Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo GLINAR SIA prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui RADUGA SHIPPING LTD iki ieškinio pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens GLINAR SIA prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pateikimo – laivo (duomenys neskelbtini), plaukiojantį su Kipro Respublikos vėliava areštą, uždraudžiant laivo valdytojui ir savininkui laivui išplaukti iš Klaipėdos uosto iki nebus užtikrintas pareiškėjo GLINAR SIA reikalavimas laivo savininkui RADUGA SHIPPING LTD.

2. Prašyme nurodoma, kad ieškovo GLINAR SIA pagrindinė veikla yra jūrų laivų variklių remontas. 2022-08-04 GLINAR SIA sudarė sutartį Nr. GL2871 su Kipre registruota bendrove RADUGA SHIPPING LTD dėl plaukiojančios baržos (duomenys neskelbtini), TJO Nr. (duomenys neskelbtini) trijų variklių kapitalinio remonto darbų. Variklių remontas buvo užbaigtas 2022-09-24 ir šalys pasirašė darbų priėmimo sertifikatus. 2023-01-31 GLINAR SIA išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GL41343 bendrai 53159,73 Eur sumai už atliktus plaukiojančios baržos variklių kapitalinio remonto darbus. Sąskaitoje buvo nurodyta, kad jos apmokėjimo terminas 30 dienų, kuris sueina 2023-03-02. RADUGA SHIPPING LTD už atliktus variklių kapitalinio remonto darbus nesumokėjo. Nemokėjimo priežastimi atsakovas nurodė, kad neva variklių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau tai netrukdė eksploatuoti baržą „(duomenys neskelbtini)“ su neva netinkamai suremontuotais varikliais. 2023-10-10 atsakovas vėluoja sumokėti už baržos variklių remontą 222 d., atitinkamai palūkanos už vėlavimą sudaro 59007,28 Eur, o visas ieškovo reikalavimas – 112167, 00 Eur. Atsakovas yra tiek baržos (duomenys neskelbtini), kurios variklius ieškovas remontavo, tiek ir vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ TJO Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas savininkas. Ieškovas tik 2023-10-09 pavakare sužinojo, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ išplaukė iš Kaliningrado uosto ir sekantį užėjimo uostą nurodo Klaipėdą, todėl per tokį trumpą laiką negalėjo pilnai parengti ieškinio ir teikia šį prašymą areštuoti laivą iki ieškinio pareiškimo, nustatant 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo prašymas atmestinas.

5. 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802, numato, jog asmens turimo jūrinio reikalavimo užtikrinimui susitariančiosios valstybės teritorijoje galima areštuoti laivą, kurio atžvilgiu kyla jūrinis reikalavimas (Konvencijos 1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 1 dalis).

6. Jūrinio reikalavimo atveju jūrų laivo areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma kaip ne CPK, bet Konvencijoje nustatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonė (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1, 2 dalys, 2, 3 straipsniai). Pagal Konvenciją jūrų laivas gali būti areštuotas bet kurios susitariančios valstybės jurisdikcijoje, siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą (Konvencijos 2 straipsnis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Konvencijos nuostatos leidžia teismui jūrų laivą areštuoti net ir tada, kai šis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą iš esmės, o jeigu laivo arešto klausimas sprendžiamas dar nepareiškus ieškinio, tai teismas, areštuodamas laivą, nustato terminą, per kurį ieškovas turi pareikšti ieškinį teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti ginčą iš esmės.

7. Pagal Konvencijos nuostatas „Jūrinis reikalavimas“ - tai reikalavimas, pareikštas dėl vieno ar kelių išvardytų klausimų, be kita ko, laivo statymo, remonto ar įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „l“ punktas). Ieškovas savo jūrinio reikalavimo turėjimo faktą kildina iš 2022-08-04 sudaryto Bendradarbiavimo susitarimo Nr. GL2807, pagal kurį rangovas GLINAR SIA įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus darbus užsakovui RADUGA SHIPPING LTD, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis. Į bylą pateikti 2022-09-24 Priėmimo sertifikatai, kuriuose nurodyti variklių 3412C ir 3304B kapitalinio remonto darbai; taip pat 2023-01-31 sąskaita faktūra GL4134 atsakovui dėl 53159,73 Eur sumos už remontą ir medžiagas apmokėjimo. Taigi darytina išvada, kad ieškovas ketina reikšti jūrinį reikalavimą, įtvirtintą Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „l“ punkte.

8. Tarp šalių nekilo ginčas, kad prašomas areštuoti laivas (duomenys neskelbtini), plaukiojantis su Kipro vėliava ir nutarties priėmimo metu esantis Klaipėdos jūrų uoste, yra atsakovo nuosavybė. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023-10-10 nutartimi analogišką ieškovo prašymą areštuoti atsakovo laivą buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Pažymėtina, kad pagal CPK ginčai tarp teismų dėl teismingumo neleidžiami.

9. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad laivas gali būti areštuotas tik susitariančiosios valstybės, kurioje vykdomas areštas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendimu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė. Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010 neišaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl laivo arešto iki ieškinio pateikimo taikymo, neturi vadovautis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis, toks aiškinimas neišplaukia ir iš Konvencijos turinio.

10. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų šimtų eurų užstatas.

11. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

12. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams; 3) ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįsti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra pareiškęs ginčo reikalavimo atsakovui kompetentingame teisme ar arbitraže. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo ketinamo reikšti reikalavimo atsiradimo data yra 2023-03-03, atsakovas nurodė ir ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose, reaguodamas į atsakovo atsiliepimą, neginčijo, kad nuo reikalavimo atsiradimo 11 atsakovo laivų buvo Latvijos uostuose, be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovas 2023-08-01 – 2023-08-03 ėmėsi ir/ar ketino imtis priemonių dėl baržos arešto Gdanske (Lenkija) bei Norvegijoje. Tuo tarpu atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis yra kreipęsis į Latvijos Respublikos teismą su reikalavimu ieškovui atlyginti RADUGA SHIPPING LTD dėl nekokybiškų remonto darbų padarytus nuostolius, grindžiamą survejerio Baltik Kontor Ltd preliminaria ataskaita SR Nr. 384.1122.

14. Ieškovo prašyme nėra nurodyta jokių priežasčių, dėl kurių ieškovas negali (negalėjo) pateikti ieškinio iš karto, t. y. tuo pačiu metu (ar anksčiau), kai teikia nagrinėjamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ypač įvertinant tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio išsakė atsakovui ketinimus areštuoti laivą, prašydamas pateikti garantijas. Teismo vertinimu, visos esminės ieškinio pareiškimui būtinos nustatyti faktinės aplinkybės ieškovui yra žinomos, jis yra surinkęs pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus, taigi, nėra pagrindo spręsti, jog prašymo pateikimo metu ieškovas negalėjo būti pateikęs jurisdikciją spręsti šalių ginčą turinčiam teismui privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio, ypač žinodamas, kad jo atžvilgiu Latvijoje inicijuota byla dėl netinkamai atliktų baržos remonto darbų žalos kompensavimo.

15. Iš bylos duomenų turinio matyti, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą žino jau metus laiko, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad toks laikas buvo nepakankamas ieškiniui parengti ir pareikšti, siekiant užtikrinti ieškovo interesus. Dėl nurodyto teiginiai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iki ieškinio pareiškimo pagrindžia būtinybė kuo skubiau areštuoti atsakovo laivą, esantį Klaipėdos jūrų uoste, laikytini deklaratyviais. Neatmestina, kad ieškovas tokiu savo elgesiu siekia laivo arešto Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu bando ginčo jurisdikciją perkelti Lietuvos Respublikos teismams pagal Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, nors jo įsisteigimo valstybėje yra nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp šalių dėl Bendradarbiavimo susitarimo (ne)tinkamo vykdymo. Taigi ieškovas nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar nepareiškus ieškinio. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nedelsiant, nelaukiant, kol bus parengtas ir kompetentingam teismui pateiktas ieškinys, pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą.

16. Be to, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą tenka asmeniui, kuris teismui teikia prašymą (CPK 178 straipsnis).

17. Ieškovo prašyme, kaip minėta, nurodyti būsimo ieškinio pagrindas ir dalykas, jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais bus grindžiamas ieškovės reikalavimas, taigi nėra akivaizdžių duomenų apie būsimo ieškinio reikalavimų neįmanomumą ar akivaizdų nepagrįstumą.

18. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – bent tikėtinos teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimas. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir kt.).

19. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, turi būti vertinamas atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, kuri įvertinama pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui buvimą. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia iš esmės tuo, kad pastarasis su ieškovu yra neatsiskaitęs pagal sutartį. Pagal nuoseklią teismų praktiką atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybės, ar atsakovui būsimo ieškinio reikalavimo suma yra didelė, įvertinus tarp šalių kilusio ginčo specifiką (jūrinis reikalavimas), nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Iš visumos spręstina, kad nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas, nepateikta. Nepateikus įrodymų, jog skolininkas vengs vykdyti sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti būsimą teismo ar arbitražo sprendimą, šioje proceso stadijoje, be kita ko, nenustačius galimo ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmės, GLINAR SIA prašymas vertintinas kaip neproporcingas, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui areštuojant skolininko laivą.

20. Dėl nurodytų argumentų ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo laivo areštą iki ieškinio pareiškimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsnio 2 dalimi, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

GLINAR SIA prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo – RADUGA SHIPPING LTD laivo arešto taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.