Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei O. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašo priteisti iš atsakovės 546,49 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. kovo 6 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą, pagal kurį buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas 2021 m. spalio 7 d. buvo užlietas, apliejimo priežastis – vanduo, išsiliejęs iš atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį, dėl šio apliejimo nukentėjusio buto savininkui (draudėjui) išmokėjo 546,49 Eur draudimo išmoką.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsiliepime nurodoma, kad neginčija aplinkybės, jog vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė aplinkybę, kad dėl kilusios žalos yra atsakinga atsakovė, grindžia prielaida, jog toje vietoje, kur įvyko apipylimas, stovi skalbimo mašina. Vien aplinkybė, kad toje vietoje stovi skalbimo mašina, neįrodo, kad buvo avarija, kurios metu išsiliejo vanduo. Pažymėjo, kad apliejimo šaltinis buvo ne atsakovei priklausančiame bute, kadangi tiek ieškovės draudėjo butas, tiek atsakovei priklausantis butas buvo užlieti vandeniu, įvykus jo nutekėjimui viename iš butų, esančių viršutiniame namo aukšte. Iš daugiabučio namo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ sužinojo, kad tuo metu vandens nutekėjimas buvo nustatytas bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vanduo yra fizikinis kūnas, turintis savybę tekėti, todėl įvykus avarijai ir vandeniui išsiliejus viršutiniame namo aukšte, jis per namo konstrukcijas skverbėsi į apatinius aukštus, užliedamas tiek atsakovės, tiek ieškovės draudėjo butus.

4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

5. Atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 2021 m. spalio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta avarinė tarnyba, gavusi gyventojų pranešimą dėl iš viršaus bėgančio vandens. Atvykus avarinei tarnybai rūsyje buvo užsuktas karštas ir šaltas vanduo stovui. Kitų įvykių laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki spalio 7 d. nefiksuota. Nurodė ir tai, kad trečiojo asmens darbuotojai 2021 m. spalio 14 d. nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti apžiūros. Atvykę darbuotojai nustatė, kad ginčo įvykis galimai įvyko dėl bute esančios skalbimo mašinos, trūkus skalbimo mašinos šlangai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad namo administratoriaus darbuotojai nustatinėjo apliejimo priežastį ir įvykio vietos apžiūros akte nurodė, kad apipylimo priežastis – vandens išsiliejimas iš atsakovės bute stovinčios skalbimo mašinos ar jos pajungimo jungties. Nors atsakovė įrodinėja, kad apliejimo priežastis buvo avarija namo bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, tačiau nėra duomenų, kad namo bendro naudojimo inžineriniai tinklai būtų buvę remontuoti, kad gyventojams būtų išrašytos sąskaitos už avarijos likvidavimą. Teigė, kad šiuo atveju nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad žalos dydis apskaičiuotas įvertinant apdrausto turto nusidėvėjimą, atsakovė nepateikė duomenų, kad žalos dydis apskaičiuotas netinkamai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pati bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, ten gyvena draugė, tolima giminaitė I. L., kuri ieškinyje nurodytu laiku buvo grįžusi iš ligoninės ir skalbimo mašina nesinaudojo. Kai sužinojo, kad yra įtariama, jog apipylimo priežastis galėjo būti jos bute stovinti skalbimo mašina, pati išsikvietė santechnikus, kad šie nustatytų, ar galėjo iš skalbimo mašinos išsilieti vanduo, ir jie pasakė, kad nėra priežasties. 2021 m. spalio 18 d. bute atsirado dėmė ant sienos ir lubų. Vėl išsikvietė santechnikus, kurie pasakė, kad galėjo kažkur viršuje išsilieti vanduo, kuris tekėjo per šachtą. Kadangi siena yra iš kartono, padengto celofanu, užtruko, kol pasirodė vanduo, sudrėko iš kitos pusės.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė niekada nepripažino kaltės, bute gyvenanti ir šioje byloje liudytoja apklausta I. L. parodė, kad visus norinčius apžiūrėti butą įleido. Draudėja tik po savaitės grįžusi į butą pastebėjo, jog jis užlietas, tačiau neaišku, kada tiksliai įvyko apipylimas. Namo administratorius pateikė duomenis, kad 2021 m. spalio 1 d. name buvo iškviesta avarinė tarnyba. Liudytoja apklausta D. V. parodė, kad 2021 m. spalio mėn. name buvo užliejimai ir jos butas buvo aplietas. Sename name dažnai nutinka avarijos. Ieškovė reikalavimą grindžia namo administratoriaus įvykio vietos apžiūros aktu, tačiau jis yra neinformatyvus, nes nesiaiškinta, ar atsakovės bute stovinti skalbimo mašina yra veikianti, neaprašytos atsakovės grindys, kurios, jei užpylimas buvo iš jos buto, turėjo būti šlapios, drėgnos.

9. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

10. Liudytoja apklausta I. L. parodė, kad 12 metų gyvena atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 5 d. išvyko į ligoninę, iš kurios grįžo 2021 m. spalio 7 d. ryte. 2021 m. spalio 8 d. apie 9 val. į duris paskambino kaimynas iš apačios, nurodydamas, kad jį lieja. Įleido jį į buto vidų, jis apžiūrėjo, sako, kad nieko nemato, pats pasimetė, nurodė, kad yra draudimo bendrovė, kuri tegul aiškinasi. Kitą dieną įsiveržė vyriškas, kuris nurodė, kad gavo kaimynų skundą, jog jie yra aplieti, apžiūrėjo butą. Buvo surašytas apžiūros aktas, ant kurio nesirašė, nes apliejimo priežasties bute nebuvo, suprato, kad tik nori apkaltinti. Po kelių savaičių bute pamatė sulietą sieną, pranešė atsakovei, paskambino avarinei tarnybai, jie pradėjo ieškoti, bute prapjovė kartotinę sieną ir sako, kad iš vidaus per šachtą bėgo vanduo, nes ten buvo juoda ir pelėsis. Apie tai pranešė namo komendantei, kuri nurodė, kad name buvo avarija 7-ame aukšte.

11. Liudytoja apklausta O. U. parodė, kad yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Apie savaitę nieko nebuvo namie, grįžę pastebėjo šlapias lubas, atidarė virtuvės spintelę ir varvėjo lašai. Lubos jau buvo be vandens lašų, tik drėgnos, matėsi tik riba, kur užlietos. Pas viršuje gyvenančią kaimynę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo vyras. Kaimynė atidarė duris, vyras toje vietoje pamatė skalbimo mašiną, viskas buvo sausa, užliejimo požymių nebuvo. Paskambino į avarinę tarnybą, atvažiavo namo administratoriaus darbuotojai, kurie pasakė, kad iš bendrų vamzdžių nieko nėra, nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), o grįžę pasakė, kad skalbimo mašinos žarnelė buvo apvyniota izoliacija, todėl galimai kalta skalbimo mašina.

12. Liudytoja apklausta D. V. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra 6-ame namo aukšte. 2021 m. spalio mėn., dienos nepamena, bet turbūt mėnesio pradžioje, po pietų virtuvėje per visus kampus pradėjo bėgti vanduo. Ėjo į 7-tą aukštą, bet nieko nebuvo, išsikvietė namo avarinę tarnybą, kuri atvažiavo po valandos. Savo bute dėjo kibirus, buvo 1-1,5 kibiro vandens, visą vandenį surinko, į kitus aukštus nenutekėjo, 4 ir 5-to aukšto gyventojai nesiskundė. Kaip paaiškėjo, 7-to aukšto buto nuomininkai buvo įjungę skalbimo mašiną ir išėjo, buvo iškritusi skalbimo mašinos žarna.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. U.. Užsienio bendrovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (kurios teises ir pareigas, po susijungimo, perėmė ieškovė), ir O. U. 2019 m. kovo 6 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytam butui apdrausti; draudimo laikotarpis – nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Draudėja O. U. 2021 m. spalio 12 d. pranešimu apie įvykį pranešė ieškovei, jog keletą dienų nebuvus namie, 2021 m. spalio 9 d. grįžus į namus rado užlietas lubas virtuvėje, viršutines virtuvės spinteles. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju, ieškovės atstovas – žalų ekspertas 2021 m. spalio 15 d. apžiūros akte užfiksavo apžiūros metu nustatytus turto sugadinimus, 2021 m. spalio 25 d. sudarė sąmatą, kurioje atstatymas po užpylimo įvertintas 546,49 Eur, 2021 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu ieškovė išmokėjo draudėjai 546,49 Eur draudimo išmoką.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

15. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės, buvo apgadintas, ir dėl to, kad ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, atlyginusi nukentėjusio asmens dėl buto užliejimo patirtus nuostolius – išmokėjusi draudimo išmoką, neturėtų teisės nukreipti regresinį reikalavimą į už žalą atsakingą asmenį, nekilo. Taigi, spręstina, kad ieškovė, atlyginusi apdrausto buto savininkui žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens (CK 6.105 straipsnis). Ginčas byloje kilo dėl to, kas yra atsakingas už kilusią žalą.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

18. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl užpylimo šaltinio, t. y. ar užpylimas vandeniu įvyko dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto, ar dėl vandens nutekėjimo viename iš namo viršutinių aukštų arba avarijos bendro naudojimo inžinerinėse sistemose. Ieškovė nurodo, kad jos apdrausto turto gadinantis poveikis buvo aukščiau esančiame atsakovės bute, šią poziciją ieškovė grindžia namo administratorės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2021 m. spalio 14 d. Įvykio vietos apžiūros aktu, kuriame nurodoma, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) toje vietoje stovi skalbimo mašina, įtariama, kad buvo užpylimas nuo skalbimo mašinos. Tuo tarpu atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir teigia, kad buvo užlietas ir jos butas, užliejimas galėjo įvykti dėl vandens išsiliejimo namo 7-ame aukšte arba bendro naudojimo vamzdynų gedimo.

19. Iš byloje esančių duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašų, buto techninės apskaitos bylos) nustatyta, kad apgadintas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra namo 2-ame aukšte, o atsakovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra namo 3-iame aukšte, t. y. atsakovei priklausantis butas yra virš ieškovės draudėjos buto. Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, kad jos apdrausto buto užliejimo židinys buvo atsakovės bute, dėl ko atsakovei kyla civilinė atsakomybė už užliejimo padarinius. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą, paneigti savo kaltę, siedama išvengti atsakomybės dėl žalos žemiau esančiam butui padarymo jį apliejus vandeniu, turi atsakovė. Taigi šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo ne iš jai priklausančio buto, o iš kitų šaltinių.

20. Atsakovė tiek prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2021 m. spalio 1 d. vandens nutekėjimas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta avarinė tarnyba, užlieti žemiau esantys butai. Iš namo administratorės UAB „Mano Būstas Baltija“ rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2021 m. spalio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta avarinė tarnyba, gavusi gyventojų pranešimą dėl bėgančio vandens; atvykus avarinei tarnybai rūsyje buvo užsuktas karštas ir šaltas vanduo stovui. Nors 2021 m. spalio 1 d. gavus pranešimą apie vandens išsiliejimą bute Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje buvo užsuktas vandens tiekimas visam namui, tačiau iš esmės visada (arba bent jau daugeliu atvejų) įvykus tam tikrai avarijai, susijusiai su vandens išsiliejimu, iš karto nutraukiamas vandens tiekimas visam objektui, kol nebus nustatyta tiksli avarijos priežastis (t. y. avarijos atvykę šalinti asmenys negali žinoti tikslios avarijos kilimo priežasties, todėl siekdami užkirsti kelią didesnės žalos kilimui, nutraukia vandens tiekimą visam objektui ir tik tada aiškinasi jos priežastis). Be to, nors atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte avarinės tarnybos darbuotojai nurodė, kad problema buvo bendro naudojimo, tačiau akte nenurodyta, kad būtų buvę atlikti bendro naudojimo vamzdžių keitimo ar remonto darbai, byloje nėra duomenų, kad namo gyventojams būtų išrašytos sąskaitos už bendro naudojimo objektų remontą ar keitimą. Liudytoja apklausta draudėja O. U. taip pat parodė, kad jos butą apžiūrėję namo administratoriaus darbuotojai nurodė, kad bendro naudojimo vamzdyno avarijų nebuvo. Be to, turi reikšmės ir aplinkybė, kad po to, kai vėl buvo atnaujintas vandens tiekimas visam namui, vanduo daugiau nebesiliejo, kas rodo, jog užliejimo šaltinio bendroje namo inžinerinėje sistemoje tikėtina nebuvo. Dar daugiau, byloje liudytoja apklausta D. V. parodė, kad 2021 m. spalio mėn. pradžioje būtent ji iškvietė avarinę tarnybą dėl jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame 6-ame namo aukšte, pro virtuvės lubas pradėjusio bėgti vandens iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio 7-ame namo aukšte, kuriame tuo metu nieko nebuvo; grįžus buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojams, paaiškėjo, kad jie buvo palikę įjungtą skalbimo mašiną ir buvo iškritusi skalbimo mašinos žarna. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vandens pratekėjimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko ne dėl bendro naudojimo vamzdyno avarijos, o dėl paminėtame bute buvusios įrangos. Liudytoja apklausta D. V. taip pat parodė, kad ji, būdama namie, pro jos lubas prasiskverbusį vandenį surinko kibirais, ir vandens pratekėjimo į žemesnius aukštus nebuvo. Duomenų, kad žemesnių aukštų patalpų valdytojai būtų pranešę apie jų patalpų apliejimą, byloje nėra. Vertinant atsakovės padarytą prielaidą, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) išsiliejęs vanduo į žemesnius aukštus galėjo nutekėti per šachtą (nors liudytoja nurodė, kad vanduo skverbėsi per jos lubas ir ji vandenį surinko), manytina, kad tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad būtų sudrėkusi ieškovės draudėjo buto siena ir / ar lubos, o šiuo atveju iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad vanduo tekėjo iš viršaus, nes sugadintos ne tik lubos, bet ir viršutinės pakabinamos virtuvės spintelės, ant virtuvės spintelių viršutinės dalies aiškiai matosi vandens lašai. Liudytoja apklausta draudėja taip pat parodė, kad atidarius virtuvės spintelę, varvėjo vandens lašai.

21. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė bei jai priklausančiame bute gyvenanti ir byloje liudytoja apklausta I. L. tvirtino, kad po to, kai ieškovės draudėja pranešė apie jos buto užliejimą, ji kreipėsi į santechnikus, kurie atliko jos skalbimo mašinos pajungimo vamzdyno apžiūrą / įvertinimą, bei jokių trūkumų nenustatė, taip pat namo administratoriui pranešė apie 2021 m. spalio 18 d. bute pastebėtą šlapią dėmę, darbuotojai ardė (pjovė) jos buto sieną bei nurodė, jog galimai per šachtą bėgo vanduo, nes kartono plokštė iš vidaus buvo pajuodusi ir su pelėsiu, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu namo administratorė UAB „Mano Būstas Baltija“ teismo reikalavimu 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktame pareiškime nurodė, kad papildomai (be 2021 m. spalio 14 d. atliktos apžiūros, kuomet buvo surašytas Įvykio vietos apžiūros aktas) atsakovei priklausančio buto apžiūra nebuvo daroma, t. y. nepatvirtino atsakovės nurodomų aplinkybių dėl atsakovės sienos ardymo ir apibėgusios šachtos užfiksavimo, bei skalbimo mašinos pajungimo vamzdyno būklės kaip tinkamos įvertinimo. Pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindama rungtyniškumo, dipsozityvumo principus, siekdama įrodyti jos atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes, viso proceso metu turėjo galimybę laisvai disponuoti jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė būtų kreipusis į asmenis, prašydama pateikti įrodymus apie atsakovės nurodomus jų atliktus darbus (vertinimą), ir kad jie būtų atsisakę pateikti įrodymus. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti savo teiginių dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, yra nulemta jos pačios pasyvių veiksmų ir įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo. Be to, nors atsakovė, kaip minėta, įrodinėja, kad ir jos butas buvo užlietas, pateikė antstolės V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog virtuvėje matoma siena, kuria tekėjo vanduo, kuri yra sudrėkusi, apačioje apdaila iškelta nuo drėgmės, tačiau faktinės aplinkybės konstatuotos 2022 m. sausio 7 d., o iš namo administratorės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškime pateiktų duomenų matyti, kad iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 3 d., t. y. po mėnesio nuo šioje byloje nagrinėjamo įvykio, bei po daugmaž dviejų savaičių nuo atsakovės nurodomos pastebėtos dėmės ant jos buto sienos (2021 m. spalio 18 d.), buvo gautas pranešimas apie vandens pratekėjimą per sieną. Nors atsakovė 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šios namo administratoriaus nurodytos aplinkybės yra melagingos, t. y. atsakovė nurodė, kad nei ji, nei bute gyvenanti I. L. 2021 m. lapkričio 3 d. į namo administratorių nesikreipė, tačiau jokių įrodymų tam pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis), o tuo tarpu namo administratoriaus kartu su 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškimu pateikti duomenys (fotonuotraukos), patvirtina, kad nurodytą dieną atsakovės butas buvo apžiūrėtas (ant dviejų pateiktų fotonuotraukų yra data 2021 m. lapkričio 3 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog atsakovės virtuvės sienos apačios sudrėkimas yra 2021 m. spalio 1 d. vandens išsiliejimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmė.

23. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios galėtų turėti įtaką, sprendžiant dėl jos atsakomybės. Nors sutiktina su atsakove, kad pats skalbimo mašinos stovėjimas virš aplietos vietos savaime nerodo, kad bute buvo avarija, kurios metu iš skalbimo mašinos išsiliejo vanduo, tačiau kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, t. y. užpylimo šaltinis galėjo būti tiek iš skalbimo mašinos išsiliejęs vanduo, tiek vienkartinis vandens išpylimas ir kt.

24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, paneigiančių savo atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti savo turtą, dėl ko buvo padaryta žala žemiau esančiam butui (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

26. Nagrinėjamu atveju žalos dydis (546,49 Eur) yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais - ieškovės parengta 2021 m. spalio 25 d. Turto žalos įvertinimo skaičiuote, kurioje darbų ir medžiagų kainos apskaičiuotos naudojant uždarosios akcinės bendrovės „Sistela“ sąmatų skaičiavimo programą, ir kurioje taip pat įvertintas nusidėvėjimas medžiagoms, 2021 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, atsiliepime į ieškinį), nei teismo posėdyje iš esmės nereiškė jokių prieštaravimų ir nekvestionavo ieškovės nurodyto žalos dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina 546,49 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. S. 546,49 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 49 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 546,49 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 49 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.