- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1105-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01124-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- GLINAR SIA
- Atsakovas
- RADUGA SHIPPING LTD
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo GLINAR SIA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo GLINAR SIA prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo atsakovui RADUGA SHIPPING LTD.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo GLINAR SIA Vilniaus apygardos teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pateikimo – laivo RADUGA ELEKTRON, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), plaukiojančio su Kipro Respublikos vėliava, areštą, uždraudžiant laivo valdytojui ir savininkui laivu išplaukti iš Klaipėdos uosto tol, kol nebus užtikrintas ieškovo GLINAR SIA reikalavimas laivo savininkui RADUGA SHIPPING LTD.
2. Pareiškime nurodė, kad ieškovo GLINAR SIA pagrindinė veikla yra jūrų laivų variklių remontas. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas sudarė sutartį Nr. GL2871 su Kipre registruota bendrove RADUGA SHIPPING LTD dėl plaukiojančios baržos „DELTA I“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), trijų variklių kapitalinio remonto. Variklių remontas baigtas 2022 m. rugsėjo 24 d., šalys pasirašė darbų priėmimo sertifikatus, 2023 m. sausio 31 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL41343, kurios suma – 53 159,73 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas (30 dienų) baigėsi 2023 m. kovo 2 d., tačiau atsakovas nesumokėjo, nurodė, kad variklių kapitalinio remonto darbai buvo nekokybiški, nors baržą „DELTA 1“ eksploatavo. Atsakovas vėluoja sumokėti už variklių remontą 222 dienas, palūkanos už vėlavimą – 59 007,28 Eur, ieškovo reikalavimo bendra suma – 112 167 Eur. Ieškovas tik 2023 m. spalio 9 d. vakare sužinojo, kad laivas „RADUGA ELECTRON“ išplaukė iš Kaliningrado uosto ir kito užėjimo uostu nurodė Klaipėdą. Ieškovas per tokį trumpą laiką negalėjo tinkamai parengti ieškinio, todėl teikia prašymą areštuoti laivą iki ieškinio pareiškimo, nustatant 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas RADUGA SHIPPING LTD atsiliepime prašė netenkinti GLINAR SIA prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad GLINAR SIA užsakovo RADUGA SHIPPING LTD užsakymu Latvijoje atliko vieno iš laivo variklių elektros komponentų kapitalinį remontą. Remontas atliktas netinkamai, todėl atsakovas kreipėsi į Latvijos Respublikos teismą su ieškiniu dėl žalos ir palūkanų priteisimo, ieškinio suma – 8 064 875 Eur. Ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovas atsisakė apmokėti jam išrašytas sąskaitas. Atsakovo teiginiai apie netinkamos kokybės darbus pagrįsti survejerių išvadomis. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, ginčo suma nėra tiek didelė, kad sudarytų pagrindą taikyti areštą didelės vertės turtui – laivui. Iš 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės veikla yra pelninga, pajamos – itin didelės. Įmonė turi turto daugiau nei už 22 milijonus Eur. Ieškovas laukė, kol laivas bus kitoje, atsakovui ne tokioje patogioje, jurisdikcijoje ir tik tada pateikė prašymą. Laivo areštas sukeltų didelių nuostolių, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neracionali ir neproporcinga priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi netenkino ieškovo GLINAR SIA prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo – netaikė arešto atsakovo RADUGA SHIPPING LTD laivui.
5. Teismas nurodė, kad 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – ir Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802, numato, jog asmens turimo jūrinio reikalavimo užtikrinimui susitariančiosios valstybės teritorijoje galima areštuoti laivą, kurio atžvilgiu kyla jūrinis reikalavimas (Konvencijos 1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 1 dalis).
6. Ieškovas savo jūrinį reikalavimą kildina iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudaryto bendradarbiavimo susitarimo Nr. GL2807. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ketina reikšti jūrinį reikalavimą, įtvirtintą Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „l“ punkte.
7. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010 neišaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl laivo arešto iki ieškinio pateikimo taikymo, neturi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis, toks aiškinimas neišplaukia ir iš Konvencijos turinio.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovo ketinamo reikšti reikalavimo atsiradimo data yra 2023 m. kovo 3 d. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2023 m. rugpjūčio 1–3 d. ėmėsi ir (ar) ketino imtis priemonių dėl baržos arešto Gdanske (Lenkija) bei Norvegijoje. Atsakovas kreipėsi į Latvijos Respublikos teismą su reikalavimu ieškovui atlyginti atsakovui nekokybiškais remonto darbais padarytus nuostolius. Ieškovo prašyme nenurodyta priežasčių, kodėl jis negalėjo pateikti ieškinio kartu su nagrinėjamu prašymu. Teismas įvertino, kad visos esminės faktinės aplinkybės ieškovui yra žinomos, jis surinko pagrindinius reikšmingus įrodymus. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas negalėjo pateikti ieškinio jurisdikciją spręsti šalių ginčą turinčiam teismui, ypač žinodamas, kad jo atžvilgiu Latvijoje inicijuota byla dėl netinkamai atliktais baržos remonto darbais padarytos žalos kompensavimo. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą žino jau metus laiko, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad jam nepakako laiko ieškiniui pareikšti. Ieškovo teiginius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iki ieškinio pareiškimo pagrindžia būtinybė kuo skubiau areštuoti atsakovo laivą, esantį Klaipėdos jūrų uoste, teismas pripažino deklaratyviais. Teismas neatmetė galimybės, kad ieškovas bando ginčo jurisdikciją perkelti Lietuvos Respublikos teismams pagal Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį. Konstatavo, kad ieškovas nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar nepareiškus ieškinio, nenurodė ir neįrodinėjo atsakovo konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą.
Šalies argumentai
9. Ieškovo prašyme nurodytas būsimo ieškinio pagrindas ir dalykas, išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais bus grindžiamas ieškovo reikalavimas. Vadinasi, nėra akivaizdžių duomenų apie būsimo ieškinio reikalavimų neįmanomumą ar akivaizdų nepagrįstumą. Tačiau teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – bent tikėtinos teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimas dėl atsakovo elgesio, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia tuo, kad šis su ieškovu neatsiskaitė pagal sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu yra pagrindas kreiptis į teismą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybės, ar atsakovui būsimo ieškinio reikalavimo suma yra didelė, įvertinus tarp šalių kilusio ginčo specifiką (jūrinis reikalavimas), neturi teisinės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą areštuoti Kipre registruotai bendrovei RADUGA SHIPPING LTD nuosavybės teise priklausantį laivą „RADUGA ELECTRON“ TJO Nr. (duomenys neskelbtini), plaukiojantį su Kipro Respublikos vėliava, ieškovo 112 168 Eur jūriniam reikalavimui užtikrinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai taikė CPK 147 straipsnio 3 dalies ir 144 straipsnio 1 dalies sąlygas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės, kurioje pareikalauta areštuoti laivą, proceso normos gali nustatyti papildomas sąlygas, kurios savo esme yra ne procesinės. Ieškovo įsitikinimu, nurodytos CPK normos savo esme yra ne procesinės taisyklės, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą, o sąlygos, kurioms esant laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Konvencija tokių sąlygų, kurios yra numatytos CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 3 dalyje, nenustato. Šių normų taikymas prieštarauja Konvencijai, nes nustato papildomas Konvencijoje nenumatytas sąlygas, kurioms esant ieškovas gali reikalauti laivo arešto.
10.2. Vadovaujantis Konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi ir 1 straipsnio 2 dalimi, laivo areštas nėra laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo ar arbitražo sprendimo įvykdymą, kaip tai numato CPK normos, todėl CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, turi būti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Konvencijai.
10.3. Teisė spręsti, kurioje jurisdikcijoje ieškovui yra patogiau konkrečiu atveju reikšti ieškinį, nėra teismo kompetencija. Jeigu ieškinys yra ar, areštavus laivą, taptų teismingas Lietuvos Respublikai, Lietuvos teismas negali atsisakyti jį areštuoti tik dėl to, kad laivo neareštavus ir jam išplaukus iš Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų, ieškovo ieškinys taptų neteismingas Lietuvos Respublikos teismui. Yra įprasta, kad laivai areštuojami ir tam, kad ieškovas užsitikrintų patogią teismų jurisdikciją ginčui išnagrinėti.
10.4. Nepaisant to, kad teikiant šį atskirąjį skundą laivas „RADUGA ELEKTRON“ jau yra išplaukęs iš Klaipėdos uosto, ieškovo įsitikinimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir priimta nauja nutartis. Pasikeitusios faktinės aplinkybės neturi turėti įtakos sprendžiant apie skundžiamos nutarties (ne)teisėtumą. Laivas „RADUGA ELEKTRON“ gali ir vėl atplaukti į Klaipėdos uostą arba ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria bus areštuotas laivas „RADUGA ELEKTRON“, gali prašyti vykdyti kitoje jurisdikcijoje, kurioje laivas bus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas RADUGA SHIPPING LTD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo, išnykus arešto objektui, procesą, pradėtą pagal ieškovo „GLINAR SIA“ atskirąjį skundą, nutraukti; atskirąjį skundą nagrinėjant iš esmės, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Pateikus atskirąjį skundą, laivas „RADUGA ELEKTRON“ jau buvo palikęs Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, todėl pagal Konvenciją išnyko arešto objektas, Lietuvos teismai nebeturi kompetencijos nagrinėti atsakovo turto (laivo) arešto klausimų. Konvencija neįgalina bet kurios susitariančios valstybės teismo spręsti skolininko laivo arešto klausimą, kai to laivo nėra susitariančioje valstybėje. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo tarp GLINAR SIA ir RADUGA SHIPPING LTD, todėl neturi kompetencijos nagrinėti ir dėl turto arešto, kai laivas yra išplaukęs, klausimo.
11.2. CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas vadovavosi pagrįstai, nes tai išplaukia iš pačios Konvencijos. Laivo areštu pagal Konvenciją yra siekiama užtikrinti jūrinį reikalavimą –sustabdyti laivo išplaukimą ar naudojimą, kad laivo savininkas įvykdytų pareikštą jūrinį reikalavimą. Konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „arešto“ sąvoka neapima laivo konfiskavimo vykdant teismo sprendimą. Reiškia, kad Konvencija netaikoma sprendimų vykdymo procese. Konvencijoje numatytas laivo areštas atitinka laikinąsias apsaugos priemones, kurias reglamentuoja CPK XI skyriaus V skirsnis „Laikinosios apsaugos priemonės“, nes jų tikslas – užtikrinti, kad laivas neišplauks, nebus parduotas, nebus prarastas ir vėliau, pradėjus atskirą procesą dėl skolos išieškojimo, kreditorius galės savo jūrinį reikalavimą tenkinti iš laivo vertės.
11.3. Konvencija procedūrą, pagal kurią gali būti reiškiamas prašymas dėl arešto iki ieškinio pateikimo, taikymo numato analogiškai CPK 147 straipsnio 3 daliai: 1) teismas nustato terminą, per kurį ieškovas turi pareikšti ieškinį teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės; 2) teismas nustato terminą ieškovui kreiptis į kitą konkretų teismą, dėl kurio jurisdikcijos šalys buvo sutarusios anksčiau (Konvencijos 7 straipsnio 2–3 dalys). Konvencija laivo arešto taikymą taip pat sieja su reikalavimų teisme pareiškimu. Tai reiškia, kad vien laivo arešto procesas, kaip savarankiškas procesas, negali būti pradėtas. Tai, kad kartu yra prašoma pateikti paaiškinimą ir įrodymus, kodėl ieškinys negali būti teikiamas kartu su prašymu dėl laivo arešto, yra procesinė taisyklė, kuri gali būti taikoma pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo ,GLINAR SIA prašymas areštuoti atsakovui RADUGA SHIPPING LTD nuosavybės teise priklausantį laivą „RADUGA ELECTRON“ TJO Nr. (duomenys neskelbtini), plaukiojantį su Kipro Respublikos vėliava, ieškovo 112 168 Eur jūriniam reikalavimui užtikrinti. Pareiškimas dėl laivo arešto Lietuvos Respublikos teisme buvo pareikštas 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo pagrindu. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad civilinėje byloje pateikus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties prašytas areštuoti laivas jau buvo palikęs Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos įmonė Lietuvos Respublikos teisme pareiškė prašymą imtis specifinės jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonės – areštuoti Kipro Respublikoje registruotai įmonei priklausantį ir su Kipro Respublikos vėliava plaukiojantį laivą, nutarties priėmimo metu buvusį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, nors dėl jūrinio reikalavimo dar nėra teisme pareikšto ieškinio. Šis klausimas pirmosios instancijos teisme pagrįstai išnagrinėtas pagal 1952 m. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802.
16. Konvencijos 2 straipsnis numato, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje, siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą, tačiau jis negali būti areštuotas dėl jokio kito reikalavimo. Laivas gali būti areštuotas tik susitariančiosios valstybės, kurioje vykdomas areštas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendimu (Konvencijos 4 straipsnis).
17. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad pasikeitusios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad laivas išplaukė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, neturi turėti įtakos sprendžiant dėl apskųstos nutarties (ne)teisėtumo. Pasak ieškovo, laivas RADUGA ELEKTRON gali ir vėl atplaukti į Klaipėdos uostą arba ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria bus areštuotas laivas RADUGA ELEKTRON, gali prašyti vykdyti kitoje jurisdikcijoje, kurioje bus laivas. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
18. Konvencijos 2 straipsnis apibrėžia valstybės jurisdikcijos, sprendžiant laivo arešto klausimą, ribas – laivas konkrečioje valstybėje gali būti areštuotas tik tokiu atveju, kai yra procesinį sprendimą tuo klausimu priimančios valstybės jurisdikcijoje. Taisyklė dėl valstybės jurisdikcijos galioja ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Teisiniai padariniai šioje specifinėje situacijoje galėtų kilti tik tada, jeigu laivas, kurį prašoma areštuoti, būtų procesinį sprendimą priėmusios valstybės teritoriniuose vandenyse ir tos valstybės įgalioti asmenys galėtų imtis administracinių ar procesinių prievartos priemonių teismo procesiniam sprendimui įgyvendinti – laivui areštuoti. Pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su faktine laivo buvimo vieta, pasikeičia ir valstybės jurisdikcija ieškovo reikalavimui dėl arešto nagrinėti ir įvykdyti.
19. Konvencijoje nustatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemone (Konvencijos 1 straipsnio 1, 2 dalys, 2, 3 straipsniai) nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi nustatytų priemonių, kad ateityje, išsprendus šalių ginčą, nebūtų apsunkintas ir apskritai netaptų neįmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas. Konvencijos nuostatos leidžia teismui jūrų laivą areštuoti ir tada, kai šis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą iš esmės. Jeigu laivo arešto klausimas sprendžiamas dar nepareiškus ieškinio, teismas, areštuodamas laivą, nustato terminą, per kurį ieškovas turi pareikšti ieškinį teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės. Tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą ieškinys nepareiškiamas ar į teismą nesikreipiama, atsakovas gali kreiptis dėl laivo išlaisvinimo (Konvencijos 7 straipsnio 2, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).
20. Nagrinėjamos bylos atveju teisinis pagrindas areštuoti jūrų laivą iki ieškinio pateikimo buvo grindžiamas jūriniu reikalavimu (neatsiskaitymu už atliktą laivo remontą). Tokiu atveju teismas, patenkinęs ieškovo prašymą areštuoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje faktiškai esantį laivą, turi pareigą nustatyti terminą, per kurį ieškovas turi pateikti ieškinį teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl materialiojo reikalavimo, o jam to nepadarius kiltų Konvencijos 7 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad nutartis, kuria būtų areštuotas laivas, galiotų neapibrėžtą laiką, yra nepagrįstas.
21. Priešingai nei teigia ieškovas, pasikeitus laivo buvimo vietai, o kartu ir reikalavimo dėl laivo arešto materialiajam jūriniam reikalavimui užtikrinti nagrinėjimo bei vykdymo jurisdikcijai, turėtų būti teikiamas naujas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tos valstybės, kurios jurisdikcijoje laivas būtų, teismui. Sprendimo pripažinimo vykdytinu procedūra tokiu atveju neatitiktų šio instituto tikslų, ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo.
22. Aptariamu atveju ginčas kilo tarp Latvijos Respublikoje ir Kipro Respublikoje registruotų įmonių, kurios nėra susijusios su Lietuvos Respublika. Ginčo laivui išplaukus iš Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų dar iki arešto jam taikymo, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti materialiojo šalių ginčo (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b) punktas). Vadinasi, neturi kompetencijos nagrinėti ir klausimo dėl laivo, kuris yra išplaukęs iš teritorinių vandenų, arešto.
23. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pasikeitusios po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo faktinės situacijos, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas negali sukelti ieškovo siekiamų teisinių padarinių net ir tuo atveju, jeigu jo atskirasis skundas būtų patenkintas. Laivui išplaukus iš Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų, Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra arešto objekto ir neliko teisinio pagrindo taikyti jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemones Lietuvos teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemones (laivo areštą), negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo ,GLINAR SIA atskirąjį skundą, yra nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo ,,GLINAR SIA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties.