- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- ATP-308-417/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05792-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. O.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. (A. O.) atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutarties, kuria A. O. (A. O.) skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-11-30 nutarimas, kuriuo A. O. pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį paskirta 200 Lt bauda konfiskuojant neteisėtai gabento 65 litrų kuro, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnė R. K. 2011-09-24 A. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2011-09-24 08.04 val., vykdamas automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu deklaravo, kad gabena 65 litrus benzino automobilio kuro bake, tačiau per mėnesį valstybės sieną kirto jau 12-tą kartą ir nepateikė muitinei priimtinų įrodymų, kad gali naudotis mokesčio lengvata. Vadovaujantis Muitines departamento generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 jam buvo apskaičiuoti mokesčiai, tačiau jis juos mokėti atsisakė ir tuo pažeidė Tarybos reglamento (EP) Nr. 1186/2009 lapkričio 16 d. 110 str. nuostatas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartį kaip nepagrįstą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos neprieštarauja 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324) nuostatoms bei su jo taikymu susijusiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei LR Vyriausybės nutarimams. Nurodo, kad A. O. įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją vairuojamo automobilio bake turėdamas tą patį kurą, kurį įsipylė iki išvykdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kirto valstybinę sieną muitinės poste, išvykdamas iš LR teritorijos pateikė visus reikalaujamus dokumentus muitinės pareigūnų patikrinimui, tačiau atitinkamų pareigūnų nebuvo įspėtas, jog dėl to, kad valstybinę sieną kerta kelintą kartą, įvažiuojant atgal į LR jam bus priskaičiuoti muito mokesčiai ne tik dėl prekių, kurias jis galbūt įsiveš grįždamas, bet ir kuro, esančio automobilio bake, nepateikė jam užpildyti deklaracijos dėl bake esančio kuro kiekio išvykstant, kad išvengtų galimo nepagrįsto muitų mokesčio priskaičiavimo dėl kuro, kurio jis įsigijo ne už LR teritorijos ribų. Eiliniai piliečiai negali žinoti visų muitinės veiklą bei muitinį apmokestinimą reglamentuojančių teisės aktų, ir apie tokių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas. Apelianto manymu, bylą nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo remtis Aprašo nuostatomis, kaip prieštaraujančiomis Reglamento, LR muitinės įstatymo, 2004-08-18 Nr. 968 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių patvirtinimo“ nuostatoms bei tokios normos pagrindu nustatyti pareiškėjui administracinę atsakomybę.
Pareiškėjas abejoja, ar šis įstatymo įgyvendinamasis aktas pagal turinį ir reguliavimo apimtį (ta apimtimi, jog kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse piliečių, kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis teisėmis ir pareigomis prieštarauja ES teisės aktui, ir ginčo objektas yra susijęs su viešu interesu, nes Lietuvos įstatymo įgyvendinamasis aktas yra diskriminuojantis Lietuvos Respublikos piliečius ir gyventojus lyginant su kitų valstybių piliečiais bei gyventojais.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė pateiktame atsiliepime į apelianto atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-11-30 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ir šių išvadų apeliantės skundo argumentai nepaneigia.
ATPK 209³ str. 4 d. numato asmens atsakomybę už prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimus, tai yra neteisėtas nukrypimas nuo muitinės nustatyto maršruto gabenant prekes tranzitu ar jas eksportuojant iš Lietuvos Respublikos, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.
Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkto nuostata numato, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimą ir nustatę, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius.
Tuo tarpu 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324), 109 str. suteikia valstybėms narėms teisę apriboti be muitų leidžiamų įvežti degalų kieki, kai privati transporto priemonė priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims.
Taigi, kaip matyti iš paminėtųjų reglamentavimų, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatydama atvykimų į Lietuvos Respublikos kartų skaičių, kai jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, neapskaičiuojami muitai ir mokesčiai, atitinkami nustatė apribojimą leidžiamų įvežti degalų kiekiui, kai privati transporto priemonė priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims.
VSAT duomenys patvirtina, jog A. O. nuo 2011-09-01 iki 2011-09-24 valstybės sieną kirto 12 kartų (b. l. 18–19). Todėl akivaizdu, kad A. O. per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvykęs, šiuo atveju grįžęs, nes iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, jog A. O. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu duomenys neskelbtini, šeštąjį ir kitus kartus įvykio dieną už vežtą kurą jau privalėjo mokėti paskaičiuotų 146 Lt mokesčių (b. l. 13).
Apygardos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos neprieštarauja 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324), nuostatoms bei su jo taikymu susijusiems LR įstatymams bei LR Vyriausybės nutarimams. VSAT duomenys patvirtina, jog A. O. 2011-09-24 valstybės sieną per 2011 m. rugsėjo mėnesį kirto jau 12-tą kartą, todėl jam pagrįstai pagal minėtas Aprašo 6 punkto nuostatas buvo apskaičiuoti privalomi sumokėti mokesčiai už automobilio bake buvusį kurą. Nesumokėjus šių mokesčių laikytina, jog A. O. importavo kurą, pažeisdamas nustatytą tvarką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinio skundo netenkinti.