- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 1-8-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36637-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- R. S., A. S., A. Ž.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Lilija Semaškas
civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus (toliau – ir Sodra) įgaliotai atstovei J. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dėl pareikšto kaltinimo
A. M. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 30 d., apie 10.44 val., Vilniuje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Mokslininkų gatve nuo Santariškių žiedinės sankryžos pusės link sankryžos su Geležinio Vilko gatve. Artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Geležinio Vilko gatve Mokslininkų g. 3-ia eismo juosta, iš kurios eismas sankryžoje leidžiamas tik į kairę pusę, buvo neatidus ir neatsargus, nepaisydamas šviesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs šviesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į sankryžą ir, atlikdamas kairio posūkio manevrą į Geležinio Vilko gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotos automobilio Audi A6 keleivės R. S. ir A. S., kurioms dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio VW Golf vairuotoja A. Ž., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 73.6, 75 ir 157 punktų reikalavimus ir padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš liudytojo V. Ž. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui kortelės matyti, kad 2015 m. birželio 30 d. 10.44 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Geležinio Vilko g. ir Mokslininkų g. sankryžoje, susidūrė automobiliai VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du žmonės be sąmonės, du sužeisti (1 t., b. l. 15).
Iš 2015 m. birželio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, t. y. šviesoforu reguliuojama sankryža Vilniuje, Mokslininkų g. – Geležinio Vilko g., padarytos jos nuotraukos, užfiksuotos transporto priemonių VW Golf ir Audi A6 padėtys po eismo įvykio, jų apgadinimai (1 t., b. l. 19–23).
Dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų ir keleivių, liudytojų nurodytų aplinkybių
Iš 2015 m. birželio 30 d. vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio VW Golf vairuotoja A. Ž. paaiškino, jog ji važiavo Mokslininkų g. link Geležinio Vilko g.; privažiavus sankryžą su Geležinio Vilko g., jai degė žalias šviesoforo signalas ir ji važiavo antra eismo juosta tiesiai per sankryžą; įvažiavus į sankryžą, staiga priešpriešiais nuo Santariškių žiedo važiavęs Audi suko į kairę į Geležinio Vilko g, užtverdamas jai kelią, todėl ji trenkėsi į Audi. Automobilio Audi vairuotojas A. M. dėl šoko nieko negalėjo paaiškinti. Nukentėjo automobilyje Audi priekinėje sėdynėje buvusi keleivė A. S. ir galinėje sėdynėje buvusi keleivė R. S.. Įvykio liudininkų, kurie galėtų paliudyti, kokiam šviesoforo signalui degant važiavo abu automobiliai, vietoje nebuvo (1 t., b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 1 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad važiavo nuo Santariškių žiedinės sankryžos link Geležinio Vilko g. Prieš sankryžą važiavo antra eismo juosta. Privažiuojant sankryžą, matė kairėje pusėje saugumo salelėje apie 10 metrų atstumu iki šviesoforo degant žalią šviesoforo signalą ir papildomoje sekcijoje degant žalią rodyklę. Važiavo nemažindamas greičio, apie 40-50 km/h, trečia pavara, į sankryžą įvažiavo darydamas posūkio manevrą į kairę. Pastebėjo Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės pusės antra eismo juosta dideliu greičiu atvažiuojantį VW Golf automobilį. Kai pastebėjo šį automobilį, jis iki sankryžos buvo neprivažiavęs apie 10 metrų. Suprato, kad automobilis nestabdo, todėl nutarė greičiau užbaigti posūkio manevrą į kairę, perjungė pavarų svirtį į antrą pavarą ir važiavo toliau norėdamas išvažiuoti iš sankryžos. Nespėjus išvažiuoti iš sankryžos, iš priekio atvažiuojantis automobilis VW Golf trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Priėjęs prie šį automobilį vairavusios moters, pasiteiravo jos, kokia spalva jai degė. Vairuotoja atsakė, kad žalia. Patikslino, kad įvažiuojant į sankryžą priekyje jo apie 5 metrų atstumu važiavo automobilis. Ar tuo metu buvo važiuojančių jam iš galo automobilių, negali pasakyti (1 t., b. l. 102–103).
Be to, A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 96, 99–100), kaltės nepripažino, nes teigė važiavęs degant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę. Tokios pat pozicijos laikėsi ir apklausiamas teisme (3 t., b. l. 190–191).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 2 d. liudytoja apklausta A. Ž. parodė, kad važiavo Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės pusės link Geležinio Vilko g. Privažiuojant prie sankryžos su Geležinio Vilko g., matė jai dešinėje pusėje ir priekyje kitoje sankryžos pusėje per vidurį esančiuose šviesoforuose degantį žalią signalą. Važiavo toliau antra eismo juosta, apie 50 km/h greičiu. Kai matė žalią šviesoforo signalą, dar nebuvo privažiavusi iki sankryžos apie 20 metrų. Važiuojant žiūrėjo tiesiai. Dar neįvažiavus į sankryžą, pastebėjo iš priešingos eismo juostos atvažiuojantį automobilį, kuris pasuko į kairę, t. y. važiavo į jos važiavimo krypties eismo juostą. Matė tik vienintelį automobilį iš priešingos krypties eismo pusės, o visi kiti tuo metu stovėjo prie „Stop“ linijos. Tai pastebėjus, apėmė stresas, nes to nesitikėjo, dėl to pasuko automobilio vairą kairiau, bet negali pasakyti, ar tuo metu stabdė vairuojamą automobilį, tuo metu ir įvyko susidūrimas. Priėjusi prie kito automobilio vairuotojo, paklausė jo, kur jis važiavo. Vyras parodė, kad atvažiavo nuo Santariškių žiedinės sankryžos pusės (1 t., b. l. 130–131).
Be to, A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 13 d. apklausta įtariamąja (1 t., b. l. 127–128), kaltės nepripažino, nes teigė važiavusi degant žaliam šviesoforo signalui. Tokius pat parodymus davė ir apklausiama teisme (3 t., b. l. 26–28, 191–192).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 28 d. liudytoja apklausta R. S. parodė, kad automobilyje Audi sėdėjo ant galinės sėdyne iš dešinės, priekyje jos sėdėjo dukra A. S.. Važiuojant nuo Santariškių žiedinės sankryžos, pirma eismo juosta važiavo link Geležinio Vilko g. Nekreipė dėmesio į kelią, nes žiūrėjo į medicininius dokumentus. Negali pasakyti, ar privažiavus prie sankryžos su Geležinio Vilko g., buvo sustoję. Negali pasakyti, iš kurios eismo juostos A. M. darė posūkio manevrą į kairę. Ji nematė, koks degė šviesoforo signalas. Jai atrodo, kad jų automobilis važiavo negreitai. Negali paaiškinti, iš kur važiavo kitas automobilis (1 t., b. l. 154–155).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 28 d. liudytoja apklausta A. S. parodė, kad automobilyje Audi sėdėjo priekyje, vairuotojui iš dešinės, o mama R. S. – ant galinės sėdynės už jos. Važiavo nuo Santariškių žiedinės sankryžos link Geležinio Vilko g. Privažiuojant prie Geležinio Vilko g., važiavo antra eismo juosta. Negali pasakyti, koks buvo automobilio greitis ir ar tuo metu priekyje buvo kitų jų kryptimi važiuojančių automobilių. Neprivažiavus iki sankryžos apie 5-6 metrus, matė kitoje sankryžos pusėje priešais stovintį šviesoforą, kuriame degė žalias signalas ir pildoma rodyklė į kairę pusę. A. M. įvažiavo į sankryžą nestabdydamas ir darydamas posūkį į kairę. Ji pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo daugiau važiuojančių jiems iš priekio automobilių. Kai pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, iki jo buvo apie 10-20 metrų. Ji garsiai sušuko, ką jis daro. Kitas automobilis judėjo gana greitai (1 t., b. l. 168–169).
Pažymėtina, kad liudytojos R. S. ir A. S. buvo apklaustos ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš šių liudytojų teisme duotų parodymų, kurie užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose (3 t., b. l. 15–16; 192–193; 4 t., b. l. 9–10), matyti, kad jos teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teisme pagarsinus šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jos patvirtino šiuos parodymus. Iš liudytojų R. S. ir S. S. parodymų matyti, kad R. S. neatkreipė dėmesio į šviesoforo signalą, o A. S. – matė tiek žalią šviesoforą signalą, tiek žalią rodyklę, leidžiančią sukti į kairę.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 2 d. liudytoju apklaustas Ž. V. parodė, kad vairavo automobilį Audi A6 ir važiavo nuo Santariškių žiedinės sankryžos pusės link Geležinio Vilko g. pusės. Privažiavo prie sankryžos su Geležinio Vilko g., sustojo pirmoje eismo juostoje, nes tuo metu jam degė raudonas šviesoforo signalas. Jo automobilis stovėjo pirmas prieš sankryžą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti, važiavo per sankryžą tiesiai Mokslininkų g. link. Sankryžos viduryje išgirdo sprogimo garsą. Pasukęs galvą į kairę pusę, pastebėjo sankryžos kairėje pusėje virstantį ant šono Audi markės automobilį, o po to – ant šono jau gulintį VW Golf automobilį. Net nesuprato, kaip ir iš kur šie automobiliai važiavo ir dėl ko įvykio susidūrimas. Patikslino, kad stovėdamas prieš sankryžą su Geležinio Vilko g., nematė tuo metu gretimai antroje ir trečioje eismo juostose stovinčių automobilių, tuo metu nekreipė dėmesio, nesidairė į šonus. Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforui, kai pajudėjo, neatkreipė dėmesio, ar tuo metu gretimose eismo juostose pradėjo ta pačia kryptimi važiuoti automobiliai. Kaip važiavo abu susidūrę automobiliai, t. y. iš kur, kuriomis eismo juostomis, negali pasakyti, nes to nematė (2 t., b. l. 2–3). Apklausiamas teisme, šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, be to, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino (3 t., b. l. 40–41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad važiavo Geležinio Vilko g. nuo Kairiūkščio g. (teismo pastaba – Molėtų) pusės. Privažiavo prie sankryžos Mokslininkų g. ir sustojo kairėje eismo juostoje, norėdamas pasukti į kairę. Nuo sankryžos jo automobilis buvo gal penktas. Stovėdamas išgirdo trenksmo garsą ir pamatė dulkių kamuolius iš priekio. Patikslino, kad stovėdamas prieš sankryžą nematė ir negali nurodyti kaip automobiliai važiavo iki susidūrimo, nematė kokie tuo metu sankryžoje degė šviesoforo signalai (2 t. b. l. 5–6). Apklausiamas teisme, šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (3 t., b. l. 89–90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad tarnybos metu policijos automobiliu važiavo Geležinio Vilko g. nuo Kairiūkščio g. (teismo pastaba – Molėtų) pusės. Privažiavus prie sankryžos su Mokslininkų g., sustojo antroje eismo juostoje. Iki sankryžos stovėjo gal trečias ar ketvirtas. Stovėdamas išgirdo trenksmo garsą. Pamatė virstančius sankryžoje automobilius. Įjungęs policijos automobilio garso ir šviesų signalus, privažiavo prie įvykio vietos. Patikslino, kad kaip abu automobiliai važiavo. Kokiam šviesoforo signalui degant, nematė, nes matomumą užstojo priekyje stovintys automobiliai (2 t., b. l. 8–9). Apklausiamas teisme, šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (3 t., b. l. 41–42).
Apibendrinant šiuos parodymus matyti, kad abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai teigia, jog važiavo esant žaliam šviesoforo signalui, nors, kaip bus matyti iš bylos medžiagos, taip negalėjo būti, t. y. vienam iš vairuotojų, kertant sankryžą, galėjo būti žalias šviesoforo signalas, kitam – ne. Liudytojai, išskyrus kartu su A. M. automobilyje važiavusią jos sužadėtinę A. S., nematė, kokiam šviesoforo signalui degant minėti automobiliai įvažiavo į sankryžą. Šis klausimas nagrinėjamoje byloje yra esminis.
Dėl kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir jų vertinimo
Iš UAB „Maniga“ Techninės priežiūros skyriaus inžinieriaus Igorio Kirilovo (Igor Kirilov) 2015 m. liepos 10 d. pranešimo apie šviesoforų darbo režimą matyti, kad G. Vilko g. – Molėtų pl. – Mokslininkų g. sankryžoje yra įrengti eismo reguliavimo detektoriniai davikliai ir mygtukai. Papildomos sekcijos posūkiams į kairę iš G. Vilko g. ir Molėtų pl. įjungiamos tuomet, kai yra transporto priemonių važiuojančių šia kryptimi. Šviesoforai veikia tokiu režimu: 1-a fazė: žalias signalas G. Vilko g. dega minimum – 15 s., maximum – 70 s. ir Molėtų pl. dega minimum – 15 s., maximum – 50 s; 2-a fazė: jeigu yra transporto priemonių, sukančių iš G. Vilko g. dega minimum – 4 s., maximum – 50 s. ir Molėtų pl. sukant į kairę, papildoma sekcija dega minimum – 4 s., maximum – 30 s; 3-a fazė: žalias signalas Mokslininkų g. ir A. Telyčėno g. (teismo pastaba – Santariškių žiedinė sankryža) dega minimum – 15 s., maximum – 30 s; 4-a fazė: jeigu yra transporto priemonių, sukančių iš A. Telyčėno g. į kairę, papildoma sekcija dega minimum – 4 s., maximum – 30 s. Jeigu nėra transporto priemonių, sukančių į kairę iš Molėtų pl., tai žalias signalas pratęsiamas važiuojantiems G. Vilko g. Jeigu nėra transporto priemonių, sukančių į kairę iš G. Vilko g., tai žalias signalas pratęsiamas važiuojantiems Molėtų pl. Prieš persijungimą žalias signalas mirksi 4 s., geltonas signalas dega 3 s. Tokiu režimu šviesoforas dirba visomis savaitės dienomis. Susidarius vienai iš prieš tai aprašytų situacijų, galėjo degti žalias šviesoforo signalas kartu su papildoma sekcija sukantiems į kairę. Sankryžos reguliavimas priklauso nuo pėsčiųjų mygtuko paspaudimo. Sankryžos valdiklis nėra pajungtas į Eismo valdymo centrą. Dėl šio valdiklio techninių galimybių 2015 m. birželio 30 d. darbo režimas nebuvo išsaugotas. 2015 m. birželio 30 d. nuo 08.00 val. pranešimų apie šviesoforo gedimus šioje sankryžoje neužfiksuota. Prie šio pranešimo pridėti bendrasis darbo režimas ir schema (1 t., b. l. 38–42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 30 d. specialistu apklaustas I. Kirilov paaiškino, kad jeigu nėra transporto priemonių, sukančių iš A. Telyčėno (teismo pastaba – Mokslininkų g. atkarpa nuo Santariškių žiedinės sankryžos iki sankryžos su Geležinio Vilko g.) į kairę, tokiu atveju važiuojantiems iš Mokslininkų g. (teismo pastaba – Mokslininkų g. atkarpa nuo Bajorų gyvenvietės iki sankryžos su Geležinio Vilko g.) žalias signalas užsidega kartu su tiesiai važiuojantiems A. Telyčėno g. (1 t., b. l. 44–45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 20 d. specialistu apklaustas I. Kirilov, atsakydamas į klausimą, koks šviesoforo signalas degė sankryžoje transporto priemonėms, kurios važiavo Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės link Santariškių pusės, jeigu transporto priemonėms, važiuojančioms nuo Santariškių pusės užsidegė šviesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sukti į kairę į Geležinio Vilko gatvę, paaiškino, kad važiuojančiam transportui Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės pusės dega raudonas šviesoforo signalas, kai transportas važiuoja Mokslininkų g. nuo Santariškių žiedinės sankryžos pusės su posūkiu į kairę į Geležinio Vilko g. Papildomoje sekcijoje dega žalia rodyklė pagal pareikalavimą, t. y. kiek yra važiuojančio transporto, o maksimalus papildomos sekcijos žalio signalo laikas 30 sek. Važiuojantiems iš Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės pusės automobiliams dega šviesoforo raudonas signalas. Pasibaigus šviesoforo papildomos sekcijos žaliam signalui, toliau važiuojantis iš Mokslininkų g. abejomis kryptimis pagal šviesoforus transportas važiuoja degant žaliam signalui (1 t., b. l. 47–48).
Vykdant 2016 m. sausio 22 d. užduotį atlikti eismo įvykio tyrimą, pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto Martino (Martin) Možeiko 2016 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 11-197(16). Iš jos matyti, tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: G. Vilko g. – Mokslininkų g. – Molėtų pl. šviesoforų reguliuojamąja sankryža automobilis „Audi A6“ judėjo kairiojo posūkio kreive link G. Vilko g. Tuo metu Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės į sankryžą įvažiavo automobilis „VW Golf“, vairuojamas A. Ž.. Automobiliui „Audi A6“ judant apie 36 km/h greičiu ir būnant ties išvažiavimu iš važiuojamųjų dalių sankirtos į šią transporto priemonę atsitrenkė apie 70 km/h greičiu važiavęs automobilis „VW Golf“. Automobilis „VW Golf“ priekine plokštuma kontaktavo su automobilio „Audi A6“ dešiniu šonu, kai tarp transporto priemonių dešinių šonų buvo apie 70° kampas. Susidūrimo metu automobilis „Audi A6“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę bei buvo bloškiamas į kairę (pirminės važiavimo krypties atžvilgiu) link skiriamosios juostos. Ratais įsirėmęs į skiriamosios juostos bordiūrą automobilis „Audi A6“ pasviro ant kairiojo šono bei stogu įsirėmė į šviesoforą. Susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę, pasislinko į priekį bei besisukdamas ir kontaktuodamas su „Audi A6“ virto ant kairiojo šono. Vėliau abi transporto priemonės buvo pastatytos ant ratų (atverstos) kaip užfiksuota plane. Prieš pat susidūrimą automobilis „Audi A6“, tikėtina, važiavo apie 36 km/h greičiu, o automobilis „ VW Golf“, tikėtina, – 70 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą automobilis „Audi A6“ važiavo kairiojo posūkio kreive, o automobilis „VW Golf“ judėjo smailiu kampu link važiuojamosios dalies dešinio krašto (savo pirminės judėjimo krypties atžvilgiu). Transporto priemonių susidūrimo vieta grafiškai pavaizduota tiriamojoje dalyje 6 pav. Tikėtina, kad automobilio „VW Golf“ vairuotoja A. Ž. buvusioje kelio eismo situacijoje važiuodama leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydama, kai automobilis „Audi A6“ įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. M. į sankryžą privalėjo įvažiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, o iškilus grėsmei eismo saugumui – stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją. Automobilio „VW Golf“ vairuotoja A. Ž. privalėjo važiuoti neviršijant maksimalaus leistino 50 km/h greičio, į sankryžą įvažiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, o iškilus grėsmei eismo saugumui – stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotoja privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją. Tikėtina, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojos A. Ž. veiksmai, – reguliuojamojoje sankryžoje, kurioje leistinas maksimalus judėjimo greitis yra 50 km/h, keldama eismo saugumo grėsmę važiavo apie 70 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kieno iš jų veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 55–62).
Taigi, iš šios išvados matyti, kad eismo įvykio kaltininku, kurio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, galėtų būti pripažintas vairuotojas, kuris įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau atsakymas į šį klausimą specialisto išvadoje nepateiktas, nurodant, kad negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 20 d. specialistu apklaustas I. Kirilov paaiškino, kad visais atvejais vieno ciklo metu papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti sukti į kairę į Geležinio Vilko gatvę (teismo pastaba – važiuojant Mokslininkų g. nuo Santariškių žiedinės sankryžos), jeigu prieš tai daviklis užfiksavo signalą įjungti papildomą šviesoforo sekciją, įsijungia kartu su žaliu šviesoforo signalu, leidžiančiu per sankryžą važiuoti tiesiai ar į dešinę. Jeigu transporto priemonėms, važiavusioms nuo Santariškių pusės, šviesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sukti į kairę į Geležinio Vilko gatvę, neužsidegė, tai to paties ciklo metu, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas ta pačia kryptimi per sankryžą važiavusioms transporto priemonėms pirma eismo juosta tiesiai ar į dešinę, vienu metu užsidegė žalias šviesoforo signalas transporto priemonėms, kurios važiavo Mokslininkų g. nuo Bajorų gyvenvietės pusės link Santariškių. Papildoma šviesoforo sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sukti į kairę į Geležinio Vilko gatvę, negali būti įsijungusi anksčiau negu įsijungė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis per sankryžą važiuoti tiesiai ar į dešinę (1 t., b. l. 51–53).
A. Ž. atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė jo prašymu UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus pateiktą 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą MV 2016-71. Iš šios eksperto išvados matyti, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi techniniu požiūriu buvo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. nepriimtini veiksmai – suko į kairę nedegant papildomai šviesoforo sekcijai su žalia rodykle, sudarė neišvengiamą kliūtį automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. Ž., kas ir lėmė eismo įvykio kilimą. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. Ž. veiksmai – betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo apie 60 km/h greičiu, viršijant maksimalų leistiną greitį (50 km/h), neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 64–77).
Iš šios eksperto išvados turinio matyti, kad, eksperto V. Mitunevičiaus teigimu, eksperto M. Možeiko specialisto išvadoje apskaičiuoti nepagrįstai dideli abiejų automobilių greičiai, betarpiškai prieš jų susidūrimą. Eksperto V. Mitunevičiaus išvada, kad A. M. suko sankryžoje į kairę nedegant papildomai šviesoforo sekcijai su žalia rodykle, grindžiama liudytojo Ž. V. parodymais (kad jis, užsidegus žaliam signalui, pajudėjo iš vietos ir važiavo per sankryžą tiesiai, o esant maždaug sankryžos viduriu, išgirdo garsą ir, pasukęs galvą į kairę, pamatė virstantį automobilį Audi), ekspertui darant prielaidą, jog liudytojas greitėjo intensyviai. Ekspertas apskaičiavo, kad liudytojas iki vietos, ties kuria įvykio susidūrimas, nuvažiavo apie 45 metrų atstumą, jį įveikdamas per apytiksliai 6,5 s. Ekspertas nustatė, kad automobilis Audi, važiavęs pastoviu 45 km/h greičiu, 6,5 s iki susidūrimo momentu buvo apie 30 m atstumu iki „Stop“ linijos. Toliau ekspertas, remdamasis specialisto I. Kirilovo 2016 m. liepos 20 d. paaiškinimais, padarė išvada, kad tokiomis sąlygomis negalėjo degti papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti sukti į kairę. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas V. Mitunevičius išvadoje nepasisako, t. y. neanalizuoja ir nevertina, aplinkybių dėl kelio dangoje įrengtų daviklių (indukcinių kilpos), kurie reaguoja į ant jų užvažiuojantį automobilį ir duoda signalą įjungti šviesoforo papildomą sekciją, leidžiančią sukti į kairę. Be to, ekspertas savo paskaičiavimuose automobilio Audi greitį (45 km/h) nustatė remdamasis subjektyviais A. M. parodymais, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo 40-50 km/h. Duomenų apie liudytojo Ž. V. greitį byloje išvis nėra. Nesuprantama, kokiu pagrindu ekspertas V. Mitunevičius, atliekant paskaičiavimus, daro prielaidą, kad minėtas liudytojas greitėjo intensyviai, nors pats liudytojas vėliau apklausiamas teisme nurodė, jog yra ramus vairuotojas (3 t., b. l. 41). Taigi eksperto V. Mitunevičiaus paskaičiavimai, kad šis liudytojas 45 metrus nuo „Stop“ linijos įveikė per 6,5 s, kelia pagrįstų abejonių. Minėta, kad būtent šis laikas buvo aktualus ekspertui darant išvadą dėl automobilio Audi padėties liudytojo vairuojamo automobilio atžvilgiu. Be to, iš eksperto išvados turinio matyti, kad minėtais paskaičiavimas ekspertas tiesiog ketino paneigi A. M. parodymus dėl priekyje važiavusio ir sukusio į kairę kito automobilio. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad eksperto išvados dalis, kurioje konstatuojama, jog A. M. važiavo nedegant šviesoforo papildomai sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, o A. Ž. važiavo degant jai žaliam šviesoforo signalui, neįtikina teismo, todėl teismas ja nesivadovauja.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 22 d. specialistu apklaustas M. Možeiko atsakė į klausimus, susijusius su jo specialisto išvadoje apskaičiuotais automobilių greičiais, atsižvelgiant į eksperto V. Mitunevičiaus pateiktoje savo išvadoje pateiktą kritiką. M. Možeiko atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nustatyti greičiai yra tikėtini, kaip ir pati išvada (2 t., b. l. 81–82).
Nors pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti tiek A. M., tiek A. Ž., po specialisto M. Možeiko išvados ir eksperto V. Mitunevičiaus išvados, taip pat M. Možeiko paaiškinimų, prokuroro 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių (2 t., b. l. 87–89). Nutarime pažymėta, kad įtarimas A. Ž. buvo grindžiamas specialisto M. Možeiko išvada, kuri yra tikėtina ir abejotina dėl jos pagrįstumo ir teisingumo, kurioje nėra nustatyta, jog techniniu požiūriu vairuotojos A. Ž. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kai eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje nustatyta, kad vairuotojos A. Ž. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu, kitų neginčijamų įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog eismo įvykis galėjo kilti dėl A. Ž. neatsargių ir KET reikalavimus pažeidžiančių veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Viena vertus, teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo nutarimu, kadangi skundas dėl jo buvo atmestas vyriausiojo prokuroro nutarimu, dėl kurio skundas taip pat buvo atmestas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, dėl kurios skundas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo nutartimi (2 t., b. l. 110–112, 114–115, 117–119). Kita vertus, minėto prokuroro nutarimo priėmimo metu iš esmės nebuvo duomenų, išskyrus eksperto V. Mitunevičiaus išvadą (jo dalį, kurioje pasisakyta, kad būtent A. M. važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, kurią teismas sukritikavo), kurie leistų pagrįstai manyti, jog eismo įvykis galėjo kilti dėl A. M. neatsargių ir KET reikalavimus pažeidžiančių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas M. Možeiko buvo pateikęs išvadą, jog negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kieno iš jų veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Kitaip tariant, ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas (šiuo atveju labiau akcentuotina, kad ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo toliau tęsiamas) prokurorui nusprendus nesivadovauti specialisto M. Možeiko išvada, kurioje net nebuvo nustatyta, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Iš šios išvados aiškiai matyti, kad eismo įvykio kaltininku galėtų būti pripažintas vairuotojas, kuris įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Minėta, kad tuo metu objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kuris būtent vairuotojas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nebuvo surinkta. Iš esmės šie duomenys buvo renkami jau bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų vertinimo
Bylos teisminio nagrinėjimo metu, be jau minėtų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų, kurių metu šie asmenys iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, buvo apklausti specialistas I. Kirilovas (3 t., b. l. 90–91), specialisto išvadą pateikęs ekspertas M. Možeiko (3 t., b. l. 56–57) ir eksperto išvadą pateikęs V. Mitunevičius (3 t., b. l. 57–59). Atsižvelgdamas į tai, kad specialisto išvados ir eksperto išvados iš esmės yra skirtingos, į naujus specialisto I. Kirilovo paaiškinimus, teismas sutiko su kaltinamojo ir jos gynėjos prašymu 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimo ekspertams (3 t., b. l. 109–111).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 1 d. ekspertizės akto Nr. 11-1598(18) matyti, kad tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Reguliuojama sankryža automobilis „Audi A6“, vairuojamas A. M., judėjo kairiojo posūkio kreive iš Mokslininkų gatvės link G. Vilko g. Tuo metu Mokslininkų gatve priešinga kryptimi į sankryžą įvažiavo automobilis „VW Golf Plus“, vairuojamas A. Ž.. Automobiliui „Audi A6“ judant 33 km/h greičiu ir būnant ties išvažiavimu iš važiuojamųjų dalių sankirtos (žr. 7 pav.) į šios transporto priemonės dešinį šoną priekiniu paviršiumi atsitrenkė apie 72 km/h greičiu važiavęs automobilis „VW Golf Plus“. Susidūrimo metu automobilis „Audi A6“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę bei buvo bloškiamas į kairę (pirminės važiavimo krypties atžvilgiu) link saugumo salelės, esančios Geležinio Vilko gatvėje. Dešinės pusės ratais įsirėmęs į bordiūrą automobilis „Audi A6“ pasviro ant kairiojo šono bei stogu įsirėmė į šviesoforo stulpą. Susidūrimo metu automobilis „VW Golf Plus“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę, perslinko į priekį bei nuvirto ant kairiojo šono. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“ greitis buvo 33 km/h, o automobilio „VW Golf Plus“ – 72 km/h. Prieš eismo įvykį automobilio „Audi A6“ vairuotojas iš Mokslininkų gatvės suko į kairę, į Geležinio Vilko gatvę, o automobilio „VW Golf“ vairuotoja važiavo Mokslininkų gatve priešinga kryptimi tiesiai. Tikėtina, kad tuoj po susidūrimo automobilio „Audi A6“ greitis buvo apie 32 km/h, o automobilio „VW Golf Plus“ – apie 33 km/h. Abu eismo įvykio dalyviai vadovaudamiesi šviesoforo signalais būtų turėję techninę galimybę išvengti transporto priemonių susidūrimo. Tikėtina, kad automobilio „VW Golf Plus“ vairuotoja A. Ž., važiuodama didžiausiu leistinu greičiu gyvenvietėje 50 km/h greičiu ir laiku stabdydama savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. M. reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę turėjo vadovautis šviesoforo signalais. Negalima nustatyti, ar automobilio „Audi A6“ vairuotojo A. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. M. privalėjo vadovautis šviesoforo signalais – į sankryžą įvažiuoti degant žaliam šviesoforo papildomos sekcijos signalui, o iškilus grėsmei eismo saugumui – stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją. Automobiliai „Audi A6“ ir „VW Golf Plus“ susidūrė Geležinio Vilko g. – Mokslininkų g. – Molėtų pl. sankryžoje. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 7 pav. Tikėtina, kad automobilio „VW Golf Plus“ vairuotoja A. Ž. važiavo apie 72 km/h greičiu, t. y. viršydama maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kieno iš jų veiksmai techniniu požiūriu sudarę pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (3 t., b. l. 125–132).
Teismo ekspertai V. Matusevič ir V. Šakėnas apklausiami 2019 m. liepos 3 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ekspertizės akto išvadas patvirtina (3 t., b. l. 187–189).
Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu eismo įvykio ekspertizė paskirta siekiant pašalinti ir prieštaravimus tarp ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialisto išvados ir eksperto išvados. Teismo ekspertai, atlikdami tyrimą, analizavo ankstesnes kolegų išvadas, specialisto I. Kirilovo papildomus paaiškinimus. Minėta, kad šioje byloje pagrindinis klausimas yra, kuris vairuotojas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš teismo ekspertizės akto ir eksperto V. Matusevič paaiškinimų matyti, kad jų išvada pateikta nenustačius, kuriam vairuotojui degė draudžiamas šviesoforo signalas, t. y. lyg tai ši sankryža nebūtų reguliuojama šviesoforų. Minėta, kad teismo ekspertai padarė išvadą, kad negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kodėl negalima tai nustatyti. Teismo ekspertizės akto 6 puslapyje nurodyta, kad pagal specialisto I. Kirilovo paaiškinimus, abi transporto priemonės negalėjo važiuoti tuo pačiu metu degant žaliam šviesoforo signalui; transporto priemonių judėjimo matematiniu funkciniu ryšiu susieti su šviesoforo darbo režimu negalima; dėl šios priežasties ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, kuris iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kieno iš jų veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Apklausiamas teisme ekspertas V. Matusevič patvirtino, kad negalima matematiškai susieti transporto priemonių judėjimo ir šviesoforo (teismo pastaba – signalų) degimo; nėra filmuotos medžiagos; nėra tinkamos metodikos; negali tirti aplinkybių, nes negalima matematiškai susieti šviesoforo darbo režimo ir transporto priemonės judėjimo; vadinasi, vienas iš transporto priemonių vairuotojų sankryžoje važiavo jam degant draudžiamam šviesoforo signalui, faktiškai jie negali atlikti tyrimo.
Teismo ekspertizės akto išvados šiai bylai yra naudingos nebent automobilių greičių prieš pat susidūrimą nustatymo prasme, nes, kaip minėta, esminiai ankstesnių specialisto išvados ir eksperto akto prieštaravimai buvo susiję būtent su greičių nustatymu. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, jog prieš pats susidūrimą automobilio „Audi A6“ greitis buvo 33 km/h, o automobilio „VW Golf“ – 72 km/h.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertai nustatė tikėtiną automobilių greitį būtent prieš pat susidūrimą, o ne jų greitį įvažiuojant ir kertant sankryžą. Tai matyti iš teismo ekspertizės akto 5 puslapio, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota automobilių „VW Golf“ ir „Audi A6“ stabdymo arba šoninio slydimo pėdsakų, susiformavusių prieš susidūrimą; dėl šios priežasties negalima nustatyti, ar iki susidūrimo šios transporto priemonės buvo efektyviai stabdomos, ar greitėjo ir kaip važiavo kertant sankryža. Teismas atkreipia į tai dėmesį, nes po teismo ekspertizės akto pateikimo teismui buvo pateikta eksperto V. Mitunevičiaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. papildoma eksperto išvada.
Iš šios išvados matyti, kad jeigu automobilis „Audi A6“ iki susidūrimo vietos nuolat važiavo pastoviu 33 km/h greičiu, tai 6,5 s iki susidūrimo su kitu automobiliu jis buvo apie 10 metrų atstumu iki „Stop“ linijos ir turėjo irsti šią liniją likus maždaug 5,4 s iki susidūrimo, t. y. 1,1 s po to, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas važiuojantiems nuo Santariškių žiedo. Jei automobilis „Audi A6“ iš pradžių važiavo 45 km/h greičiu, o prieš susidūrimą greitis bus sumažintas iki 33 km/h, tai 6,5 s iki susidūrimo automobilis „Audi A6“ buvo apie 30,8 m atstumu iki „Stop“ linijos ir jis turėjo ją kirsti likus maždaug 4,0 s iki susidūrimo, t. y. 2,5 po to, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas važiuojantiems nuo Santariškių žiedo (4 t., b. l. 19–23). Kodėl ekspertas akcentuoja aplinkybę dėl 6,5 s ir kaip jas apskaičiavimo, teismas jau pažymėjo pasisakydamas dėl eksperto V. Mitunevičiaus 2016 m. lapkričio 25 d. išvados. Šiuo atveju ekspertas automobilio „Audi A6“ vieną iš greičių (45 km/h) nurodo remdamasis A. M. parodymais, o kitą (sumažintą nuo 45 km/h iki 33 km/h) – teismo ekspertizės aktu.
Prokuroras savo baigiamojoje kalboje, kaip ir nukentėjusiosios A. Ž. atstovas, pateikė paskaičiavimus, paremtus eksperto V. Mitunevičiaus papildoma išvada, bandydami įrodyti, kad A. M. užvažiavimas ant daviklio (indukcinės kilpos), kuri yra maždaug 23–25 metrų atstumu (šis atstumas nustatytas 2019 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 4 t., b. l. 72–77) nuo „Stop“ linijos, nespėjo suaktyvuoti šviesoforo papildomos sekcijos, t. y. rodyklės, leidžiančios sukti į kairę, tuo pačiu daro išvadą, kad V. M. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl jis yra eismo įvykio kaltininkas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais paskaičiavimais, kadangi jie negali būti laikomi tiksliais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokiais paskaičiavimais.
Minėta, 45 km/h greitis nustatytas subjektyviais A. M. parodymais, t. y. jo įsivaizdavimu, kokiu greičiu jis važiavo. Labiau tikėtina, kad A. M. važiavo mažesniu, t. y. 33 km/h, greičiu, kaip yra nustatyta teismo ekspertizės akte. Pažymėtina, kad toks greitis yra nustatytas, teismo ekspertams atlikus modeliavimą, todėl jis turėtų būti tikslesnis, nei nurodytas A. M.. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad stabdymo požymių neužfiksuota, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad A. M. ir į sankryžą įvažiavo tokiu greičiu. Kita vertus, A. M. parodė, kad, pastebėjęs kitą automobilį, bandė išvengti susidūrimo įjungdamas antrą pavarą ir padidindamas greitį. Taigi, nors ekspertai nustatė, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“ greitis buvo 33 km/h, tikėtina, kad kelią iki susidūrimo A. M. galėjo pravažiuoti dar mažesniu greičiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame nuosprendyje dažnai vartojamas terminas „tikėtina“. Visuose šioje byloje atliktuose tyrimuose pateiktos išvados (dėl greičių ir ne tik) taip pat yra tikėtinos. Teisme pakartotinai 2019 m. lapkričio 27 d. apklaustas specialistas I. Kirilov paaiškino, kad jeigu dega raudonas signalas ir ties STOP linija stovi automobilis, kuris važiuoja tiesiai, ir atvažiuoja automobilis, kuris kerta tolimą kilpą – užsidegs žalias tiesiai ir rodyklė į kairę, per kiek laiko, priklauso, kokioje stadijoje yra eismo organizavimas. Jeigu automobilis trečioje juostoje kirto tolimą daviklį, kai degė žalia šviesa, jam neužsidegs rodyklė į kairę, tik kito ciklo metu jam užsidegs žalia rodyklė tiesiai ir į kairę. Yra tokia galimybė pravažiuoti nesustojant į kairę, bet reikia pataikyti į momentą. Galima nustatyti tik eksperimento būdu, ar užtektų greičio ir laiko pravažiuoti automobiliui, kuris aktyvavo signalą. Šiuo metu eksperimento nepavyktų atlikti, nes nėra išsaugotas minėtos sankryžos šviesoforo darbo režimas, buvęs eismo įvykio metu (paskutinis sakinys nėra užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, tačiau yra užfiksuotas garso įraše) (4 t., b. l. 61–62).
Prokuroras siūlo dėl artimo ryšio netikėti nukentėjusiosios A. S., kuri patvirtino, kad matė degant žalią šviesoforo rodyklę, parodymais. Sutiktina, kad artimas ryšys sudaro pagrindą nuodingiau tikrinti tokio asmens parodymus, tačiau savaime jų nepaneigia. Pati nukentėjusioji A. S. labai nukentėjo šiame eismo įvykyje, apklausiama buvo prisaikdinta, todėl teismas neturi pagrindo besąlygiškai atmesti jos parodymus, kurie, be kita ko, sutampa su automobilyje kartu važiavusio A. M. parodymais. Kita vertus, nukentėjusioji A. Ž. dar labiau suinteresuota duoti sau palankesnius parodymus, nes ji buvo viena iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, be to, pagal teismo ekspertų išvadą, žymiai viršijo leistiną greitį. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė sau palankesnes aplinkybes, t. y. kad važiavo mažesniu greičiu, nei vėliau nustatė ekspertai. Be to, gynėja savo baigiamojoje kalboje kelia pagrįstus klausimus dėl A. Ž. parodymų atitikimo byloje nustatytoms aplinkybėms (liudytojo Ž. V. parodymams), tačiau teismas dėl jų plačiau nepasisako, nes šiuo atveju pagrindinis dėmesys šioje byloje skiriamas A. M. veiksmų vertinimui. Apibendrinant darytina išvada, kad susiklosčiusioje situacijoje visi eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai ir keleiviai teoriškai yra linkę nurodyti vienam ar kitam vairuotojui palankesnes aplinkybes. Tokiu atveju, svarbiausia šios bylos aplinkybė – kas gi įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, turėtų būti nustatyta kitais objektyviais įrodymais. Tačiau nei viena iš pateiktų specialistų ir ekspertų išvadų (išskyrus eksperto V. Mitunevičiaus išvados dalį, kurią teismas jau sukritikavo) neatsakė į šį klausimą. Buvo nurodytos priežastys, kodėl nėra galimybės atsakyti į šį klausimą. Šioje situacijoje prokuroras, palaikydamas kaltinimą, tesiūlo vadovautis jo pateiktais paskaičiavimais, kai tų paskaičiavimu pagrindu paimami tam tikri rodikliai (greičiai, laikai), kurie specialistų ir ekspertų nustatytini tik kaip tikėtini. Prokuroras teigia, kad dažnai vairuotojai, matydami šviesoforo žalią signalą, neatkreipia dėmesio, ar tikrai dega šalia jo esanti papildoma sekcija – rodyklė, todėl važiuoja neteisingai vadovaudamiesi tiesiog žaliu signalu, leidžiančiu važiuoti tik tiesiai ir (ar) į dešinę. Šie argumentai remiasi tik prielaidomis, kaip ir prokuroro pateikti paskaičiavimai. Keista, kai byloje teismo ekspertai pateikia išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kuris automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, o prokuroras atlieka paskaičiavimus ir nustato svarbiausią bylos aplinkybę.
Akivaizdu, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo dedamos maksimalios pastangos (atlikti trys tyrimai, ieškomi liudytojai, apklausiami specialistai, reikalaujama medžiaga) nustatyti visas objektyvias aplinkybes, turinčios reikšmę nustatant eismo įvykio kaltininką, tačiau, nepaisant įdėtų pastangų, tenka konstatuoti, kad tai objektyviai nepavyko padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme gauti duomenys tik leidžia manyti, kad A. M. galimai įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Minėta, kad prokuroro pateikti paskaičiavimai kelia teismui pagrįstų abejonių (dėl jų tikslumo), kurios pagal baudžiamojo proceso taisykles aiškinamos kaltinamojo naudai.
Šioje byloje neįrodžius, kad kaltinamasis A. M., nepaisydamas šviesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs šviesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir įvažiavo į sankryžą, konstatuotina, jog jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių, todėl jis išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje nukentėjusioji A. Ž., civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškę civilinius ieškinius. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. M. išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiosios A. Ž. civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 4 412,91 Eur turtinės žalos pritesimo ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 15 289,77 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.