Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-253-172/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-30
Bylos Nr.
1-253-172/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Kaltinamasis
I. J.
Kategorijos
  • 1.2.7.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-253-172- 2013Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.3.;2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Ligitai Valentinavičienei,gynėjai Rimutei Giruckienei,nukentėjusiosios atstovei G. I.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Kazachstane, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 10 d., apie 15.30 val., šalia (duomenys neskelbtini) tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas mažametės I. Ž., gimusios 2001 m. balandžio 23 d. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir neįgalumo ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, bei veikdamas prieš pastarosios valią, lytiškai santykiavo su mažamete I. Ž.. Dėl tokių savo veiksmų I. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Kaltinamasis I. J. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai įvyko 2012 m. birželio 10 d. Jis turi invalidumo grupę. Kasdien vaikšto rinkti tuščių butelių, kadangi pensija maža, pakanka tik cigaretėms. Tą dieną 4 val. 30 min. išėjo rinkti butelių. Nuėjo iki visą parą veikiančios parduotuvės, ten rado butelių, paskui nuėjo iki muzikos mokyklos, ten irgi rado butelių. Paskui nuėjo į stadioną, o paskui – į karinį miestelį. Prie „Maksimos“ rado dar butelių, buvo dar anksti, todėl nutarė butelių rinkti dar. Surinktus butelius paliko pas kaimyną ir nuėjo prie gamyklos, prie ežero. Ten irgi rado butelių. Nuėjo prie parduotuvės, buvo jau šviesu. Nuėjo ir pasiėmė iš kaimyno savo surinktus butelius, grįžo prie parduotuvės, už penkių minučių ją atidarė ir pridavė butelius, gavo 15 litų. Nusipirko butelį vyno. Iš parduotuvės išėjo maždaug 8 val. 20 min. Užėjo už parduotuvės, prie miškelio, išgėrė šiek tiek vyno, parūkė ir nuėjo prie rusų mokyklos. Prie mokyklos dar išgėrė ir parūkė. Tada per tiltą nuėjo namų link. Prie tilto dar išgėrė ir parūkė. Likus 100 metrų iki internato, prie buvusio kino teatro, iki galo išgėrė tą butelį. Parūkė ir nuėjo namų link. Praėjo pro internatą, prie vartelių – ten yra gyvenamieji namai - prie jo pribėgo mergina ir sako „dėde, duok parūkyti, pavaišink cigarete“. Jis pavaišino ją cigarete ir nuėjo namų link. Ji nusekė jam iš paskos. Prie namų pasijuto blogai, atsistojo prie medžio ir maždaug 10 min. pastovėjo. Atmerkė akis, o ji šalia jo stovi. Jis sudavė jai per užpakalį ir staiga moteriškas riksmas “ką tu ten darai“. Atsisuko ir pamatė, kad stovi kaimynė R. Jis prie jos priėjo ir pasakė, kad eina namo. Iš namo išbėgo jos sūnus V., jis kažką šaukė, bet jis nieko nesuprato ir nuėjo namo. Grįžęs į namus, išgėrė tabletę, atsigulė ir užmigo. Po kurio laiko jį pažadino motina ir pasakė, kad jo atvažiavo policija. Tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, bet buvo toks spaudimas, kad galėjo būti ir kitokie parodymai. Jis pasakojo tai, ką prisiminė. Jis nesakė, kad ji stovėjo keturpėsčia, kad ji buvo nusimovusi kelnes ir kad jis jai kišo lytinį organą.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji mažametė I. Ž. parodė, kad jos vardas yra I., pavardė Ž. Pasakė, kad ponas, kuris prie jos priėjo, davė jai per užpakalį. Kas tas ponas buvo ji negali pasakyti, jo vardo nežino. Jis turėjo barzdą. Anksčiau jo nematė. Tas ponas buvo didesnis už ją. Su ja kalbėjo lenkiškai. Visi jo rūbai buvo mėlynos spalvos. Buvo marškinėliai. Plaukai juodos spalvos, o akys tamsios. Pirmą kartą pamatė tą poną prie miško. Miške ji rinko uogas ir ten pamatė poną. Ponas ėjo keliu. Po to ponas priėjo prie jos ir kažką pasakė, bet ką tiksliai mergaitė neprisimena. Į klausimą, ką tas vyras jai padarė, mergaitė pasakė, kad davė jai į užpakalį. Trenkė rankom, o ji bėgo namo. Nukentėjusioji parodė, kad buvo apsirengusi marškinėliais, kelnėm. Jos kelnės buvo rudos spalvos, o marškinėliai juodos. Po kelnėmis turėjo kelnaites. Kai ponas trenkė per užpakalį, mergaitė buvo su kelnėm. Nuo smūgio jai neskaudėjo. Pasakė, kad ponas ją vijosi. Po to sustojo ir stovėjo. Jis suėmė ją už rankos, ji išsitraukė ir pabėgo. Nežino, ko tas ponas iš jos norėjo. Pasakė, kad tas ponas nieko nedarė su jos rūbais. Po to jai reikėjo rūbus nusiimti, kai policija buvo jų namuose, reikėjo nusiimti kelnes ir kelnaites. Su ponu taip pat miške reikėjo nusiimti kelnes ir kelnaites. Pasakė, kad nusiėmė ir kelnes ir kelnaites. Kai buvo miške, niekas jos neprašė nusiimti kelnaičių. Kodėl viską nusiėmė, nežino. Pasakė, kad minėtas ponas ne visą laiką buvo su rūbais. Bet kada jis nusiėmė savo rūbus, ji nežino. Į klausimą ar matė poną be rūbų sako, kad nematė. Su ponu miške nieko nedarė, ji bėgo namo. Kartoja, kad ponas trenkė jai per užpakalį. Pasakė, kad minėtas ponas matė ją prie miško be rūbų. Po to pasako, kad vis dėl to ponas jos be rūbų nematė. Toje vietoje, kur jis nusirengė buvo namas, o iš kitos pusės miškas. Kas buvo miške, kai ji buvo be rūbų, ji nežino. Jai neskaudėjo, kai ji buvo miške be rūbų. Ji neprisimena, ar vyras su ja kalbėjo. Pasakė, kad minėtas vyras miške buvo girtas. Tai suprato iš to, kad jautėsi alkoholio kvapas. Pasakė, kad kai jis nuėjo, ji apsirengė marškinėlius ir kelnes. Kitų žmonių miške ji nematė. Jokių garsų negirdėjo. Kodėl buvo be rūbų, atsakyti negalėjo. Pasakė, kad tas ponas lietė jos rankas ir kojas. Paprašius mažametės flomasteriu nupiešti kurias vietas vyras jai lietė, ji pažymėjo dešinę ir kairę rankas, taip pat abi kojas. Nukentėjusioji pasakė, kad ponas lietė ją tik rankomis. Kai ponas ją lietė, jai neskaudėjo. Minėtas ponas jai nieko nedavė. Po to pasakė, kad davė ne cigaretę, o saldainį. Saldainį davė prie kažkokio namo, kai ji nuėjo namo. Kai miške rinko uogas, ponas prie jos priėjo pirmas. Ir kažką jai pasakė, bet ką ji neprisimena. Pasakė, kad niekada nerūkė cigaretės. Pasakė, kad vaikai rūko, o ji nebandė. Į klausimą ar miške ponas lietė jai makštį (parodant ant paveiksliuko), mergaitė atsakė, kad ne. Lietė tik per užpakalį. Pasakė, kad nematė pono lytinio organo. Psichologei parodžius ant nupieštos mergaitės krūtinės ir paklausius ar ponas lietė jai krūtinę, mergaitė atsakė, kad ne. (b.l. 29-37)

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1996 metų. Kaltinamasis jų kaimynas. Apie kaltinamąjį gali pasakyti tiek, kad jis vienas iš brolių dvynių, jo brolis labai agresyvus, o kaltinamasis tylus žmogus, niekada nesibarė, nesipyko, santykiai normalūs. Jis mėgėjas išgerti, būti išgėrusiam – tai jo normali būsena. Išgėręs jis problemų nesudaro, nėra agresyvus. 2012 m. birželio 10 d., sekmadienį, pas ją atvažiavo vyresnysis sūnus, ji padarė pietus. Sūnus pradėjo valgyti, o ji nuėjo į daržą žalumynų. Darže pritūpė, ten buvo krūmai, buvo matyti kelias, o jos nebuvo matyti. Tupėdama išgirdo kaip kalba mergaitė. I. jos paklausė, kiek jai metų, o ji lenkiškai atsakė, kad jai dvylika. Ji pamatė, kad tai mergaitė iš globos namų. Jis dar kartą paklausė, kiek jai metų ir ji dar kartą pasakė, kad jai dvylika metų. Paskui buvo tyla. Priskynusi svogūnų, ji nuėjo krapų prie sandėliuko. Pasisuko veidu į kelią ir pamatė, kad mergaitė stovėjo keturpėsčia, o jis atlikinėjo lytinį aktą, ji matė judesius. Nubėgo ir pasakė sūnui, kad nežino ką daryti, pasakė, kad I. žagina mergaitę. Sūnus nubėgo šaukdamas “ I, ką tu darai“. I. pradėjo mautis kelnes, o mergaitė - kelnaites. Sūnus sugriebė I. už rankos, sakydamas „ką tu I. darai?“, o šis sako “tu, V., niekam nesakyk, ką matei, tegu pasilieka tarp mūsų“ Ji, R. M., sakė, ji gi vaikas, o I. pasakė „ji pati norėjo, jai keturiolika“. I. išėjo į savo namą. Sūnus sakė - reikia kviesti policiją. Sūnus išvažiavo į policiją. Dar sūnus buvo nuvažiavęs į globos namus.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, iki įvykio santykiai buvo normalūs, jis buvo draugiškas. Tai buvo sekmadienis, jis atvažiavo pas motiną jos aplankyti. Apie 15 val. valgė mamos paruoštus pietus, o motina buvo išėjusi į daržą parinkti daržovių. Kai jis pietavo, mama atėjo į verandą ir paprašė išeiti į lauką, pažiūrėti, kas dedasi. Sako išeik pažiūrėk, ką ten I. daro prie globos namų tvoros. Vienomis trumpikėmis jis išbėgo į lauką ir pamatė, kad kažkas darosi. Grįžo namo, apsivilko šortus ir marškinėlius ir nuėjo link tos mergaitės. Eidamas matė, kad tas veiksmas jau buvo pasibaigęs, abu stovėjo ir tvarkėsi. I. užsiseginėjo kelnes, o mergaitė irgi tvarkėsi. Mergaitė nuėjo link miško, o I. nuėjo link namų. J. I. pasigavo ir paklausė, ar jis supranta ką ką tik darė. I. iš karto pradėjo teisintis, sakyti, kad jis nekaltas, ji pati norėjo. Jis pasakė, kad daugiau taip nedarys, paprašė niekam nesakyti. Jis, V. M., pasakė, kad kreipsis į policiją, o jis prašė nesikreipti. Atsakydamas į klausimus, V. M. parodė, kad matė judesius tarp tų medžių. Buvo matyti, kad mergaitė buvo keturpėsčia, o jis buvo jai už nugaros. Visa tai matė apie 40 metrų atstumu. Kažkiek vaizdo užstojo medžiai, bet buvo matyti judesiai, kokie atliekami lytinio akto metu, kuriuos darė J., o mergaitė stovėjo keturpėsčia. Kaltinamasis nebuvo visiškai nuogas, bet buvo nusimovęs kelnes, o mergaitė buvo keturpėsčia, apatinės jos dalies nematė, matė tik viršutinę jos kūno dalį su marškinėliais. Jis matė judesius. Apie tai, kad buvo atliekamas lytinis aktas, jis, V. M., suprato iš tų judesių ir jo pokalbio su I. J., bet paties akto jis nematė.

Liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu, kaltinamąjį I. J. pažįsta. 2012 m. birželio 10 d. iš Švenčionių budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, reikalinga policijos pagalba. Atvykus nurodytu adresu kartu su patruliu R. R. juos pasitiko V. M., kuris paaiškino, kad jų kaimynas I. J. jo ir jo motinos akivaizdoje lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtine po medžiais, prie tvoros. Jis pamatė kieme I. J. motiną, kurios paklausė, kur surasti jos sūnų I.. Ji J. pakvietė ir į klausimą, kas įvyko, Į. J. pasakė, kad nieko neįvyko, o tik paprasčiausiai prie jo buvo priėjusi ta mergaitė, paprašė parūkyti ir jie tik rūkė. Buvo nustatytas J.girtumas tarp vidutinio ir sunkaus. Tada jis, D. K., nuėjo į globos namus ieškoti mergaitės. Jį atvedė į kambarį ir parodė tą mergaitę. Mergaitės paklausė, kas įvyko, tačiau ji nieko jam nepaaiškino. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad mergaitė yra neįgali, kad su ja sunku susikalbėti. Tada jis pasakė, kad neišleistų iš globos namų, neperrengtų ir neleistų į dušą, kol atvyks tyrėja. I. J. buvo pristatytas į Pabradės policijos patalpas ir perduotas.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamojo J. J. nepažįsta. Nukentėjusiąją I. Ž. pažįsta nuo praeito rudens. Ji sunkus vaikas, kuris reikalauja nuolatinės individualios priežiūros. Ji labai dažnai gydoma psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu ji taip pat guli psichiatrinėje ligoninėje. Jai būna agresyvaus elgesio sutrikimai, priepuoliai, ji būna labai nerami. I. Ž. sunkiai kalba, ji mokoma individualiai, į globos namus du kartus per savaitę ateina mokytoja. Su ja dirba psichologas, socialinis pedagogas. Dabar ji auga, per metus tapo labai stambi, daug sveria, daug valgo. Ji nuolat vartoja raminančius vaistus. Apie nagrinėjamą įvykį žino iš savo kolegės G. I., kuri atstovavo I. Mergaitę pažįsta nuo rudens, bendrauja su ja. Ji kalba savo kalba, kurią ji jau supranta. Pavyzdžiui, Romą ji vadina Mora, ją, D. M., vadina irgi savaip. Mergaitė sugeba pasakyti, buvo kas ar ne. Po įvykio ji nebuvo išsigandusi, nepastebėjo pasikeitusio jos elgesio. Ji gali fantazuoti, meluoti, sukurti, kitaip interpretuoti įvykius. Labai dažnai keičiasi jos nuotaika: ji gali būti paklusni ir gera, o jau po valandos gali būti labai agresyvi.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialine darbuotoja. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, jis gyvena (duomenys neskelbtini) netoli vaikų globos namų. I. Ž. pažįsta kaip globos namų auklėtinę. I. Ž. vaikų globos namuose gyvena jau daug metų, ji buvo atvežta iš sutrikusio vystimosi kūdikių namų. I. turi psichikos negalią, labai nerami, linkusi fantazuoti, meluoti. Paskutiniu metu ji pora dienų pabūna globos namuose ir savaitę ligoninėje. Dabar jos psichinė negalia progresuoja. 2012 m. birželio 10 d. dirbo grupėje su I. Ž.. Apie 15 val. keičiasi pamaina. Besibaigiant pamainai, pastebėjo, kad globos namuose nėra I.. Išėjo į lauką, teritorijoje jos nebuvo. Vaikai pasakė, kad I. paskui kačiuką nubėgo už namo. Išėjo už globos namų tvoros ir nuėjo link miško. I. pamiškėje rinko uogas. Paklausė, kodėl ji nieko nesakiusi išėjo, bet ji tylėjo, nieko nesakė. Atvedė ją į globos namus. Ji atrodė kaip visada, nebuvo susijaudinusi, tylėjo, ir tiek. Ji neatrodė išsigandusi, nebuvo jokių požymių, kad kažkas įvyko. Vakare, po šešioliktos valandos, kai I. kambaryje jau žiūrėjo televizorių, atbėgo vyriškis, prisistatė M.. Jis atbėgo ir pasakė, kad su mergaite santykiavo J., pasakė, kad taip nepaliks, kad pranešė policijai ir išbėgo. Ji, R. P., ir Stasevič nuėjo pas I. ir jos paklausė, kur ji buvo, kas jai ką gal padarė. Ji pasakė, kad nieko nebuvo, buvo rami, neatrodė išsigandusi. I. Ž. paneigė, kad kažkas buvo. Dėl seksualinio kontakto su J. I. neklausė, uždavė tik aptakius klausimus: ar buvo ką nors ji susitikusi ir ar nenuskriaudė jos kas nors. Tą dieną, maždaug 17 val., į globos namus atvyko pareigūnas. Pamačiusi pareigūną I. išsigando, nes jis buvo uniformuotas. Pareigūnas joms pasakė, kad skambino M. ir pranešė, kad mažametė santykiavo. Jau po įvykio, ne tą dieną, o vėliau su I. kalbėjo psichologė, klausė jos ir ji, R. P., ar buvo kas nors jai daroma, ji pasakė, kad sudavė per užpakalį.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J., po įvykio 2012 m. birželio 10 d., kūno sužalojimų nekonstatuota. Atspauduose ir nuoplovose nuo I. J. varpos ląstelių, tinkančių tyrimui, nėra. ( b.l. 117-118).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Ž. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta. Mergystės plėvės pažeidimo nenustatyta. Atsakyti ar galėjo būti lytinis aktas be mergystės plėvės pažeidimo negalima, kadangi nebuvo patikrintas mergystės plėvės elastingumas. Analinis raukas uždaras, nesužalotas. Tampone su nuoplova nuo išangės spermos nerasta. ( b.l. 45-49).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012 m. gruodžio 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus DNR tyrimą nuoplovoje nuo I. J. varpos gautas tik vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Ant I. Ž. kelnaičių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas tik moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. Ž. DNR profiliu 99,99999999999999 % tikimybe; haplotipo, tinkamo asmens identifikavimui pagal Y chromosomos STR lokusus, negauta. Ant I. Ž. sportiniu kelnių spermos nerasta. Nuoplovose nuo I. Ž. makšties prieangio ir nuo analinio rauko spermos nerasta. ( b.l. 53-54).

Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012 m. gruodžio 13 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

Ž. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas (esantis nuo mažens) ir mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (diagnozuotas 2011 m.).Ž., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl ji negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis.Atsižvelgiant į I. Ž. protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, jos gebėjimas duoti parodymus yra ribotas: ji geba vaizdžiai, panaudojant anatomines lėles, parodyti su ja atliktus įtariamojo veiksmus, tačiau ji negali to apibūdinti žodžiais, juolab ji negali apibūdinti įvykio aplinkybių nuosekliai, atsakyti į klausimus, kurie reikalauja prisiminti įvykių detales. Atsižvelgiant į visa tai, toliau apklausti I. Ž. ikiteisminio proceso veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Esant būtinybei, apklausą rekomenduojama atlikti vaikių apklausos kambaryje, dalyvaujant vaikų psichologui.I. Ž. padidinto polinkio fantazuoti ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti dėl riboto žodinio kontakto.Sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, nes objektyvių duomenų apie I. Ž. psichikos būseną ir jos dinamiką po nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo nėra, todėl sveikatos sutrikdymo masto, kuris turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į psichikos sutrikimo sunkumą ir jo trukmę, nėra galimybės.I. Ž. protinio išsivystymo lygis, pažintinės veiklos ypatumai atitinka vidutinį protinį atsilikimą, kalbos raida atsilikusi; atminties procesai sutrikę, dėmesio išlaikymas trumpalaikis; jai būdingas padidintas polinkis į įtaigumą. I. Ž. emocijos lengvai sudirginamos; subjektyviai sudėtingose situacijose galimos stipriau išreikštos pykčio reakcijos, menka impulsų kontrolė. Jos elgesys egocentriškas, dažnai neprognozuojamas, ji yra priklausoma nuo aplinkinių priežiūros, dėmesio, jai stinga socialinių įgūdžių; jos socialiniai santykiai paviršutiniški, orientuoti į esminius jos poreikius. (b.l. 84-87).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012 m. birželio 10 d. 17 val. 32 min. I. J. buvo nustatytas 2,59 ‰ girtumas. (t. 1. B.l. 90).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už seksualinį prievartavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už kvalifikuotą išžaginimą arba seksualinį prievartavimą, t. y. už šių veikų padarymą su bendrininkų grupe, nepilnamečio ir mažamečio išžaginimą ar seksualinį prievartavimą atsakomybė numatyta atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 149 str. ir Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2, 3 ir 4 dalyse. Tam, kad asmuo atsakytų pagal šiuos straipsnius, būtini vis nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Pagal formuojamą teismų praktiką lytinis santykiavimas Lietuvos Respublikos BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinės aistros tenkinimas Lietuvos Respublikos BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai Lietuvos Respublikos BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui.

Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį, tik tuomet, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, ir pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalyje arba 150 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-02 nuosprendis byloje Nr. 1A-158/2012, kasacinė nutartis Nr. 2K-547/2012).

Kaltinamasis I. J. savo kaltę neigė, apklaustas teisme nagrinėjant bylą, aiškino, kad I. Ž. neprievartavo, tik vieną kartą sudavė jai per užpakalį. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. pirmos apklausos metu prisipažino lytiškai santykiavęs su I. Ž. (t., 1, l. 96-97), apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją painiojosi, apklausos pradžioje pareiškė, kad ankščiau davė teisingus parodymus, vėliau apklausos eigoje aiškino, kad buvo girtas, ir dėl to savo veiksmų neatsimena, ėmė neigti lytinį kontaktą su I. Ž. (t. 1, l. 105-107). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis I. J. taip pat neigė lytinį kontaktą su I. Ž. (t. 1, l. 110-114). Tokiu būdu, kaltinamojo I. J. parodymai byloje yra nenuoseklūs ir prieštaringi, iš bylos duomenų matyti, kad jis įvykio diena 17 val. 32 min. buvo patikrintas alkotesteriu, ir jam buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas, o tai atitinka sunkų girtumą.

Nukentėjusioji I. Ž. yra protiškai atsilikusi, neįgali, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neigė lytinį aktą su I. J.. Apklaustos teisme globos namų darbuotojos R. P., D. M., bendravusios įvykio dieną, tame tarpe ir po 15 val., su nukentėjusiąja I. Ž., parodė, kad pokalbio metu ji neigė lytinį aktą su I. J. ir su bet kuo kitu, nesiskundė jo netinkamu elgesiu su ja. Iš esmės kaltinimas I. J. grindžiamas liudytojos R. M. ir liudytojo V. M. parodymais, kurie teisme parodė, kad matė I. J. šalia I. Ž., ir suprato, kad jis su ja lytiškai santykiauja, nes matė būdingus lytiniam aktui jo judesius. Tačiau liudytojai R. M. ir V. M. teisme pripažino, kad įvykį stebėjo iš tam tikro atstumo (R. M. iš 10 metrų, V. M. iš 40 metrų), ir nematė pačio lytinio akto, o matė tik būdingus tokiam aktui judesius, iš ko ir padarė išvadas.

Taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių kaltinamojo I. J. kaltės įrodymų. Iš specialistų išvadų seka, kad nukentėjusiosios I. Ž. mergystės plėvė nepažeista, jokių smurto pėdsakų ant jos kūno nėra, taip pat nėra jokių kaltinamojo I. J. biologinių pėdsakų ant I. Ž. kūno ir drabužių. Nors ant I. Ž. kelnaičių buvo rasti spermino skysčio pėdsakai, tačiau nėra duomenų, kad jie priklauso kaltinamajam I. J..

Vertinant įrodymų visumą, bei lyginant juos tarpusavyje, darytina išvada, kad kaltinamojo I. J. pirminiai parodymai, esantys byloje, kelia pagrįstas abejones, nes įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiosios I. Ž. parodymai dėl jos psichinės negalios taip pat negali būti laikomi patikimais, liudytojų R. M. ir V. M. parodymai prieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, esantiems byloje - specialistų išvadoms, o be to, jie įvykį stebėjo iš tam tikro atstumo ir, anot jų, matė tik kaltinamojo judesius, o ne pati lytinį aktą, todėl jų parodymai negali būti laikomi neginčytinu įrodymu byloje, kitų įrodymų byloje nėra, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Tokiu būdu, teismas mano, kad byloje nėra neabejotinų kaltinamojo I. J. kaltės įrodymų, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Kardomąją priemonę I. J. panaikinti, ir paleisti jį iš suėmimo teismo salėje.

Civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Dvi nuoplovas nuo I. Ž. makšties prieangio, nuoplovą nuo I. Ž. analinio rauko, I. Ž. sportines kelnės, kelnaites - sunaikinti, I. J. džinsines kelnes, kelnaites ir marškinėlius, po Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos tyrimo perduotus į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje. (b.l. 55-56)-grąžinti jam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Pavelas Frolovas