Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3660-902/2021 pagal pareiškėjų E. L. ir V. L. prašymą panaikinti įrašą viešajame registre apie įsiskolinimą, suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m balandžio 29 d. gavo pareiškėjų patikslintą prašymą, kuriame jie prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų piniginė prievolė pagal 1991 m. birželio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2001 m. kovo 27 d. Turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdyta (pasibaigusi): V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priklausantiems statiniams (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priklausantiems statiniams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodamas, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme, nepateikė įrodymų, kad bandė kreiptis tiesiogiai į VĮ Registrų centrą dėl duomenų išregistravimo, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tai, kad pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjai negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kita nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas bylą, pradėtą pagal pirminį pareiškėjų prašymą dėl įrašo viešajame registre panaikinimo, nutraukė, kadangi pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad bandė kreiptis tiesiogiai į VĮ Registrų centrą dėl duomenų išregistravimo ir VĮ Registrų centras atsisakė duomenis įregistruoti, taip pat nurodė, kad skundai dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų panaikinimo, t. y. dėl atitinkamo Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto sprendimo panaikinimo, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ne civilinio proceso nustatyta tvarka.

11. Atskiruoju skundu pareiškėjai nesutinka su skundžiama nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, tenkinant tiek pašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek panaikinant įrašą viešajame registre. Nors atskiruoju skundu motyvų tiek dėl reikalavimo panaikinti įrašą viešajame registre pagrįstumo, tiek dėl nutarties dalies, kuria byla nutraukta, (ne)pagrįstumo atskirajame skunde nenurodoma, tačiau iš pareiškėjų atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai skundžia visą nutartį.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria teismas patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti, o bylą pagal prašymą panaikinti įrašą viešajame registre nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl panaikinimo laikinosios apsaugos priemonės, tai yra įrašo viešajame registre apie įsiskolinimą už įgytą turtą pagal 1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. vardu priklausantiems statiniams (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. L. vardu priklausantiems statiniams. Savo prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad įsiskolinimo nėra, pareiškėjai prievolę yra įvykdę, tačiau pareiškėjai, esant žymai apie įsiskolinimą Nekilnojamojo turto registre, negali laisvai disponuoti savo turtu. Ši prašymą pirmosios instancijos teismas priėmė 2021 m. balandžio 19 d.

14. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. balandžio 29 d. gautas patikslintas pareiškėjų prašymas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų piniginė prievolė pagal 1991 m. birželio 18 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2001 m. kovo 27 d. Turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdyta (pasibaigusi).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dėl reikalavimo panaikinti įrašą viešajame registre nutraukė ir atsisakė priimti patikslintą pareiškėjų prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų piniginė prievolė pagal 1991 m. birželio 18 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2001 m. kovo 27 d. Turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdyta (pasibaigusi), neišsiaiškinęs pateiktų prašymų esmės, jų atitikties procesinėms normoms, nustatančioms reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui.

16. CPK 141 straipsnyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau teismas turi teisę tokį pareiškimą atsisakyti priimti. Tuo tarpu pareiškimo (ieškinio) pagrindo ir dalyko pakeitimas reiškia naujo pareiškimo (ieškinio) pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nutraukęs bylą dėl pirminio prašymo bei atsisakęs priimti pareiškėjų patikslintą prašymą, visiškai nesiaiškino, ar pareiškėjai tebepalaiko savo pirminį prašymą, o patikslintu prašymu suformuluodami kitą reikalavimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų piniginė prievolė pagal 1991 m. birželio 18 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2001 m. kovo 27 d. Turto pasidalijimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai įvykdyta (pasibaigusi), iš esmės pareiškė visiškai naują savarankišką procesinį dokumentą (pareiškimą), ar jie tik keičia prašymo dalyką, tokiu būdu nebepalaikydami pirminio prašymo reikalavimo dėl įrašo viešame registre panaikinimo, pakeisdami jį kitu reikalavimu. Be to, pirmasis pareiškėjų teismui pateiktas procesinis dokumentas su jame pareikštu reikalavimu nepriskiriamas ypatinga teisena nagrinėjamiems reikalavimams, o antrasis nagrinėtinas ypatingos teisenos tvarka. Tačiau teismas to taip pat nevertino.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris nenagrinėtinas teisme, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo, prašymo) trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio (pareiškimo, prašymo) dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

19. Išanalizavus tiek pirmojo, tiek patikslinto prašymų pagrindą, galima spręsti, kad pareiškėjai iš esmės siekia įrodyti, kad pareiškėjų prievolė pagal sutartį yra pasibaigusi, nes tik tuomet pareiškėjai gali kreiptis į teritorinį registratorių dėl žymos panaikinimo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

20. Toks pareiškėjų siekis yra susijęs su sutartiniais teisiniais santykiais ir įrodinėtinas teisme ginčo teisenos tvarka, remiantis, pvz., prievolių pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis. Todėl pareiškėjai, siekdami nustatyti, kad jų prievolė pagal sutartį yra pasibaigusi, į teismą turėtų kreiptis ne su prašymu panaikinti įrašą ar pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o su įstatymo reikalavimus atitinkančiu ieškiniu ginčo teisenos tvarka (CPK 5 straipsnis). Teismas turėjo pareigą patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyti, kokio teisinio rezultato pareiškėjai siekia byloje pareikštuose prašymuose suformuluotais reikalavimais dėl įrašo apie įsiskolinimą už turtą viešajame registre panaikinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, ar prašymas pareikštas tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti ir kt.(CPK 137 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 1 dalis).

21. Tiek priimdamas ieškinį (pareiškimą), tiek ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, teismas privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio (pareiškimo) dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis).

22. Pirmosios instancijos teismas, net ir priėmęs įstatymo reikalavimų neatitinkantį prašymą, bei gavęs patikslintą prašymą, turėjo pareigą pareikalauti, kad pareiškėjai procesinių dokumentų trūkumus pašalintų jau bylos nagrinėjimo metu, pasiūlyti pareiškėjams pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, išaiškinti procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo pasekmes (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje neišsiaiškinęs ko iš tikrųjų savo prašymais siekia pareiškėjai, t. y. neįpareigojęs pareiškėjų pašalinti pareikštų reikalavimų trūkumų taip, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai atitiktų CPK 135 straipsnio normas (CPK 115, 135 straipsniai), nepagrįstai, nenustatęs prašymų (bylos) esmės, patikslintą prašymą atsisakė priimti, o dėl pradinio prašymo bylą nutraukė.

24. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nustatančias reikalavimus šalių procesinių dokumentų turiniui, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, dėl ko atsisakydamas priimti patikslintą prašymą, o dėl pirminio prašymo bylą nutraukdamas, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

25. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kadangi pareiškėja V. L., skųsdama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, ši suma grąžintina pareiškėjai (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 5 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 14 d., AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. 10.

Žyminio mokesčio grąžinimą, suinteresuotam asmeniui pateikus įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją, vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.