- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-388-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00079-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimu G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 22 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo 0,7 litro stiklinį butelį, kuriame buvo 0,2 litro namų gamybos stipriojo alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 53,3%.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę įrodė remdamasis tuo, kad kratos metu buvo surasti daiktai – naminė degtinė ir cigaretės – ir kratą atlikusios pareigūnės V. A. prieštaringais parodymais. Be to, rėmėsi namo savininko B. B. ir jo giminaičio, nemačiusio įvykio, parodymais. Tačiau jis nuo pat pradžių neigė, kad surasta degtinė yra jo. Name kratos atlikimo metu šalia jo pareigūnų nebuvo. Kur policininkai surado daiktus, jis nematė, jam juos atnešė ir parodė. Kiek suprato, surado degtinę name, kuriame jis negyvena, o buvo atėjęs kaimynui sutaisyti vandentiekį.
2.2. Apelianto tvirtinimu, krata B. B. name atlikta neteisėtai, neturint teismo sankcijos. Jo asmeninė krata irgi atlikta neteisėtai, nes tai darė kitos lyties atstovas. Teismas neteisingai traktavo pareigūnės V. A. parodymus, kuri pirmojo posėdžio metu teigė, kad degtinė buvo surasta jį apieškojus, o kitame teismo posėdyje teigė, kad jis metė degtinės butelį į kriauklę iš metro atstumo, ir tokiu absurdu teismas patikėjo. Teismas neapklausė kratoje, (duomenys neskelbtini), dalyvavusio pareigūno V. K.. Teismas patikėjo pareigūnų tvirtinimu, kad darant kratą B. B. name, neturėjo būti naudojamos „body-cam“ įrangos. Tai neteisinga ir neteisiška, nes trys pareigūnai atliko neteisėtą kratą B. B. name, o techninės priemonės būtų parodžiusios visą tiesą apie įvykį. Teismas teigia, kad po degtinės paėmimo jis savanoriškai prisipažino, kad laikė degtinę. Tačiau, apelianto teigimu, toks prisipažinimas buvo išgautas jį šantažuojant, kad nubaus griežčiau už karantino taisyklių pažeidimą. Tokiu būdu jis buvo nubaustas be kaltės, neieškant tikrojo kaltininko, nesant objektyvių įrodymų, pažeidžiant procesines normas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas T. V. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. neginčija fakto, kad B. B. namuose buvo surasta naminė degtinė, bet neigia, kad naminė degtinė buvo jo. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors G. M. kaltės dėl padaryto nusižengimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį, ir nepripažįsta, jo kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais.
8. Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d., dirbdama su kolegomis V. K. ir P. E., tam, kad surašytų G. M. protokolą už ankstesnį nusižengimą, nuvyko į G. M. namus, tačiau jo neradę ir žinodami, kad jis dažnai būna pas kaimyną B. B., nuvyko į B. B. namus. B. B. namo kieme pamatė į ūkinį pastatą atremtą G. M. dviratį. Namo duris atidarė B. B., pasakė, kad G. M. yra kambaryje. Iš kambario išėjo G. M., jis buvo susikišęs rankas į kelnių kišenes. G. M. paklausus, ar neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi, o, traukdamas dešinę ranką iš kišenės, iš rankovės išmetė į kriauklę 0,5 l talpos butelį, iš jo pradėjo bėgti skystis. Butelis buvo be kamščio, iš jo sklido specifinis naminės degtinės kvapas. Butelį iš kriauklės ji išėmė. Toliau buvo apžiūrėtas G. M., tačiau daugiau draudžiamų daiktų nerasta. B. B. teigė, kad degtinė yra ne jo, jo sutikimu buvo apžiūrėtos gyvenamosios patalpos, bet naminės degtinės surasta nebuvo. Nebuvo ir požymių, kad B. B. laikytų naminę degtinę. Paklausus G. M., iš kur įsigijo naminę degtinę, jis tylėjo, po to prašė, kad atsakomybę už naminę degtinę prisiimtų B. B., nes jam kaip pensininkui būtų skirta mažesnio dydžio bauda, o jis sumokėtų už jį baudą. Tačiau B. B. teigė, kad naminė degtinė yra ne jo, kad jis neturi apsiimti kaltės. G. M. surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis neprieštaravo, pasirašė ir nurodė, kad naminę degtinę įsigijo savo reikmėms (b. l. 50).
9. Specialisto išvada 30-(428)-ISI-37 patvirtina, kad tirti pateiktas skystis, esantis butelyje, paimtas iš G. M., yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 53,3%, o kiekis yra 0,170 dm³ (b. l. 40–43).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė V. A. parodė, jog ji išgirdo butelio garsą ir pamatė, kad G. M. butelį „vožtelėjo“ į kriauklę tam, kad išpiltų iš butelio skystį, tačiau ji spėjo pačiupti butelį kriauklėje. Butelyje buvęs skystis turėjo specifinį kvapą. Nei vienas iš buvusių vyrų nesakė, kieno tai butelis. Policijos pareigūnų atvykimas G. M. buvo netikėtas, jis atrodė išsigandęs, jo reakcija sukėlė įtarimų. Abu vyrai tvirtino, kad tai ne jų gėrimas, paskui G. M. pasakė protokolą surašyti „ant senuko“ (B. B.), kad padės jam sumokėti. Vėliau G. M. pasakė, kad tai jo degtinė, tą patvirtino protokole raštu. Taip pat liudytoja patvirtino, kad G. M. grasinama nebuvo. Atstumas nuo G. M. iki kriauklės buvo apie vieną metrą.
11. Kaip matyti, liudytoja policijos pareigūnė V. A. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apklausta teismo posėdyje nurodė analogiškai, kad G. M. metė butelį į kriauklę iš nedidelio atstumo, kaip liudytoja išsireiškė – „vožtelėjo“, tačiau, kaip nustatyta, butelis nesudužo, o ji spėjo jį paimti iš kriauklės, kad iš jo neišbėgtų buvęs jame skystis. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo ir net nelogiška manyti, kad liudytoja būtų pati sugalvojusi, jog G. M. metė į kriauklę stiklinį butelį. Teismo posėdyje liudytoja nurodė ir atstumą, buvusį nuo G. M. iki kriauklės, nurodė ir tai, kad butelis buvo be kamščio, tačiau ji spėjo jį paimti, kad iš butelio neišbėgtų skystis. Teismo posėdyje duoti G. M. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad jis policijos pareigūnės buvo apžiūrėtas būtent virtuvėje, kur ir buvo pastebėtas pas G. M. butelis su namine degtine. Kartu pažymėtina, kad iš liudytojos policijos pareigūnės V. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad butelis su namine degtine buvo pastebėtas būtent tuo metu, kai buvo paklausta, ar G. M. neturi draudžiamų daiktų, t. y. iš esmės jau pradėjus jo apžiūrą ir iš pradžių paprašius savanoriškai pateikti draudžiamus daiktus, jei tokių turi, o, traukdamas dešinę ranką iš kišenės, tuo metu G. M. ir išmetė iš rankovės butelį į kriauklę, bei, pažymėtina, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, po to G. M. apžiūra buvo tęsiama, tačiau daugiau draudžiamų daiktų nerasta. Ir šiuo atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyta jokių prieštaravimų tarp liudytojos V. A. parodymų, nes butelis buvo pastebėtas būtent G. M. apžiūros metu. Be to, tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdyje liudytoja V. A. parodė analogiškai ir apie kitą aplinkybę, kad G. M. prašė B. B. prisiimti kaltę dėl naminės degtinės, nes B. B. būtų paskirta mažesnio dydžio bauda.
12. Tokie liudytojos V. A. parodymai visiškai neprieštarauja ir teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo P. E. parodymams. Iš jų taip pat nustatyta, kad G. M. atrodė išsigandęs, pasimetęs, tai sukėlė įtarimų. Kolegė buvo likusi su G. M., ji išgirdo stiklinio daikto barškėjimą ir po to jis pamatė kolegės rankoje butelį, kuriame matėsi skystis. G. M. paklausus, kieno butelis, atsakė, kad ne jo. G. M. prašė namo savininko prisiimti kaltę, kadangi jis pensininkas. Pats G. M. protokole nurodė, kad sutinka su pažeidimu, kad naminę degtinę turėjo savo reikmėms. Liudytojas taip pat parodė, kad tuo metu „body cam“ nebuvo įjungti, kadangi tai nebuvo reagavimas į įvykį.
13. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir tarpusavyje visiškai neprieštaraujančiais liudytojų policijos pareigūnų V. A. ir P. E. parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai, prieš duodami parodymus, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o G. M. kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Ši aplinkybė taipogi suponuoja rėmimąsi liudytojų V. A. ir P. E. parodymais ir patikėjimu jų teisingumu. Juolab, kad jų nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir G. M. nurodytoms aplinkybėms.
14. Pažymėtina, kad surašius 2021 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą, G. M. savo ranka parašė, kad „Sutinku turėjau savo reikmėms“ ir pasirašė (b. l. 3). Ir, nors 2021 m. liepos 2 d. surašius kitą administracinio nusižengimo protokolą G. M. nurodė, kad paaiškinimą pateiks teisme, o teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde G. M. jau tvirtino, kad prisipažino kaltu, nes policijos pareigūnai jam darė spaudimą, jog nubaus griežčiau už karantino taisyklių pažeidimą, tačiau tokio jo teiginio nepatvirtina net jo kaimyno B. B. paaiškinime užfiksuoti duomenys, ir patvirtina būtent liudytojų policijos pareigūnų V. A. ir P. E. parodymus dėl to, kad G. M. prašė B. B. prisiimti kaltę dėl naminės degtinės, pasakyti, kad jis yra jos savininkas. B. B. nepaneigė to, kad naminę degtinę galėjo atsinešti G. M. (b. l. 47). Iš M. J. paaiškinime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jis nėra matęs, jog jo senelis B. B. laikytų naminę degtinę, tačiau jį dažnai lanko G. M., kuris prekiauja namine degtine (b. l. 48–49). Ir šuo atveju logiška, kad jeigu naminė degtinė G. M. nepriklausė, jam nebūtų buvę jokio pagrindo prašyti B. B. prisiimti kaltę. Tačiau, kaip jau aptarta, iš policijos pareigūnų parodymų nustatyta ir G. M. tokio prašymo priežastis, t. y. kad B. B. kaip pensininkas gautų mažesnio dydžio baudą, o jis už B. B. baudą sumokėtų.
15. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama ir tai, kad apskritai krata B. B. name atlikta neteisėtai, neturint teismo sankcijos. Jo asmeninė krata irgi atlikta neteisėtai, nes tai darė kitos lyties atstovas. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
16. ANK 598 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi teisę atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusižengimo pėdsakų arba ypatingų žymių, atlikti daiktų patikrinimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, pareigūnas priima patvarkymą, kuris tam asmeniui privalomas. Akcentuotina, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai apžiūra yra susijusi su asmens kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties pareigūnas arba gydytojas. Nagrinėjamu atveju G. M. apžiūra nebuvo susijusi su asmens kūno apnuoginimu, to nenurodė ir pats G. M.. Kartu pažymėtina, kad gyvenamąsias patalpas tiesiog apžiūrėti, leido pats namo šeimininkas B. B..
17. Pažymėtina ir tai, kad kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo tyrimui, ir yra žinoma, kur yra jie arba asmuo, kuris juos turi, administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas gali daryti poėmį (ANK 600 straipsnis). Poėmis daromas apylinkės teismo nutartimi. Šioje byloje policijos pareigūno yra surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareigūnai atliko ne ANK 600 straipsnyje numatytą poėmį, o ANK 599 straipsnyje nustatytą daiktų paėmimo veiksmą, dėl kurio buvo surašytas 2021 m. balandžio 22 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, ir šiam veiksmui atlikti teismo nutarties nereikia.
18. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. M. padarė ANK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Apylinkės teismo išvados dėl G. M. kaltės yra pagrįstos bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, aptarė byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas į teismo posėdį kvietė ir policijos pareigūną V. K., tačiau jis atvykti į teismo posėdį negalėjo dėl ilgalaikio nedarbingumo. Be to, tarp liudytojų policijos pareigūnų V. A. ir P. E. parodymų nenustatyta jokių prieštaravimų, kuriuos būtų būtina pašalinti apklausiant liudytoją V. K.. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma sudarė pagrindą išvadai, kad G. M. kaltė, padarius ANK 137 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
19. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarimą nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.