Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo - Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Tolvaišienei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. K., trečiasis asmuo Tauragės šeimos gerovės centras, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo), išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto administratoriaus ir lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. K. turi du nepilnamečius vaikus: A. K. (šiuo metu Ž), gim. (duomenys neskelbtini) kuriai nuo 2023 m. gruodžio 10 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) vaikų gerovės centre(duomenys neskelbtini) bei T. K., gim. (duomenys neskelbtini).

T. K. 2024 m. gegužės 30 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 4-267 ,,Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo T. K.“ nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini). Laikinoji globa (rūpyba) nustatyta nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki šiol – (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, jog atsakovas R. K. su vaikų mama A. K. šiuo metu negyvena, nes atlieka (duomenys neskelbtini).

2025 m. balandžio 3 d. Tauragės apylinkės teisme taip pat iškelta civilinė byla Nr. e2-3475-714/2025) pagal ieškovo ieškinį atsakovei A. K. dėl neterminuotos motinos A. K. valdžios apribojimo nepilnamečio T. K. atžvilgiu.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad R. K. šeima Skyriui žinoma Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, R. K. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. R. K. šeimai nevykdoma atvejo vadyba, nes jis atlieka bausmę

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, mažamečiui T. K. atžvilgiu yra šie vaiko teisių pažeidimai:

2024 m. balandžio 9 d. (gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini)specialistų, kad mama nesirūpina vaikais) ir 2024 m. balandžio 18 d. (vaikas paimtas iš šeimos dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir A. K. sutinka, kad vaikas būtų laikinai apgyvendintas kitur) T. K. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. kovo 5 d., nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. spalio 16 d., nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. kovo 1 d., nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. balandžio 13 d., nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., ir nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki šiol A. K. šeimai vykdoma atvejo vadyba.

Iš 2024 m. balandžio 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį ir įvertinus jų gyvenamąją aplinką kaip nesaugią, mažametis T apgyvendintas saugioje aplinkoje.

SPIS duomenimis, nuo 2018 m. iki 2024 m. balandžio mėnesio gauta daugiau nei 50 pranešimų apie galimai pažeidžiamas A. K. ir R. K. mažamečio vaiko T teises. Nustatyta, kad pranešimai yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje, nuolatiniais konfliktais, kuriuose dalyvauja vaikai, vaikų tėvų socialinių įgūdžių stoka, tinkamos aplinkos vaikams nesudarymu, ugdymo neužtikrinimu, negebėjimu pasirūpinti vaikų sveikata, dažnu gyvenamosios vietos keitimu, priklausomybėmis.

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad vertinant vaiko apsaugos poreikį, nustatyti rizikos veiksniai: vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę; nes 2024 m. balandžio 19 d. reagavimo metu į gautą pranešimą VTAS specialisčių pastebėta, kad būstas nekūrenamas, būste esanti krosnis nėra naudojama, ją kūrenti yra nesaugu; vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie galimai kelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu; 2024 m. balandžio 18 d. vaiko mama neužtikrina vaiko tinkamo ugdymosi, nuolat keičia gyvenamas vietas ir tuo pačiu vaikų ugdymosi įstaigas. A. K. teigimu, vaiko tėvas atlieka bausmę, su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia. 2024 m. balandžio 19 d. A. K. pokalbio metu išsakė, jog mano, kad geriausia šiuo metu vaikui būtų likti globoje, tam, kad moteris galėtų įsidarbinti, susirastų gyvenamąjį būstą bei taptų finansiškai stabili, į krizių centrą vykti atsisakė. Planuoja vykti į ilgalaikį pasimatymą su kalinimo vietoje esančiu sutuoktiniu.

vaikai yra prie to įpratę.

Iš 2025 m. balandžio 8 d. ieškovo specialistės paaiškinimo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su tėvu R. K., kuris paaiškino, kad jis su žmona A ir savo bei A vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Ten dirbo ir turėjo gyvenamąją vietą. Nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2025 m. liepos 4 d. atlieka bausmę pagal nusikaltimus, padarytus Lietuvoje. Praėjus kiek laiko sužinojo, kad žmona A paliko dukrą A gyvybės langelyje kuriai šiuo metu yra globa (rūpyba), o sūnus T taip pat buvo paimtas iš motinos. Jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu ruošiami dokumentai teismui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Jis paaiškino, kad sutinka su ruošiamu ieškiniu, nes šiuo metu atlieka bausmę. Kaip grįš iš įkalinimo įstaigos, vėl važiuos dirbti į (duomenys neskelbtini) Kai įsikurs (duomenys neskelbtini) turės darbą, būstą, tada kreipsis pagalbos į šeimos gerovės centrą, nes norės susigražinti vaiką T

Byloje nustatyta, kad vaikų mama neužtikrina vaikų tinkamo ugdymosi, nuolat keičia gyvenamas vietas ir tuo pačiu vaikų ugdymosi įstaigas. A. K. teigimu, vaikų tėvas atlieka bausmę, su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia.

2024 m. gegužės 16 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametį T iš jo tėvų A. K. ir R. K.. Mažametis apgyvendinti saugioje aplinkoje.

Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta

saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas neatsakingu elgesiu pažeidžia savo vaiko teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, pastovią ir stabilią aplinką, ir panašu, kad artimiausiu laiku negali suteikti tinkamų sąlygų vaikams ir pats nepriima jokios pagalbos iš Skyriaus specialistų. Akivaizdu, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, jis negali auginti savo vaiko, rūpintis ju, užtikrinti jo net pagrindinių poreikių, sukurti saugios, jo amžiui ir socializacijai tinkamos gyvenimo aplinkos, nes šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, neturi kur gyventi, pajamų. 2025 m. balandžio 8 d. bendraujant telefonu su atsakovu, pastarasis sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (LR CK 3.159 str. 3 d.) ir sudaro pagrindą taikyti tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. LR CK 3.180 str. nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas, konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR CK 3.180 str. 1 d. nurodytų sąlygų, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Pažymėtina, kad nuo to momento, kai nepilnametis buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje, atsakovas nesiėmė visiškai jokių veiksmų dėl vaikų susigrąžinimo. Atsakovas toliau nesirūpina savo vaiku, neatlieka savo kaip tėvo pareigų mažamečio vaiko atžvilgiu, yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, auklėjimo bei priežiūros, nesirūpina berniuko sveikata, ugdymu, kitais fiziologiniais bei emociniais vaiko poreikiais ir situacija nesikeičia. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas nekeičia savo elgesio ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Neterminuotas tėvo valdžios ribojimas atsakovui yra neišvengiamas ginant jo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.155 str. 2 d. numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.

Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Išaiškintina, kad ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ir/ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus ir lėšų tvarkytojo skyrimo, dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo pakeitimo

Apribojus tėvo valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečių išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2025 m. balandžio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200 eurų/mėn. nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki ieškinio padavimo teismui 2025 m. balandžio 28 d. (iš viso 2200 eurų).

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kaip nurodo pats atsakovas ieškovo atstovui telefonu, grįžęs iš kalinimo įstaigos, įsidarbins), vaiko poreikius ir dabartinį pragyvenimo lygį, prašoma priteisti suma sūnaus išlaikymui yra reali ir protinga. Kadangi atsakovas šiuo metu savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia, todėl tikslinga priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki ieškinio padavimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams, t.y. 2025 m. balandžio 28 d. ( 200 Eur x 11 mėn. = 2200 Eur). Išlaikymo skolos už laikotarpį, kada atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, priteisimas visiškai atitinka nepilnamečių interesus.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečiai vaikai turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant nepilnamečių vaikų turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, nepilnamečių vaikų turto administratoriumi ir priteisto išlaikymo lėšų, kitų piniginių lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise, skirtinas laikinasis globėjas (rūpintojas) – (duomenys neskelbtini) (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo)

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

2024 m. gegužės 30 d. Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 4-267 ,,Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo T. K.“ nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini). Laikinoji globa (rūpyba) nustatyta nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki šiol – (duomenys neskelbtini) Nepilnamečio globos vieta nustatyta budinčio globotojo šeimoje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad globėjai (rūpintojai) užtikrina vaiko poreikius, tinkamai ir atsakingai rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikata, ugdymu, sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tėvais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini)(iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, todėl šios bylinėjimosi išlaidos prisiteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Sprendimas, dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo priteisimo, vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. balandžio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 2200 Eur ( du tūkstančius du šimtus eurų).

Priteistų lėšų tvarkytoju paskirti laikinąjį rūpintoją – (duomenys neskelbtini)

N. T. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinojo globėjo (duomenys neskelbtini) (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo).

Paskirti laikinuoju globėju –(duomenys neskelbtini)nepilnamečio vaiko T. K., gim(duomenys neskelbtini) turto administratoriumi ir lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo).

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo patirtas pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimą, dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.