Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
1A-514-843/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49319-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
E. S.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-843/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49319-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 29 d. veika) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto bausme;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 4 d. veika) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 4 d. apie 14.46 val. vaistinėje „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį 113,18 eurų vertės turtą, t. y. 1 vnt. „Bioderma atoderm“ kremą, kurio vertė 19,99 eurų, 1 vnt. „Uriage“ gelį (200 ml), kurio vertė 12,19 eurų, 1 vnt. „Uriage Bariederm Cica“ kremą su CU-ZN, kurio vertė 7,49 eurai, 1 vnt. „Uriage Pruriced“ kremą, kurio vertė 16,79 eurai, 1 vnt., „Uriage“ rutulinį dezodorantą, kurio vertė 16,59 eurai, 1 vnt. „Bioderma Atoderma“ kremą, kurio vertė 8,39 eurai, 1 vnt. „Bioderma Atoderma“ maitinamąjį kremą, kurio vertė 19,99 eurai, 1 vnt. „Bioderma Atoderma“ prausiklį, kurio vertė 11,75 eurai. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, E. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 18 d. apie 15.36 val. vaistinėje „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį nedidelės 154,61 eurų vertės turtą, t. y. 1 vnt. DSM drėkinamąjį kremą (po skutimosi), kurio vertė 16,69 eurai, 2 vnt. DSM drėkinamojo kremo (su alyvuogių aliejumi), kurių bendra vertė 34,58 eurai, 1 vnt. DSM šampūną (500 ml), kurio vertė 13,29 eurai, 1 vnt. DSM veido kremą nuo raukšlių (50 ml), kurio vertė 19 eurų, 1 vnt. DSM plaukų kondicionierių (500 ml), kurio vertė 13,29 eurai, 1 vnt. DSM dezodorantą vyrams, kurio vertė 13,29 eurai, 1 vnt. DSM dezodorantą moterims, kurio vertė 13,29 eurai, 2 vnt. DSM maitinamojo kremo (50 ml), kurio bendra vertė 31,18 eurai. Šiais veiksmais E. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

1.3. Be to, E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. lapkričio 29 d. apie 15.10 val. vaistinėje „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį 49,57 eurų vertės turtą, t. y. 1 vnt. DSM drėkinamąjį kremą (su alyvuogių aliejumi), kurio vertė 17,29 eurai, 1 vnt. DSM drėkinamąjį kremą (su morkų aliejumi), kurio vertė 16,69 eurai, 1 vnt. DSM maitinamąjį kremą (50 ml), kurio vertė 15,59 eurai. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Apeliantas teigia, kad nors ir yra ne pirmą kartą teisiamas, jo vertinimu gavo švelnią bausmę, tačiau prašo atsižvelgti ir į tai, kad turi mamą, kuriai šiuo metu labai sunku ir yra reikalinga didelė pagalba.

2.2. Apeliantas teigia, kad vagystės buvo nesąmoninga, vaikiška gyvenimo klaida, kurią jis padarė per savo beprotiškumą ir skubėjimą, neapdairumą, priėmęs neapgalvotus sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad jis yra jaunas žmogus.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas besąlygiškai gailisi ir nori kuo greičiau atlyginti turtinę žalą bei pasižada nedaryti šių vaikiškų gyvenimo klaidų, griežtai žymėtis probacijos tarnyboje, dirbti arba mokytis.

2.4. Prašo teismo būti gailestingam, nuolaidžiam, taikyti BK 75 straipsnį ir apsiriboti laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Byloje nėra ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinė kvalifikacija, apeliantas kelia tik skirtos bausmės tinkamumo klausimą, tad teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato galimybę skirti šią veiką padariusiam asmeniui baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato galimybę skirti šią veiką padariusiam asmeniui viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausias galimas bausmės rūšis, o būtent laisvės atėmimą bei areštą, už nusikaltimus parinkdamas ženkliai mažesnės nei sankcijos vidurkis trukmės laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – vidurkį viršijančios trukmės arešto bausmę. Be to, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apimant skirtą arešto bausmę bei taikant nuteistajam palankesnį skirtų laisvės atėmimo bausmių dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, tai yra 8 mėnesius. Be to, taikant BK 64¹ straipsnį subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės (tiek už kiekvieną veiką atskirai, tiek galutinę) tinkamumo klausimą, dar kartą įvertino tam reikšmingas aplinkybes.

7. Visų pirma pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. E. S. tapo pilnamečiu 2018 m. kovo d. Iš byloje pateiktų duomenų apie jo teistumus (t. 1, b. l. 154 - 162) matyti, kad po šios datos iki nagrinėjamų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo jis nebuvo padaręs jokio tyčinio nusikaltimo, už kurį būtų nuteistas. 2019 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą. Todėl minėta nepagrįstai nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintina keičiant pirmosios instancijos nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės pašalinimas nėra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.

8. E. S. tyčiniais veiksmais padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei. 2019 m. lapkričio 4 d. buvo pagrobtas bendrai 113,18 eurų vertės, 2019 m. lapkričio 18 d. – 154,61 eurų vertės, o 2019 m. lapkričio 29 d. – 49,57 eurų vertės svetimas turtas, padaryta žala neatlyginta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis atsižvelgta į tai, kad jis yra jauno amžiaus (veikas padarė būdamas 19 metų), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis yra 14 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jam buvo skiriamos įvairios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Jam taip pat ne kartą taikytas ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Be to, jis daug kartų baustas ir administracines tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Kaip patvirtina byloje pateikta informacija, 2018 m. vasario 2 d. jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę ir nuo tada nuolat daro administracinius nusižengimus (važiavimas be bilieto, smulki vagystė, draudžiamų medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo). 2018 m. buvo užfiksuoti 69 E. S. padaryti administraciniai nusižengimai, 2019 m. – 13. Informacijos apie jam skirtų baudų sumokėjimą nėra. Apibendrinant šiuos duomenis yra akivaizdu, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nes E. S. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į apelianto įvardytą aplinkybę, kad jis turi motiną, kuriai reikalinga pagalba, tačiau kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši aplinkybė nėra išskirtinė ar rodanti mažesnį jo pavojingumą. E. S. tenkanti pareiga rūpintis ir padėti motinai nesutrukdė jam elgtis nusikalstamai, todėl ši aplinkybė lemiamos reikšmės sprendžiant dėl skirtos bausmės tinkamumo neturi.

9. Nuteistasis E. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir taikant BK 75 straipsnį bei atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal minėto BK 75 straipsnio nuostatas ir esamą teismų praktiką, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis taip pat nedraudžia jį taikyti asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad E. S. pakeitė savo gyvenimo būdą ir nebėra tiek pavojingas, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė gali pasiekti savo tikslus ir be realaus jos vykdymo, nenustatyta.

10. Įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. S. parinkta bausmė (tiek už kiekvieną veiką atskirai, tiek ir galutinė), nežiūrint to, kad yra naikintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atitinka likusias pagrįstai nustatytas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, tad BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog E. S. paskirta bausmė yra per griežta, priešingai – ji atitinka padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti nustatytą E. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad veiką padarė recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BielskėAudrius CininasNijolė Žimkienė