Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2025 m. sausio 5 d. apie 21.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. J. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, grįžusi iš darbo, užsuko į parduotuvę. Šalia buvo picerija, į kurią ji užsuko pavalgyti. Ji patiria daug streso, todėl išgėrė 4-5 taureles brendžio po 50 g. Gyvena netoli, už namo, prie picerijos buvo daug mašinų, daug žmonių, todėl ji nusprendė grįžti namo su mašina. Važiuodama automobiliu užkliudė kitą automobilį. Policija jai nustatė 1,69 prom. girtumą. Automobilį įsigijo kartu su sūnumi, sumokėjo trečdalį įmokų, o sūnus likusią dalį. Sūnui automobilio nelabai reikia, bet jos mama serga, todėl ji dažnai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), į ligoninę, jos aplankyti, prižiūrėti. Labai blogai vertina savo poelgį, labai gailisi. Niekada daugiau nėra vairavusi išgėrusi. Su alkoholio vartojimu problemų neturi. Bet turi problemų su miegu, sunku užmigti. Daugiau nusikalstamų veikų nevykdys. Jai pačiai nesuprantama, kas nutiko. Šiuo metu su stresu susitvarko gerai, sūnus labai padeda, ja rūpinasi, ramina, morališkai palaiko. Jie labai gerai sutaria. Sūnus gyvena netoli, per namą. Sūnus turi sukūręs šeimą, su sūnaus šeima sutaria gerai. Apie įvykį sūnui papasakojo kitą dieną. Praeiti kursai dėl alkoholio žalos jai davė naudos. Nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, laukė, kol atvažiuos policija.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas V. J. parodė, kad mama jį užaugino viena. Jis yra (duomenys neskelbtini), todėl jis dažnai būna komandiruotėse, pratybose. Dabar gyvena sėsliau. Išsinuomojo butą netoli mamos. Su mama santykiai labai geri. Jie kartu leidžia laisvalaikį. Netoleruoja mamos poelgio. Jis pats negeria. Nesupranta, kas įvyko. Mama patyrė daug streso, nes šios mama buvo vos ne ties mirties slenksčiu. Jis pasišnekėjo su mama, ji užsirašė į kursus dėl alkoholio žalos, žada užsirašyti pas psichoterapeutą. Mama pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Mato, kaip mama reaguoja, kaip kenčia, jis stengiasi jai padėti. Su mama telefonu bendrauja kiekvieną dieną, o gyvai kas antrą. Po įvykio – jokio alkoholio. Jie vienas kitam padeda ir stengiasi vienas kitą palaikyti. Jis yra mamos artimiausias žmogus. Mato, kad mama gailisi kiekvieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, prokurorė, gynėjas ir kaltinamoji sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai ir tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 8 d. apklausta įtariamoji A. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos sūnui V. J., tačiau kartais šiuo automobiliu naudojasi ir ji, nes ji savo automobilio neturi. Sūnus jai leidžia naudotis automobiliu, vieni automobilio rakteliai yra pas sūnų, kiti pas ją. 2025 m. sausio 5 d. apie 18 val. ji nuvažiavo automobiliu į „IKI“ parduotuvę apsipirkti maisto. Apsipirkusi parduotuvėje ir išėjusi iš jos, nusprendė nueiti į šalia esančią kavinukę pavakarieniauti. Valgydama nusprendė išgerti alkoholio, pamanė, kad automobilį paliks stovėjimo aikštelėje ir grįš namo pėsčiomis, nes gyvena netoli. Kavinėje išgėrė 4 taureles po 50 g brendžio. Kavinėje prabuvo apie 2 val. Susimokėjusi kavinėje, išėjo iš jos ir jai iškilo baimė, kad šioje aikštelėje gali būti apvogtas sūnaus automobilis (nes pastaruoju metu jų mikrorajone nakties metu dažnai yra apvagiami įvairūs automobiliai), todėl nusprendė per tuos kelis kiemus parvairuoti ir grįžti namo automobiliu. Pamanė, kad taip bus saugiau. Apsvaigusi nesijautė, todėl nusprendė, kad vairuoti gali ir nieko blogo neatsitiks. Pradėjo judėti iš stovėjimo vietos, kuomet pamatė, kad jai tiesiai iš kairės pusės parvažiuoja automobilis ir pradėjo sukti vairą į kairę pusę, pamanė, kad pavyks pravažiuoti pro šį automobilį ir stovintį šalimais, tačiau arba neapskaičiavo atstumo nuo šalia stovinčio automobilio, arba dėl slidžios kelio dangos automobilis pradėjo slysti, kuomet ji pajuto, kad atsitrenkė į šalia, stovėjimo vietoje stovintį automobilį. Išlipo iš automobilio apsižiūrėti, ar yra padaryta žalos, tačiau dėl tamsaus paros laiko, nelabai kas matėsi. Tuomet pamanė, kad reikia išsikviesti policiją, tačiau išgirdo, jog kažkoks vyriškis jau bendrauja su bendrojo pagalbos centro operatore. Po to šis vyras taip pat priėjo prie jos, pasakė, kad lauktų, nes iškvietė policiją. Iki atvykstant pareigūnams, ji sėdėjo automobilyje ir laukė, automobilio daugiau nejudino. Atvykę pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą, ji su tuo sutiko. Sutiko ir su alkotesterio parodymais. Įvykio metu pajuto, kad dėl jos kaltės buvo apgadintas tik vienas automobilis. Kaip ir kokiu būdu galėjo apgadinti dar kelis ir apšvietimo stulpą, nežino. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nepateisina savo tokių veiksmų, t. y. vairuoti automobilį būnant neblaiviai. Automobilį vairavo būdama neblaivi pirmą kartą (b. l. 107–110).

Paaiškinime (be datos) A. J. parodė, kad vairuodama neblaivi, apgadino porą automobilių 21.00 val. Nepastebėjo, nes iš priekio važiavo automobilis (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 5 d. apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2025 m. sausio 5 d. eidamas iš „IKI“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), jis apie 21.25 val. išgirdo smūgį, atsisuko į kairę ir pamatė, kad nulinko priekyje, priešais „IKI“ parduotuvę esantis apšvietimo stulpas. Tuomet ėjo pasižiūrėti. Pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstačiusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota Avensis“ buvo atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą, stulpas buvo palinkęs. Tuomet automobilis „Audi“ pavažiavo atgal, po ko jis pamatė, kad prie automobilio „Toyota Avensis“ guli automobilio „Audi“ dalis ir automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis valstybinis numeris. Jam priėjus prie automobilio „Audi“, iš jo išlipo vairuotoja, kuri jam atrodė neblaivi, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Tuomet automobilio „Audi“ vairuotoja atsisėdo į automobilį, jį užvedė, vėliau užgesino. Tuomet jis, įtardamas, kad automobilio „Audi“ vairuotoja neblaivi, iškvietė policiją. Taip pat apžiūrinėdamas, ar šalia esantys automobiliai yra apgadinti, pastebėjo, kad yra apgadinti šie šalia stovėję automobiliai – „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jau minėtas „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pati vairuotoja jam nesakė ar vartojo, ar nevartojo alkoholį. Šios vairuotojos jis nepažįsta, mato pirmą kartą (b. l. 52–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 6 d. apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jį pirko bendromis lėšomis su mama A. J. maždaug prieš 6 metus bendram naudojimui, tačiau pastaruoju metu šiuo automobiliu dažniau naudojasi tik mama. Tai, kad 2025 m. sausio 5 d. mama vairavo neblaivi, sužinojo tik šiandien, kai jam el. paštu parašė ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja, jog jis su ja susisiektų dėl automobilio grąžinimo. Po pokalbio su tyrėja, susisiekė telefonu su mama, iš jos balso girdėjo, kad ji jam šį faktą bijojo pasakyti, nes ji žino, jog jis yra prieš alkoholio vartojimą, tačiau galiausiai pripažino, kad vakar vairavo neblaivi. Kodėl ji taip pasielgė, ji jam nepaaiškino, priežasties nurodyti negali ir pats. Anksčiau mama turėdavo problemų su alkoholiu, tačiau gydėsi ir pastaruosius metus, kiek jam teko pastebėti, alkoholio nevartojo, buvo susitvarkiusi. Kodėl dabar vėl palūžo ir pradėjo vartoti alkoholį, nežino, matyt užvaldė emocijos, patiriamas stresas darbe, vienišumas. Tokio motinos poelgio nepateisina, tačiau dės visas pastangas, kad ji vėl bandytų gydytis ir nebevartotų alkoholio (b. l. 58–61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos 2025 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. sausio 5 d. apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu Nr. 4, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1–9).

Iš 2025 m. sausio 5 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2025 m. sausio 5 d. 22.05 val. buvo nustatyti šie A. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 min., atliktas tikrinimas „Alcotest 6810 NR. ARAA-0132“ Nr. 2194728, kuriuo pirmuoju tikrinimu 21.42 val. nustatytas 1,85 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 22.01 val. – 1,69 prom. girtumas (b. l. 39). Kartu pateikti alkotesterio rodmenų rezultatai (b. l. 36–37) ir alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 38).

Iš 2025 m. sausio 5–6 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 19–29).

Iš 2025 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 32–35).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra V. J. (b. l. 43).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2025 m. sausio mėn. 2013 m. gamybos automobilio „Audi Q5“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 14 320 Eur (b. l. 45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamoji A. J. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad ji 2025 m. sausio 5 d. apie 21.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamosios kaltę be jos parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo A. A. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos 2025 m. sausio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. sausio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenų rezultatai ir alkotesterio patikros sertifikatas, 2025 m. sausio 5–6 d. daiktų apžiūros protokolas, 2025 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje nėra duomenų apie A. J. įvykdyta nusikalstama veika padarytą žalą, civiliniai ieškiniai nepareikšti, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

A. J. neteista (b. l. 85–86), per vienerius metus administracine tvarka nebausta (b. l. 87–88), vykdo individualią veiklą (b. l. 89–91, 150), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyrusi, byloje nėra duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, savanoriškai baigė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą (b. l. 148).

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje A. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sūnaus V. J. prašymas perduoti A. J. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 147).

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamoji, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąją apibūdinančius duomenis, jos siekį ieškoti būdų bei spręsti asmeniniame ir profesiniame gyvenime iškylančius sunkumus ir problemas, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–5 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes alkoholio pavartojo prieš sėsdama prie automobilio vairo, kaltinamajai neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jai nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2025 m. sausio 8 d. (b. l. 115–118).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. teismo nustatytomis aplinkybėmis vairavo savo sūnui V. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (AB „Regitra“ duomenys). Teismo vertinimu, priešingos išvados dėl automobilio priklausomybės nesuponuoja ta aplinkybė, kad dalį automobilio įsigijimo išlaidų 5 375 Eur sumoje, sūnui mokant įmokas už automobilį, padengė A. J. (pateikti mokėjimo nurodymai su įvairiomis mokėjimo paskirtimis, b. l. 152–173). Toliau nurodytina, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2013 m. gamybos automobilio „Audi Q5“ kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. sausio mėn. buvo 14 320 Eur, tačiau atlikus individualų šios transporto priemonės vertinimą, jos vertė su PVM nustatyta 9 500 Eur (kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2250229, b. l. 153–167), kuri, teismo vertinimu, atitinka realią konkretaus automobilio vertę.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (A. J. vairavo automobilį būdama vidutinio neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, tankiai apgyvendintame daugiabučių gyvenamųjų namų rajone, pagal liudytojo A. A. parodymus, apgadindama tris kitas transporto priemones bei apšvietimo stulpą, remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie galimai neblaivią vairuotoją policijos pareigūnus informavo tas pats atsitiktinis praeivis A. A.; taigi, A. J. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka); taip pat A. J. vairavo automobilį aiškiai suprasdama, kad yra neblaivi, nes stipraus alkoholinio gėrimo pavartojo prieš pat sėsdama prie automobilio vairo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – neturi būti taikoma. Kaip jau minėta, kaltinamosios vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris, kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, yra griežtai nusistatęs prieš alkoholio vartojimą ir nebūtų leidęs kaltinamajai vairuoti jo automobilio šiai esant neblaiviai, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Sprendžiant minėtos priemonės teisingumo ir proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad A. J. padengtos sūnaus automobilio įsigijimo išlaidos jokios reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, tačiau teismas, atsižvelgęs į visas šiame teismo nuosprendyje nustatytas tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į A. J. charakterizuojančias aplinkybes, jos dedamas realias pastangas spręsti savo problemas (lankant mokymus, užsiėmimus, ieškant psichologinės pagalbos), vertina, kad iš kaltinamosios A. J. išieškotina pusė konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 750 Eur.

Kaltinamajai A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–114) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 115–118), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmena, prisegta prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 8 d. ir apie tai informuojant akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jos dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios sumos – 4 750 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmeną, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

3) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 750 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti V. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.