Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1085-460/2015

2015 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-43-635/2015 pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Z. T., S. T., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, akcinė bendrovė Lesto, akcinė bendrovė TEO, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl detaliųjų planų ir sąlygų jiems išdavimo, neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, ir atsakovų Z. T., S. T., Šilutės rajono savivaldybės administracijos (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-13 sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė: 1) panaikinti 2005-07-12 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 09-388/2055(07/28) patvirtintas 2005-07-12 Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Areto Pociaus; 2) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimą Nr. T1-1319, kuriuo patvirtintas detalusis planas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2007-07-18 statybos leidimą Nr. 07(1)1 -91 individualiam vienbučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti 2009-03-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-125-(14.7)-Š.; 5) įpareigoti atsakovus Z. T. ir S. T. per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teisės aktus pertvarkyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir pateikti ją pastato įteisinimo tikslu kompetentingoms institucijoms, kurios pagal savo kompetenciją įpareigotinos bendradarbiaujant su pastato savininkais projektinę dokumentaciją patikrinti ir jos atitikimo teisės aktų reikalavimams atveju išduoti pastato savininkams naują statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, jog saugomo objekto teritorijoje (Macikų dvaro sodybos teritorijoje) keičiant žemės naudojimo būdą, užstatymo režimą, rengiant detaliuosius planus, juos derinant ir tvirtinant į šį procesą privalėjo būti įtraukta už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija.–Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2014-04-14 aktu Nr. KPD-AV-689 patikslino Macikų dvaro sodybos teritorijos ribas, jame ginčo statinys pažymėtas Nr. 12 „Pirmas namas“. Ginčo namas patenka į valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 657, buvęs kodas G494K) teritoriją. Išduodant statybos leidimą ginčo statinį Kultūros paveldo departamento atstovo dalyvavimas nuolatinės statybos komisijoje buvo privalomas pagal NKPAĮ 23 str. 8 d., STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygos“ 35 p. ir Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (aktuali nuo 2007-09-09 iki 2010-02-04), pagrindu, tačiau kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007-07-11 protokolo, kuriame užfiksuotas komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą, toks atstovas pakviestas nebuvo. Pažymėjo, jog atsakovai neginčijo, kad rengiant detaliuosius planus, ginčo statinį projektuojant ir išduodant statybos leidimą bei pripažįstant jį tinkamu naudoti nebuvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo teritorija nėra įregistruota kaip esanti kultūros paveldo teritorijoje, tačiau teigia, kad ieškovas pats nevykdė savo pareigos užregistruoti kultūros vertybę Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų teigimu kol tokie duomenys nenuginčyti jie laikomi teisingais. Ieškovas neginčijo, kad kultūros vertybė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2005-05-02 ir 2014-02-12 pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti paveldosauginiai apribojimai ar duomenys apie saugomas kultūros vertybes ( I t. 37-40). Pagal esamą teismų praktiką, vien tai, kad atitinkami su ginčo žemės sklypu susiję duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali sudaryti pagrindo išvadai, jog administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-361/2010). Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų normas, neatsižvelgiant į nustatytus apribojimus, Šilutės rajono savivaldybės administracija išdavė statinių projektavimo sąlygų sąvadus ir Statybos leidimą, Nuolatinės statybos komisija priimdama sprendimą siūlyti išduoti statybos leidimą, todėl konstatavo, kad statybos leidimas yra neteisėtas ir jį panaikino. Ieškovas nurodė, kad įvardyti tikslią žalą, padarytą saugomoms kultūros vertybėms, neatlikus papildomų tyrinėjimų, nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad pastačius ginčo statinį šios vertybės buvo pažeistos. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. nuostatomis, nustatančiomis civilines neteisėtos statybos pasekmes bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str., 29d. 1p., 28(1)str. 2 d., įpareigojo per dvejų metų laikotarpį po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinius. Konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl prašymą taikyti ieškinio senatį atmestė.

Apeliantė Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodo, jog pati ieškovė neįvykdė įstatyme jai nustatytos pareigos užregistruoti kultūros vertybę Nekilnojamojo turto registre bei informuoti visus suinteresuotus asmenis. Teigia, kad ieškovės dalyvavimas rengiant planavimo sąlygas bei priimant sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Nebuvo būtinas. Tikina, kad ginčo objektui nebuvo nustatyti paveldosauginiai reikalavimai (t. 3, b. l. 69–74).

Apeliantai Z. T. ir S. T. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė pati neatliko pareigos įregistruoti objekto Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad išduodant planavimo sąlygas bei derinant detalųjį planą įstatymas nereikalavo besąlyginio departamento dalyvavimo. Pažymi, jog apylinkės teismas dėl pačios ieškovės klaidos atsakomybę perkėlė apeliantams. Atsakovų – apeliantų kaltės šioje byloje nenustatyta. Nurodo, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas (t. 3, b. l. 78–90).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, juo prašo apeliacinių skundų pagrįstumą spręsti teismui. Nurodo, jog ieškovas neatskleidžia žalos turinio. Mano, kad ieškovės dalyvavimas rengiant ginčo dokumentaciją nebuvo būtinas (t. 3, b. l. 121–123).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. Pocius 2005-07-12 patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 09-388/2055(07/28) (t. 1, b. l.31–32, 33–34). Šilutės rajono savivaldybės taryba 2006-11-03 sprendimu Nr. Tl-1319, patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (t. 1, b. l. 118). Šilutės rajono savivaldybės administracija 2007-07-18 išdavė atsakovei Z. T. statybos leidimą Nr. 07(l)l-91 indivudualiam vienbučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini).(t. 1, b. l. 25). 2009-03-02 aktu Nr. STN-125-(14.7)-Š atsakovams priklausantis pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 35–36). Minėtas gyvenamasis namas patenka į valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 657, buvęs kodas G494 K) teritoriją(t. 1, b. l. 48–61). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“, kuris viešai buvo skelbiamas „Valstybės žinios“ (toliau tekste – Žin.) (Žin. 1992, Nr. 17-491) Macikų dvaro sodyba įtraukta į privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą Nr. IV-619, kodu IP-726( 494 eil.Nr.). 1995-01-31 raštu Nr. 01-7-127 Kultūros paveldo inspekcija Šilutės rajono valdybai pateikė 1995-01-31 Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nutarimą Nr. 413, kuriame nurodyta, kad Macikų dvaro sodyba įtraukta į laikinosios apskaitos sąrašus (kodu 2441 Ip 726).(t. 1, b. l. 174). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 str. į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašyti bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, buvo saugomi, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų sąrašą (t. 1, b. l. 56), patvirtintą Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995-05-02 įsakymu Nr. 47 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro“ nuostatas apskaitos dokumentai kaupiami kultūros vertybių pagrindiniame dosjė. Kultūros paveldo centro 2004 metais parengto Kultūros vertybės - Macikų dvaro sodyba pagrindinio dosjė nurodyta, jog dvaro sodybos komplekso dalys: pietvakarių namas MC 11217, šiaurės rytų namas MC 29917, arklidė MC29918, tvartas MC 29919. Dvaro sodybą sudaro: 4 dvaro laikotarpio statiniai, senojo želdyno, kelių tinklo liekanos. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo valstybės saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034; 2008, Nr. 89-3559) 1, 2 punktus kultūros vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymu Nr. Į-534 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ (Žin. 2005, Nr. 15-484), Macikų dvaro sodyba (unikalus kodas registre G494K) įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip turinti istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2005-04-29 Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin.2005, Nr. 58-2034) Macikų dvaro sodyba pripažinta valstybės saugomu objektu(1.4.p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė panaikinti išduotą statybos leidimą tuo pagrindu, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas individualus gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos (unik. kodas Kultūros vertybių registre -657) teritoriją, tačiau statybos projektas su ieškovu jokia forma nebuvo derintas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ)“ 5 straipsnio 10 dalies 13 punkte yra nurodyta imperatyvi Departamento pareiga teikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus. Taip pat, to paties įstatymo 10 straipsnio I dalyje nurodyta, jog departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nevykdė savo įstatymuose nustatytos pareigos įregistruoti kultūros vertybę Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2005-05-02 ir 2014-02-12 pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklype (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruoti paveldosauginiai apribojimai apie saugomos kultūros vertybės (t. 1, 37–40). Šiuo aspektu svarbu tai, jog Kultūros vertybių registro veiklos pradžia buvo nustatyta 2005-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1053 „.Dėl Kultūros vertybių registro įsteigimo ir kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo 4 punkte nurodoma nustatyti Kultūros vertybių registro veiklos pradžią tik nuo 2007 m. balandžio 3 dienos. Beje. šiuo nutarimu patvirtintose Kultūros registro vertybių nuostatose taip pat buvo išdėstyti imperatyvūs reikalavimai, t. y. teikti reikiamus duomenis Nekilnojamojo turto registrui (10.7 punktas), o taip pat pareiga užtikrinti ir atsakyti už šio registro sąveiką su kitais valstybės registrais. Kitaip tariant, pats Departamentas net ir vėliau priimtu norminiu aktu. kuriuo ieškovas remiasi ieškinyje, pats buvo įpareigotas tinkamai išviešinti ir suderinti turimus duomenis su kitomis atsakingomis valstybės institucijomis.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas bei Teritorijų planavimo įstatymas (detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusi redakcija) nereikalavo besąlyginio Departamento dalyvavimo išduodant planavimo sąlygas bei derinant detalųjį planą Nuolatinės statybos komisijoje. Minėti teisės aktai numato Departamento atstovo dalyvavimą tik tokiu atveju, kai teritorija yra svarbi paveldosaugos požiūriu. Šiuo atveju Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkte „Juridiniai faktai“ nėra nurodyta, kad ginčo objektas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, bei 9 punkte „Specialios naudojimo sąlygos“, kad ginčo objektui taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos.

Taigi, rengiant ir tvirtinant ginčo detalųjį planą Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas faktas apie ginčo žemės sklypo patekimą į Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją, nenurodyti ginčo sklypui taikomi apribojimai, nors imtis priemonių, kad tokie juridiniai faktai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre buvo Departamento pareiga. Akivaizdu, kad Departamentas neperdavė Nekilnojamojo turto registrui būtinų duomenų, ką pagal teisės aktus privalėjo padaryti.

Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, derinant bei rengiant 2005-07-12 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti bei priimant 2006-11-03 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Tl-1319, kuriuo patvirtintas detalusis planas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Departamento atstovo dalyvavimas nebuvo būtinas. Dar daugiau, planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti šiuo atveju buvo patvirtintos dar 2005-07-12, o sprendimas dėl detaliojo žemės sklypo plano patvirtinimo priimtas 2006-11-03. Akivaizdu, kad šie dokumentai buvo priimti dar nepradėjus veikti Kultūros vertybių registrui, todėl argumentas, jog Kultūros vertybių registras buvo viešas dokumentų rengimo metu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktika, suformuota faktine sudėtimi panašiose bylose, mano, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingų duomenų valstybės registruose nebuvimas nenustatė pareigos kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl projektavimo sąlygų išdavimo bei vėliau gauti Kultūros paveldo departamento pritarimą parengtam statinio projektui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-3102/2012). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog ieškovas, neįvykdęs įstatymuose nurodytos pareigos, negali remtis 23 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. Kultūros paveldo departamentui neturėtų būti leidžiama išvengti savo pareigų vvkdvmo. Šilutės rajono apylinkės teismas, nevertindamas atsakovų argumentų dėl jų nesamos kaltės, perkėlė dėl paties ieškovo kaltės kilusių problemų sprendimą, t. y. statybos įteisinimo kaštus atsakovams Z. ir S. T., taip pažeisdamas aukščiau paminėtą įstatyminį reglamentavimą.

Ieškovas, ginčydamas statybą leidžiančio dokumento išdavimą, remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Tačiau pats Departamentas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neperdavė nei Nekilnojamojo turto registrui, nei žemės sklypo savininkui, duomenų apie tai, kad ginčo objektas yra valstybės saugoma kultūros vertybė.

Šiuo atveju paraiška statinio projektavimo sąlygoms parengti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai nebuvo pateikta ir Departamento atstovas nebuvo kviečiamas į Nuolatinės statybos komisijos posėdį dėl ginčijamo detaliojo plano derinimo, nes, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, objektui nebuvo nustatyti paveldosauginiai reikalavimai. Patvirtinus ginčijamą žemės sklypo detalųjį planą, buvo pradėtos procedūros dėl statybos leidimo išdavimo. Statytojas, t. y. Z. T., nustatyta tvarka parengė pastato techninį projektą ir pateikė visus reikiamus dokumentus Nuolatinės statybos komisijai, kuri, priėmusi išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, rekomendavo išduoti statybos leidimą. Sutiktina su apeliantais, kad asmuo ir Nuolatinė statybos komisija nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra pripažintas saugomu valstybės ir patenka į kultūros paveldo teritoriją. Vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis būtų visose procedūrose kviečiamas dalyvauti Departamentas – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su atitinkamu įrašu. Tačiau išraše aiškiai matyti, kad įrašų apie juridinius faktus nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (tuo metu galiojusi redakcija) Šilutės rajono savivaldybei buvo pateiktas prašymas su visais reikiamais dokumentais išduoti statybos leidimą. Remiantis pateiktais dokumentais, t. y, teisėtai priimtomis 2005-07-12 planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti bei 2006-11-03 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TI-1319, kuriuo patvirtintas detalusis planas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nuolatinės statybos komisijos rekomendacijomis buvo išduotas 2007-07-18 Šilutės rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. 07(1)1-91 individualiam vienbučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Šis statybos leidimas išduotas nepažeidžiant NKPAĮ nuostatų, nes nebuvo duomenų, kad objektas yra kultūros paveldo teritorijoje.

Ieškovo prašymas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2007-07-18 išduoto statybos leidimo Nr. 07(1)1-91 tuo pagrindu, jog už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įstaigos įgaliotos institucijos atstovas nepasirašė Nuolatinės statybos komisijos protokolo, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas pagrįstu. Jis nepasirašė protokolo, nes neprivalėjo dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos darbe, nes neišdavė sąlygų. Tačiau, atsižvelgiant į procedūrų viešumą, kas buvo kalbama aukščiau, už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įstaigos įgaliotos institucijos atstovas turėjo teisę dalyvauti Nuolatinės komisijos posėdžiuose savo iniciatyva.

Teisėjų kolegija mano, jog ginčo pastatas (ne dabartinio laikotarpio kontekste) pastatytas atsakovams nepažeidus jokių teisės aktų, statyba negali būti pripažinta savavališka, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatų, dėl to ir ieškovo prašymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neturi teisinio pagrindo.

Šiuo atveju, vertinant situaciją šiandienos plotmėje, statybos leidimas ir kiti išvestiniai dokumentai priimti nedisponuojant visa reikalinga ir aktualia informacija iš esmės vien dėl to, kad ieškovas, nevykdydamas įstatymų nustatytos pareigos, reglamentuotos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 ir 10 straipsniuose (veiksmų metu galiojusi redakcija), minėto įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 13 punkte, 10 straipsnio I dalyje (aktuali redakcija), t. y. Nekilnojamojo turto registre neįregistravo duomenų apie specialias žemės naudojimo sąlygas, liečiančias kultūros vertybę – Macikų dvaro sodybą. CK 4.262 straipsnyje nurodyta, jog į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip ir minėta, pagal 2005-05-02 ir 2014-02-12 pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklype (unik. Nr. 88178-0006-0154) neįregistruoti jokie paveldosauginiai apribojimai apie saugomas kultūros vertybes (t. 1, 37–40). Kaip teisingai nurodo apeliantai, 2014-04-30 Valstybinio audito ataskaitoje „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimas“ Nr. VA-P-50-2-4 pabrėžta, jog, „kol duomenys apie vertybę neužregistruojami Nekilnojamojo turto registre, valdytojas, įsigydamas objektą, gali nežinoti, kad įsigijo kultūros paveldo objektą, kuriam turi būti taikomi paveldosaugos reikalavimai, ir sunaikinti vertingąsias savybes“ (http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18006, psl. 15). Išdėstyti argumentai įrodo, jog atsakovai ir savivaldybės administracija negalėjo žinoti apie specialias žemės naudojimo sąlygas, susijusias su kultūros vertybe – Macikų dvaro sodyba. Ieškovo nurodomų teisės aktų – Kultūros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimo Nr. 413, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimo Nr. 256 ir kt. – pagrindu atsirandančios pasekmės nebuvo realizuotos Nekilnojamojo turto registre neįregistruojant duomenų apie specialias ginčo žemės naudojimo sąlygas. Svarbu ir tai, jog byloje nepateikta jokių duomenų apie atsakovų apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų pateikimą siekiant statybos leidimo išdavimo (CPK 12, 178 straipsniai).

Kaip žinia, teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Akcentuotina, jog ieškovas nepateikė argumentų, kokia žala kultūros paveldo objektui ar jo vertingosioms savybėms buvo padaryta. Tik nustačius, kokia žala padaryta kultūros vertybei, galima parinkti veiksmingas priemones jai pašalinti. Ieškovas neatskleidė, kokie konkretūs statinio projekto sprendiniai yra netinkami, todėl nebuvo įmanoma nustatyti, ar ginčo pastato projektinės dokumentacijos pertvarkymas yra tikslingas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, nepašalino nurodytų abejonių, iki galo nepagrindė taikytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės, netaikė jos neįvykdymo padarinių (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija mano, jog ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties termino konstatuotina, jog ieškovui apie išduotą statybos leidimą tapo žinoma gavus Klaipėdos teritorinio padalinio 2014-01-22 raštą Nr. LRK1-23 ir Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2014-02-12 duomenis, be to, patikrinimo aktas baigtas 2014-02-17, todėl ieškinys teismui pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimus tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantų apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytini pagrįstais, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje netenkinus ieškovo ieškinio, apeliantų prašoma priteisti 2 248,10 EUR (t. 3, b. l. 33, 34, 93) išlaidų advokato pagalbai teisme apmokėti atlyginimo suma (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, apeliantų prašymas tenkintinas, iš ieškovo apeliantams priteistina 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Iš ieškovo apeliantams priteistinas ir 31 EUR (t. 3, b. l. 92) žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš viso atsakovams iš ieškovo priteistina 2 279,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinio atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Z. T., S. T., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, akcinė bendrovė Lesto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl detaliųjų planų ir sąlygų jiems išdavimo, neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo netenkinti.

Atsakovams Z. T. ir S. T. priteisti iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos po 1 139,55 EUR, iš viso 2 279,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.