Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, R. Š., D. G., antstoliui S. R., skolininkui R. G., dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimo tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis S. R. atsiliepimo dėl pareiškimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, kurio plotas 10,1446 ha, miško žemės plotas 9,6517 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. G., nuosavybės įregistravimo pagrindas- 1995-03-21 Valdybos sprendimas Nr. 27-4005. Antstolis S. R. 2008-09-25 apribojo disponavimo teisę žemės sklypu, taikydamas areštą. Jis vykdo vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra R. G.. Nustatyta, kad skolininkas nuo 1980-07-19 yra vedęs, jo sutuoktinė D. G..

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Tokiu atveju, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko turtą, esantį bendra su kitais asmenimis, nuosavybe, pats skolininkas ar bankrutuojančios įmonės administratorius privalo kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl tokios turto dalies nustatymo.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikta atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi R. G. ir D. G. yra sutuoktiniai, tai taikoma bendroji prezumpcija, jog jų turto dalys yra lygios. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, kad skolininko prievolė išieškotojai pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininkas turėtų savo asmeninio turto (CK 3.89 str. 2 d.). Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininko R. G. ir jo sutuoktinės D. G. turto dalys lygios. Dėl šių priežasčių pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatant, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,1446 ha, miško žemės plotas 9,6517 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei D. G. priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,1446 ha, miško žemės plotas 9,6517 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK4.75 straipsnis 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, unikalus Nr. 7370-0002-0005, adresu Minkūnų k., Pandėlio sen., Rokiškio r., nėra, bendraturčiai prašo nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią abu bendraturčiai naudotųsi visu nekilnojamuoju daiktu, teismas nutaria nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abu bendraturčiai naudotųsi visu nekilnojamuoju daiktu.

Iš skolininko priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88,96 str.).

Šioje byloje mokėtas žyminis mokestis yra 41, 00 Eur (LR CPK 80 str. 1 d. 8 p.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis yra priteistinas valstybės naudai iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,1446 ha, miško žemės plotas 9,6517 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,1446 ha, miško žemės plotas 9,6517 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad bendraturčiai R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gali naudotis visu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 5,84 Eur (penkis eurus 84 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš V. B. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 euro ct) žyminį mokestį, valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.