Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-151-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-19
Bylos Nr.: e2A-151-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01209-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: S. U.
Ieškovas: E. M.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-151-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01209-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. U. 2500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu S. U. 2021 m. vasarą sudarė žodinę prekių pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui už 8000 Eur pardavė tekintus rąstus (namo sienojus). Atsakovas 1000 Eur sumokėjo iš karto grynais, o likusią sumą žadėjo sumokėti vėliau. Išsivežęs rąstus, atsakovas pradėjo vengti atsiskaitymo. Vėliau už dalį skolos atsakovas perdavė jam 1500 Eur vertės vikšrinį traktorių. Taip pat kaip dalį skolos atsakovo sutuoktinė 2021 m. gruodžio 6 d. pervedė jam 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pinigų skolinimas“. Atsakovo sutuoktinės nepažįsta, nėra net matęs, su ja jokių sutartinių santykių neturėjo, todėl pamatęs pavedimo paskirtį nustebo. Kadangi atsakovas, būdamas jam skolingas, informavo apie ketinamą daryti pavedimą, todėl jis 3000 Eur suma mažina likusį atsakovo įsiskolinimą. Tokiu būdu atsakovo likusi skola yra 2500 Eur (8000 Eur – 1000 Eur – 1500 Eur – 3000 Eur). Už vėlavimą atsiskaityti atsakovas turėtų mokėti CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio palūkanas.

3. Atsakovas S. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes už rąstus yra atsiskaitęs, netgi permokėjęs. Nurodė, kad praėjusių metų vasarą susitiko su ieškovu, tarėsi dėl išvadų dėl žemės perkėlimo pirkimo, kartu vyko į Vilnių, įsitikino, kad tos išvados yra. Tada ieškovas jam pasiūlė daryti mainus, t. y. jis perduotų ieškovui išvadas, o ieškovas jam rąstus (medieną) ir dokumentus (brėžinius), nes be dokumentų rąstai beverčiai. Kalbėjo apie 5000 Eur sumą, kadangi buvo planuojami mainai, tai tiek išvadą, tiek medieną įvertino 5000 Eur. Nežino, kodėl ieškovas nurodo 8000 Eur sumą. Pradėjus vežti medieną, ieškovas ėmė prašyti pinigų, todėl davė 1000 Eur. Jis vežė gal dvi priekabas rąstų, dar vežė sūnus, nežino tiksliai kiek priekabų iš viso rąstų buvo. Medienos prieš vežant neapžiūrėjo, buvo tamsu. Kraunant matėsi, kad mediena yra patręšusi. Jau kitą dieną, iškraunant su metaliniais krautuvais, šie smego į medieną, pusę rąstų sulūžo. Jis apie tai, kad rąstai nekokybiški pasakė ieškovui. Ieškovas pasakė, kad žiūrės, kai bus išvados, žadėjo pateikti brėžinius, pakeisti apipuvusius rastus, nuleisti kainą, todėl jis rąstų negrąžino. Žemės išvadų taip greitai neperkelia, todėl ieškovas vėl pradėjo prašyti pinigų. Dėl to pervedė 3000 Eur kaip avansą. Pervedimas atliktas iš jo žmonos D. U. sąskaitos, kad paskui būtų galima sutvarkyti dokumentus ūkininko ūkio vardu. Atliekant pavedimą, jis sugalvojo parašyti, kad tai pinigų skolinimas. Ieškovas D. U. nepažįsta, jokios paskolos sutarties ieškovas su D. U. nebuvo sudaręs. Ieškovas žino, kad 3000 Eur yra skola, nes nėra sutvarkyti medienos dokumentai. Jokios pretenzijos raštu dėl rąstų ieškovui nereiškė. Kol nėra jokios pirkimo-pardavimo sutarties, tai rąstai yra ne jo. Paskui ieškovas pamatė pas jį traktorių, paklausė gal nereikalingas. Sutarė, kad traktorių paims už 2000 Eur, nes jis traktorių įsigijo prieš metus, buvo mokėjęs 2200 Eur. Dar pridėjo naujus vikšrus, užvedimo variklį. Jau po išvežimo, ieškovas pradėjo kalbėti apie 1900 Eur traktoriaus kainą, nors turėtų mokėti 2200 Eur. Yra traktoriaus dokumentai, traktorius registruotas žemės ūkio technikos registre, turi numerius. Jis buvo išvažiavęs gydytis, kuomet paskambino brolis ir pasakė, kad negali su juo susisiekti, yra atvažiavę paimti traktorių. Jis prašė, kad palauktų kol sugrįš iš gydymo įstaigos, bet niekas jo nelaukė, pasakė, kad yra atsivežęs gerą traktoristą, kuris viską moka. Paskui paaiškėjo, kad tempė traktorių per laukus, išlaužė tvoras, sugadino traktoriaus greičių dėžę, sugadino traktorių. Nesutinka, kad traktoriaus vertė tik 1500 Eur. Jis traktoriaus dokumentus pateikė, o ieškovas medienos dokumentų nepateikė. Kiekvienas daiktas registruojamas, o medienos be dokumentų ir iš miško neišveši. Traktorius jo vardu registruotas nebuvo, traktoriaus savininkas yra miręs, bet žmona yra paveldėtoja. Ieškovas gali susitvarkyti su paveldėtoja traktoriaus įregistravimą. Už medieną davė 1000 Eur grynais, pervedė 3000 Eur, atidavė traktorių 2000 Eur vertės, todėl mano, kad nėra skolingas, kol nėra rąstų dokumentų (brėžinio). Mano, kad geriausiai būtų, jog ieškovas išsivežtų rąstus, gražintų traktorių ir 4000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkinto, priteisė iš atsakovo S. U. ieškovui E. M. 2500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 708,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad šalys neginčija aplinkybių, jog atsakovas įsigijo iš ieškovo rąstus. Dėl už rąstus sutartos kainos, atsiskaitymo būdo, šalys nesutaria, jų pozicijos išsiskyrė tiek dėl rąstų kainos, tiek dėl dalinio/visiško atsiskaitymo. Ieškovo teigimu už rąstus sutarta kaina yra 8000 Eur, iš kurių 5500 Eur atsakovas įvairiais būdais sumokėjo, o atsakovo teigimu, sutarta kaina buvo 5000 Eur ir jis šią sumą jau yra sumokėjęs. Teismas pažymėjo, kad nors abi šalys neneigė aplinkybės, jog už ieškovo pateiktas išvadas dėl žemės perkėlimo tam tikra suma būtų įskaityta į medienos kainą, tačiau iki šios dienos jokie visiški ar daliniai medienos mainai į išvadas dėl žemės perkėlimo neįvyko, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už įsigytus rąstus. Teismo vertinimu, atsakovo teiginius, jog šalys planavo lygiaverčius (5000 Eur) vertės mainus: mainyti išvadas dėl žemės perkėlimo į rąstus, paneigia tai, jog jis antrąją dieną veždamasis rąstus sumokėjo ieškovui grynais 1000 Eur. Būtent tai rodo, kad kaina už rąstus buvo sutarta didesnė nei numanoma išvadų dėl žemės perkėlimo kaina. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai 3000 Eur D. U. pervestą sumą įskaitė į medienos kainą. Pažymėjo, kad atsakovas patvirtino, kad traktorius tebėra įregistruotas mirusio asmens vardu, o visą naštą dėl to asmens paveldėjimo ir dokumentų sutvarkymo, permeta ieškovui, kuris jokio sandorio su prieš tai buvusiu traktoriaus savininku nesudarinėjo. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo nurodoma 1500 Eur traktoriaus kaina, kadangi priešingų duomenų, pagrindžiančių didesnę kainą, byloje nėra pateikta.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo pretenzijas ieškovui dėl rąstų kiekio, kokybės. Priešingai, pirmąją dieną išsivežęs dalį rąstų, antrą dieną atsakovas pats atvyko pas ieškovą, dalyvavo rąstų krovime, sumokėjo dalį kainos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių įsitikinti rąstų tinkamumu jo tikslams, rąstų kokybe, tačiau to nedarė, todėl turi atsiskaityti už įsigytas prekes. Teismas sprendė, jog yra didesnė tikimybė, kad egzistavo būtent ieškovo nurodytos aplinkybės dėl rąstų kainos – 8000 Eur ir atsakovo dalinio atsiskaitymo (5500 Eur). Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog yra už įsigytas prekes (rąstus) visiškai atsiskaitęs, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 2500 Eur skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas S. U. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti, ieškinį atmesti ir apeliacinį skundą tenkinti, arba teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo posėdyje neįrodyta, ar turėjo būti sumokėtas ieškovui kainos tarp žemės ir rastų vertės skirtumas, nes nei sutartų pirkti rastų kiekis nei jų reali vertė rinkos kainomis nebuvo nustatyti, t. y. kiek iš viso galėjo kainuoti šie rastai. Laikoma, kad rastų pirkimo metu 1 kub. m kainavo apie 100 Eur. Į traktorinę priekabą galima pakrauti apie 8 kub. m rastų, t. y. buvo atvežta rastų 24 kub. m už 2400 Eur. Ieškovas turėjo atvežti dar 2-3 traktorines priekabas rastų. Teismas be jokio teisinio pagrindo patikėjo ieškovo teiginiu, kad už rastus buvo sutarta sumokėti 8000 Eur, to teiginio nepatvirtina jokie kiti surinkti įrodymai, tokia rastų rinkos kaina neadekvati ir smarkiai padidinta.

7.2. D. U. teismo posėdžio metu per sutuoktinį atsakovą S. U. pateikė prašymą priteisti paskolintus 3000 Eur, bet teismas atsisakė priimti. Teismas neįvertino šios aplinkybės ir nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – D. U. materialiųjų teisių ir pareigų. D. U. nebuvo kviečiama į teismo posėdį, ji neapklausta šioje byloje kaip trečiasis asmuo. D. U., nors nebūdama teisininke pasirinko netinkamą formą, 2022 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą dėl 3000 Eur iš ieškovo jai grąžinimo. Šis faktas taip pat patvirtina, kad ieškovui suteikta paskola, o ne skolos atlyginimas.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, padarė materialiosios teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes ieškovas nesutinka, kad pinigų pervedimas yra jam suteikta paskola, o D. U. ir atsakovas laiko paskola, kol nebus perkeltas ir ieškovo nuosavybėn perleistas žemės sklypas.

7.4. Teismo sprendime nurodytas apmokėjimo už nupirktus rastus būdas yra ieškovui perleistas vikšrinis traktorius, kurio nei rūšies, nei identifikacinių duomenų nenurodyta. Ieškovas traktorių DT-75 išsivežė iš atsakovo gyvenamosios vietos pačiam atsakovui nesant namuose, net tinkamai nesusitarus dėl traktoriaus vertės. Ieškovas traktoriaus pirkimo kainą nurodo 1500 Eur, o atsakovas – 2000 Eur. Nesusitarus dėl esminių sutarties sąlygų negalima teigti, kad sutartis yra sudaryta. Nesutarus dėl traktoriaus kainos, ieškovas savavališkai perėmė traktorių savo nuosavybėn ir vengia atsakovui už skolą užskaityti ieškovo nustatytą traktoriaus perleidimo kainą – 2000 Eur. Ieškovas E. M. atsakovui S. U. turėtų kaip skolos atlyginimą užskaityti ne 1500 Eur, o 2000 Eur. Ieškovas atsakovui pažadėjo papildomai atvežti 2 priekabas numeruotų rastų namo statybai, jų neatvežė, o paėmė ir išvežė vikšrinį traktorių. Papildomi numeruoti rastai turtėjo būti S. U. atvežti, nes be jų namo pastatyti neįmanoma, statyba vyksta pagal rastų numerių eiliškumą.

7.5. Užskaityti kaip skolos už nupirktus iš ieškovo rastus atlyginimą, atsižvelgiant į šalių pozicijas pateiktuose teismui įrodymuose teisiškai pagrįstu laikytina 3000 Eur vertės daiktų perleidimą ieškovui: sumokėta 1000 Eur pinigų suma, bei 2000 Eur už perleistą ieškovui vikšrinį traktorių DT-75. Todėl teismo vidinis įsitikinimas, kad šalys sutarė rastus pirkti parduoti už 8000 Eur neturi teisinio pagrindo. Remiantis atsakovo teiginiu, kad rastai buvo įgyti už 5000 Eur, atsakovas S. U. ieškovui E. M. liko skolingas 2000 Eur. Ieškovas E. M. privalo grąžinti atsakovo S. U. žmonai D. U. neteisėtai iš jos pasisavintą 3000 Eur paskolą arba tartis su paskolos davėja D. U. dėl ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų užskaitymo. Šalims susitarus dėl abipusio mokėjimų užskaitymo, atsakovo įsiskolinimas ieškovui E. M. už nupirktus rastus būtų laikomas visiškai padengtu, o ieškinys atmestinas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. M. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir iš jo ieškovo naudai priteisti patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas akivaizdžiai vilkino procesą, ketino atsivesti liudytojus, tačiau jų neatsivedė, duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, nurodė prieštaringas aplinkybes, kas lėmė tokio sprendimo priėmimą.

8.2. Dėl skolos dydžio ir parduotų rąstų kokybės ir kiekio pastebėtina, jog atsakovas tik teisminio nagrinėjimo metu pradėjo ginčyti rąstų kainą ir kokybę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iki tol jokių pretenzijų nereiškė, o ir teisminio nagrinėjimo metu prašė pateikti neva pažadėtą namo projektą.

8.3. Atsakovas nereiškė priešieškinio, neprašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu savo sutuoktinės, nors turėjo laiko ir galimybių pasirūpinti atstovavimu.

8.4. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia. Ieškovas nepažįsta atsakovo žmonos ir su ja jokios paskolos nesudarė, todėl nėra esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, ieškovui nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą, dėl to net ir esant tokiam atsakovo reikalavimui, jis negalėtų būti tenkinamas. Todėl ieškovas pagrįstai minėtą 3000 Eur sumą įskaitė kaip dalinį apmokėjimą už rąstus. Atsakovas niekaip nepagrindė tos aplinkybės, kad pinigus ieškovui atsakovo sutuoktinė pervedė be teisinio pagrindo, todėl atsakovas S. U. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas E. M. neteisėtai iš atsakovo sutuoktinės D. U. pasisavino 3000 Eur.

8.5. Atsakovas siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą teigdamas, jog rąstų kaina buvo 5000 Eur, nors ir pagal atsakovo skaičiavimus ieškovui sumokėta yra daugiau nei 5000 Eur. Šalys neginčija, jog grynais atsakovas sumokėjo 1000 Eur, nors tai nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tačiau ieškovas elgdamasis sąžiningai nurodo, kad tokią sumą gavo iš atsakovo. Taip pat atsakovo teigimu vikšrinio traktoriaus vertė 2000 Eur ir 3000 Eur pervesti atsakovo sutuoktinės, tokiu būdu, net pagal atsakovo skaičiavimus, ieškovui keliais būdais sumokėta 6000 Eur. Kas viršytų susitarimo ribas ir sumą pagal atsakovo nurodytą kainą. Šis neatitikimas akivaizdžiai patvirtina, jog šalių sutarta rąstų kaina buvo 8000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2500 Eur skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: internetinio Autoplius išrašo kopiją, bankinio pavedimo sąskaitos išrašo kopiją, S. U. prašymą priteisti skolą, internetinę pažymą apie medienos kainą už kub. metrą.

12. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo neatskleidus bylos esmės.

Dėl neįtraukto į bylą asmens ir paskolos santykių

14. Apeliantas teigia, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – D. U. materialiųjų teisių ir pareigų.

15. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teismo sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas nurodant, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra laikomi tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtoje teisės normoje yra konkrečiai nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tie atvejai, kai yra nusprendžiama dėl materialiųjų teisių ir pareigų tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti į bylą, t. y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne bet kokio teismo sprendimo, kuris galimai yra susijęs su asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisėmis ar pareigomis, priėmimas, bet tik tie atvejai, kai teismo sprendimu yra nuspęsta ir pasisakyta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovo sutuoktinė D. U. pervedė ieškovui 3000 Eur, nurodydama, kad tai pinigų skolinimas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jokios paskolos sutarties D. U. su E. M. nebuvo sudariusi, jie vienas kito nepažįsta, tokią pinigų pervedimo paskirtį sugalvojo nurodyti jis. Byloje D. U. 2022 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su prašymu dėl 3000 Eur iš ieškovo jai grąžinimo, prašymą teismas atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimai dėl tiriamų aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, vienu momentu jis teigė, jog 3000 Eur yra dalis sumos už medieną, kitu momentu teigė, kad tai yra paskola apie kurią E. M. žino ir kurią turės grąžinti, nes nepateikti namo brėžiniai. Nepaisant atsakovo nenuoseklios pozicijos, jo sutuoktinė D. U., nors ir netinkamai procesiškai, tačiau išreiškė savo poziciją dėl 3000 Eur skolos iš ieškovo jai grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo D. U. įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nustatyti terminą jos pateikto 2022 m. lapkričio 7 d. prašymo trūkumams ištaisyti ir sudaryti sąlygas pareikšti savo reikalavimą byloje įstatymo nustatyta tvarka. D. U. įstatymo nustatyta tvarka nepareiškus reikalavimo dėl 3000 Eur skolos priteisimo, ji vis vien turi būti įtraukta trečiuoju asmeniu byloje, kadangi būtent ji iš savo banko sąskaitos pervedė minėtą sumą ieškovui, o šios bylos išnagrinėjimas užkerta kelią jai ateityje reikšti reikalavimus dėl 3000 Eur skolos priteisimo iš ieškovo. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl D. U. teisinių, t. y. užkirto kelią jai reikšti reikalavimą dėl 3000 Eur skolos priteisimo iš ieškovo, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl neatskleistos bylos esmės

17. Byloje šalys neginčija aplinkybių, jog atsakovas įsigijo iš ieškovo rąstus, tačiau šalys nesutaria dėl už rąstus sutartos kainos, atsiskaitymo būdo. Ieškovo teigimu už rąstus sutarta kaina yra 8000 Eur, iš kurių 5500 Eur atsakovas įvairiais būdais sumokėjo, o atsakovo teigimu, sutarta kaina buvo 5000 Eur ir jis šią sumą jau yra sumokėjęs. Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad 2021 m. vasarą atsakovas iš ieškovo įgijo rąstus, juos per dvi dienas išsivežė iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Antrąją dieną veždamasis rąstus, atsakovas ieškovui grynais pinigais sumokėjo 1000 Eur. Šalys byloje neneigė aplinkybės, jog už ieškovo pateiktas išvadas dėl žemės perkėlimo atsiskaitymo tam tikra suma būtų įskaityta į medienos kainą, tačiau iki šios dienos jokie visiški ar daliniai medienos mainai į apmokėjimą už išvadas dėl žemės perkėlimo neįvyko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginius, jog šalys planavo lygiaverčius (5000 Eur) vertės mainus (mainyti išvadas dėl žemės perkėlimo į rąstus), paneigia tai, jog jis antrąją dieną veždamasis rąstus sumokėjo ieškovui grynais 1000 Eur. Minėta aplinkybė teismo vertinimu įrodo, kad kaina už rąstus buvo sutarta didesnė nei numanoma išvadų dėl žemės perkėlimo kaina.

18. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovo sutuoktinė D. U. pervedė ieškovui 3000 Eur, nurodydama, kad tai pinigų skolinimas. Ieškovas minėtą pinigų sumą įskaitė į medienos kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvada dėl ieškovo atlikto 3000 Eur sumos įskaitymo padaryta pažeidžiant procesinės teisės normas, kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta D. U., atlikusi iš savo banko sąskaitos minėtą pavedimą. Taigi, 3000 Eur sumos įskaitymo pagrįstumas konstatuotas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, į bylos nagrinėjimą neįtraukus suinteresuoto asmens – D. U..

19. Byloje nustatyta, kad vienas iš atsiskaitymo už rąstus būdas buvo atsakovo ieškovui perleistas vikšrinis traktorius, dėl kurio kainos (vertės) šalių pozicija byloje išsiskyrė. Atsakovas teigė traktorių pirkęs už 2200 Eur prieš metus iki perleidimo ieškovui, todėl jo vertė perleidimo ieškovui metu yra 2000 Eur, o nuosavybės dokumentus E. M. gali susitvarkyti su traktoriaus oficialaus savininko paveldėtoja. Ieškovo teigimu, jis atsakovui nurodė traktoriaus kainą 1900 Eur, jeigu bus tvarkingi traktoriaus dokumentai, įspėjo atsakovą, kad nesant dokumentų kaina bus sumažinta 400 Eur. Aplinkybę, kad E. M. už traktorių sakė nemokėsiantis 2000 Eur, nes nėra dokumentų, patvirtino liudytojas R. S.. Byloje nustatyta, kad ieškovas negali traktoriaus įregistruoti savo vardu, kadangi traktoriaus registracijos liudijime savininku nurodytas prieš kelis metus miręs asmuo, mirusiojo sutuoktinė nurodė, kad paveldėjimo klausimai nėra sutvarkyti ir ji nieko padėti negali. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas vikšrinio traktoriaus kainą sumažino 400 Eur iki 1500 Eur. Tačiau byloje teismas nevertino, ar atsakovas sutiko perleisti traktorių už ieškovo nurodomą 1500 Eur, ar tokia kaina atitinka rinkoje esančią vertę.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims nesutariant dėl sandorio vertės, ginčo išsprendimui svarbu nustatyti, kokia buvo reali rastų rinkos vertė, kadangi rastų vertės nustatymas byloje įrodytų, ar turėjo būti sumokėtas ieškovui kainos tarp žemės ir rastų vertės skirtumas ir leistų nustatyti, kurios šalies nurodoma sandorio kaina yra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.73 straipsnio reglamentavimą, CK 1.76 straipsnio normų reikalavimo taikymą šalių teisiniams santykiams, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių įrodinėjimo.

21. Pagal CPK 263 straipsnį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.

22. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

23. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens, kurio teises nulemia teismo sprendimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, t. y. neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius duomenis dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti bylos apeliacinėje instancijoje nėra galimybės.

25. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant šiais aspektais, byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimti iš naujo, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

26. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

27. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų eliminuota šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog ieškinio reikalavimo pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo tirti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl bylos esmės neatskleidimo ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusLina Muchtarovienė