), šių publikacijų komentaruose ir „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ („Anykšta“, 2012 m. gruodžio 22 d., Nr. 147/8585) paskelbtos informacijos“; priteisė pareiškėjui UAB „Anykštos redakcija“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 100 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-507-756/2014 atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 128–135).

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-996/2014, konstatavo, kad Žurnalistų etikos inspektoriui atliekant jam įstatymu pavestas funkcijas yra ne tik užtikrinami bei ginami viešieji interesai, bet kartu ir ginami asmenų privatūs interesai bei teisės (pvz., įpareigojant paneigti tikrovės neatitinkančią bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją apginamos privataus asmens neturtinės teisės bei interesai). Žurnalistų etikos inspektoriui Visuomenės informavimo įstatyme nėra suformuluotos pareigos vykdyti nubaudimo funkciją. Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimo, kaip poveikio priemonės, tikslas iš esmės yra įspėti apie viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padarytus teisės pažeidimus bei tokiu būdu siekti teisės pažeidimų prevencijos, t. y. kad tokio pobūdžio teisės pažeidimai daugiau nesikartotų. Žurnalistų etikos inspektoriaus reikalavimas paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją yra orientuotas į tai, kad būtų pašalinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla galbūt padaryti visuomenės teisių ir interesų (pvz., teisės į teisingą, tikslią, nešališką informaciją) bei privačių asmenų teisių ir interesų (pvz., privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo) pažeidimai.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) skiriamas įspėjimas apie Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus pagal teisinę prigimtį ir tikslą neturėtų būti prilyginamas administracinei nuobaudai (Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.), jis nepriskirtinas prie ATPK 21 straipsnyje įtvirtintos administracinių nuobaudų sistemos ir negali būti tapatinamas su įspėjimu (administracine nuobauda), įtvirtintu ATPK 23 straipsnyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimas priskirtinas prie kitų poveikio priemonių grupės. Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas Žurnalistų etikos inspektoriaus gauto skundo (pareiškimo) nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis ir dėl objektyvių priežasčių (pvz., būtinybės Žurnalistų etikos inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis ir kt.) gali būti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui, tačiau poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui, poveikio priemonės skyrimas nebegalimas.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, konstatavo, kad tai yra teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją.Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose įstatymuose. Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Žurnalistų etikos inspektoriui pagal Visuomenės informavimo įstatymą sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, dėl kurios paskelbimo atsakovas taikė pareiškėjai administracinę atsakomybę, buvo išplatinta 2012-12-19, www.anyksta.lt, „Anykšta“, 2012-12-20, Nr. 146/8584, www.anyksta.lt, 2012-12-24 ir „Anykšta“, 2012-12-22, Nr. 147/8585 (b. l. 50–64). Dėl minėtoje visuomenės informavimo priemonėje pažeistos jo garbės ir orumo trečiasis suinteresuotas asmuo į atsakovą kreipėsi 2012-01-02 (b. l. 47–49), 2013-02-25 ir 2013-04-02 šį skundą patikslindamas, o administracinį sprendimą šiuo klausimu Žurnalistų etikos inspektorius priėmė 2013-08-27, t. y. nepasibaigus 2 metų terminui.

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas nustato, kad viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus;

Įtvirtindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją taikyti poveikio priemonę – įspėjimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo, nedetalizuoja, už kurį įstatymo nustatytą pažeidimą gali būti taikoma ši poveikio priemonė, todėl taikant šią normą turi būti vadovaujamasi taisykle, jog ši kompetencija gali būti įgyvendinta dėl bet kurio Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 1 p.). Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo normomis ir nustatęs vieną iš pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, ar konkrečiu atveju už įstatymo pažeidimą yra būtina taikyti poveikio priemonę, taiko tokias priemones, jeigu tai yra proporcinga priemonė pagal padarytą pažeidimą, t.y. jeigu neabejotinai nustatomas šio įstatymo pažeidimas ir tokia priemonė nepažeis teisės laisvai skleisti informaciją. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija taikyti tokią poveikio priemonę kaip įspėjimas už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus yra labiau prevencinio, o ne nubaudimo pobūdžio, todėl jos taikymo galimybė yra platesnė negu konkretus privačių asmens teisių gynimas civilinėje byloje.

Įvertinus Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimo motyvus, matyti, kad Žurnalistų etikos inspektorius įvertinęs, kad pareiškėja publikacijų pavadinimais („Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“; „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“; „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“;) siekė pateikti sensacingą informaciją, bet ne sąžiningai informuoti visuomenę reikšmingu klausimu, taip pat įvertinęs publikacijų pobodį (publikacijų antraštės stokoja faktinio pagrindo) ir platinimo trukmę (visos publikacijos išplatintos per 6 dienas) nustatė, kad pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą. Dėl kitų pažeidimų nenustatyta, todėl nurodytų pažeidimų nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo teisme dalyką.

Teisėjų kolegija pažymi, įvertinus publikacijos „Kavarsko seniūnas nesijaučia kaltas dėl žmogaus mirties“ (2012-12-19, www.anyksta.lt) antraštę ir turinį, laikytina, kad tiek publikacija, tiek jos turinys buvo adekvatus informacijos skleidimas, tačiau publikacijos pabaigoje teikiama nuoroda į kitas publikacijas plačiau aprašančias įvykį (b. l. 21). To neneigė ir Žurnalistų etikos inspektorius (Sprendimo l. 4; b. l. 17). Kitose publikacijose dėl to paties įvykio matyti jau visiškai kitokia antraštė: „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ („Anykšta“, 2012-12-20, Nr. 146/8584, www.anyksta.lt, 2012-12-24; b. l. 22–26). Pareiškėjos teigimu, publikacijos antraštė atitinka publikacijoje pateikiamą informaciją, nes seniūnas nurodė, kad nesijaučia kaltas dėl įvykio. Teismo vertinimu, publikacijos pavadinimas yra visiškai neadekvatus pateikiamos informacijos turiniui ir negali būti laikomas publikacijos pateikimu koncentruota forma. Lingvistinė publikacijos antraštės teksto išraiška skaitytojui akivaizdžiai siekia įteigti, kad A. G. abejingai ir nejautriai reagavo į straipsnyje aprašyto asmens mirtį. To nepatvirtina nei vienas straipsnio šaltinis. Viskas, ką galima rasti straipsnyje ir kas ne kartą jame akcentuojama yra tik tai, kad A. G. nesijaučia kaltas dėl asmens mirties. Publikacijų antraštėse žodžiai „nesijaučia kaltas“ ir „širdies neskauda“ nagrinėjamu atveju reikšmingai skiriasi ir formuoja skirtingą skaitytojo požiūrį į A. G.. Pirmu atveju skaitytojas yra koncentruotai informuojamas, kad publikacijoje rašoma apie tai, ar buvo tinkamai įvykdyta seniūno pareiga užtikrinti kelių valymą. Antruoju atveju skaitytojas jau informuojamas, kad publikacija yra apie asmens abejingumą ir nejautrumą kito žmogaus mirčiai, tapatinant kaltės jausmo nebuvimą su abejingumu. Skaitytojams tokio pobūdžio antraštės gali suponuoti išankstinę neigiamą nuomonę apie publikacijoje aprašomą asmenį. Be to, pačioje publikacijoje nėra kalbama apie seniūno abejingumą ir nejautrumą kito žmogaus mirčiai. Todėl Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai įvertino, kad publikacijos „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“ antraštė yra neparemta jokiais faktiniais duomenimis ir todėl iš esmės yra iškreipiami faktai.

Analogiška situacija yra ir su publikacijų „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“ (www.anyksta.lt, 2012-12-20; b. l. 27) ir „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ („Anykšta“, 2012-12-22, Nr. 147/8585; b. l. 28) antraštėmis. Nei viena iš šių antraščių neturi jokio konteksto pateikiamuose publikacijose. Pavyzdžiui publikacijoje „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“ pateikiama asmens nuomonės citata, kurioje teigiama, kad „ [...] nėra susiklausymo tarp seniūnijos ir ūkininkų“, tačiau prieš šią citatą daroma citatos santrauka teigiant, kad seniūnas „dirba nelanksčiai“, o publikacijos antraštė tampa „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“. Vėlgi, kaip teisingai nustatė Žurnalistų etikos inspektorius, tokiai antraštei nėra jokio faktinio pagrindo ir akivaizdžiai yra iškreipiami pateikti faktai. Publikacijos antraštė „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ taip pat neatspindi publikacijos turinio.

Įvertinus išdėstytą, kaip teisingai nustatė ir Žurnalistų etikos inspektorius, per 6 dienų laikotarpį pareiškėja išplatino 3 skirtingas publikacijas, kurių antraštės nepagrįstos publikacijų turiniu, reikšmingai ir negatyviai iškreipia publikacijų turinį ir naudojamus šaltinius bei nuomones, todėl Sprendimu teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama įstatymu svarbiausiems visuomenės gėriams ginti, taip pat apsaugoti žmonių moralę, kitų asmenų garbę ar teises. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, žurnalistai privalo laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus (2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją) ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; sprendimas byloje Obsertver & Guardian prieš Jungtinę Karalystę ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel prieš Šveicariją, Nr. 25181/94, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skelbdamas ginčo publikacijas nesilaikė Kodekso reikalavimų, taip peržengė saviraiškos laisvės ribas, o saviraiškos laisvės ribojimas siekiant apsaugoti asmens teises ir reputaciją, kaip nurodyta anksčiau, yra pagrįstas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis, todėl pareiškėjo saviraiškos laisvė nebuvo pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2006, Nr. 3K-3-667/2006, Nr. 3K-3-479/2012, Nr. 3K-3-586/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, įgyvendindama teisę į saviraiškos laisvę, nesilaikė Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų apribojimų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai įspėjo ją dėl nustatytų pažeidimų, o tai nėra saviraiškos laivės apribojimas. Nagrinėjamos bylos objektas nėra publikacijų turinys, bet šių publikacijų antraštės. Kaip nustatyta aukščiau, publikacijų „Dėl mirusio žmogaus Kavarsko seniūnui širdies neskauda“, „Kavarsko seniūnas dirba apgraibomis“, „Kelių nuvalyta tiek, kiek pageidavo seniūnai“ antraštės neatitinka publikacijų turinio. Nors įprastai publikacijos antraštė ir jos turinys yra laikoma vientisu kūriniu, tačiau nagrinėjamoje byloje publikacijų antraštės, priešingai nei publikacijų turinys, yra skirtos publikacijų sensacingumui sukurti visuomenei aktualia tema, nesiejant jų su publikacijų turiniu ir jose pareikštomis nuomonėmis.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis ir teisės normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus viešojo administravimo subjektui savo sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė