Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1A-271-365/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36637-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. Ž., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Romualdas Samaitis, Lilija Semaškas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36637-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, išteisintajam A. M., jo gynėjai advokatei Lilijai Semaško, nukentėjusiajai A. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 4 412,91 Eur turtinės žalos pritesimo ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 15 289,77 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 30 d., apie 10.44 val., Vilniuje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Mokslininkų gatve nuo Santariškių žiedinės sankryžos pusės link sankryžos su Geležinio Vilko gatve. Artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Geležinio Vilko gatve Mokslininkų g. 3-ia eismo juosta, iš kurios eismas sankryžoje leidžiamas tik į kairę pusę, buvo neatidus ir neatsargus, nepaisydamas šviesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs šviesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į sankryžą ir, atlikdamas kairio posūkio manevrą į Geležinio Vilko gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotos automobilio Audi A6 keleivės R. S. ir A. S., kurioms dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio VW Golf vairuotoja A. Ž., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 73.6, 75 ir 157 punktų reikalavimus.

Šiais veiksmais A. M. buvo kaltinamas padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, proceso dalyvių pozicijas dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo, padarė išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog kaltinamasis A. M., nepaisydamas šviesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs šviesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir įvažiavo į sankryžą, todėl jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių, todėl jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismas vertino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir nurodė, jog nors nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo dedamos maksimalios pastangos (atlikti trys tyrimai, ieškomi liudytojai, apklausiami specialistai, reikalaujama medžiaga) nustatyti visas objektyvias aplinkybes, turinčias reikšmę nustatant eismo įvykio kaltininką, tačiau nepaisant įdėtų pastangų tai objektyviai padaryti nepavyko. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme gauti duomenys tik leidžia manyti, kad A. M. galimai įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Taip pat nurodė, kad prokuroro baigiamosiose kalbose pateikti paskaičiavimai kelia teismui pagrįstų abejonių (dėl jų tikslumo), kurios pagal baudžiamojo proceso taisykles aiškinamos kaltinamojo naudai.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. Ž. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisti A. M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bei patenkinti apeliantės civilinį ieškinį. Skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Nors A. M. viso proceso metu bandė įtikinti, kad važiavo per sankryžą ir suko į kairę degant papildomai žaliai rodyklei, tačiau ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo metu, pasitelkiant nešališkų liudytojų parodymus, ekspertų, bei specialistų išvadas galima teigti, jog būtent A. M. pažeidė KET reikalavimą, draudžiantį sankryžoje sukti į kairę, kai nedega papildoma šviesoforo sekcija. Būtent A. M. nusikalstamas neatsargumas buvo vienintelė šio eismo įvykio ir skaudžių pasekmių kilimo priežastis.

3.2. A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniškai paaiškino, jog vairuodamas savo automobilį ir būdamas apie 10 m iki STOP linijos, pamatė užsidegusį žalią šviesoforo signalą su žalia rodykle į kairę. Kaltinamojo teisme duoti parodymai negali būti įvardinti „prielaidomis“.

3.3. Iš 2019-11-27 teismo posėdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui, šviesofore 3 sekundes dega raudona su geltona šviesos. Taip pat pagal I. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus konstatuotina, jog prasidėjus ciklui, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos šviesos, bet kurios indukcinės kilpos kirtimas jau nebepakeičia šviesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairę, tai šiuo kartu ji ir neužsidegs.

3.4. LTEC ekspertai nustatė, jog betarpiškai prieš susidūrimą A. M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greičiu, todėl šis konstatuotas automobilio greitis lengvai paverčiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundę - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. Iš to seka, jog per 3 sekundes A. M. vairuojamas automobilis turėjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumą. Iš to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu būdu neturėjo galimybės aktyvuoti indukcinę kilpą, kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidėjo šviesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundės iki žalios šviesos šviesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinės kilpos.

3.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus apeliantė mano, kad apylinkės teismas dėl neaiškių priežasčių suabejojo prokuroro atliktais skaičiavimais, kadangi paprastus matematinius skaičiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaičiavimų atlikimui nėra reikalingos specialios žinios.

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą bei paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Atsiliepimas

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 mėn. laikotarpiui.

Tenkinti civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius: nukentėjusiosios A. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras mano, kas pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

4.1. Teismas vadovaudamasis LTEC ekspertų išvada ir paaiškinimais, kad jų išvados pateiktos nenustačius, kuriam vairuotojui degė draudžiamas šviesoforo signalas, neatsižvelgiant į sankryžos šviesoforų signalus (lyg ši sankryža nebūtų reguliuojama šviesoforų), padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismas prioritetą teikdamas teismo ekspertų išvadai, kad ekspertinėmis priemonėmis negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepagrįstai atmetė kitus reikšmingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas.

4.2. Nors ekspertai teisme paaiškino, kodėl negali atlikti tyrimo dėl sankryžos šviesoforų signalų, nustatyti kurio iš vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tačiau teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad jeigu ekspertai ekspertiniais tyrimais negali nustatyti eismo įvykio kilimo pagrindinę priežastį, to negalima padaryti ir kitais neekspertiniais būdais vertinant kitus bylos įrodymus ir aplinkybes.

4.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismą Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja šviesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esančių daviklių („indukcinių kilpų“) signalus nuo pravažiuojančių transporto priemonių ir į pėsčiųjų eismą reguliuojančių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esančių daviklių bei pėsčiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiškai įjungia atitinkamas šviesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmę konkrečiai situacijai.

4.4. Kaltinamasis A. M. viso proceso metu neigė savo kaltę ir aiškino, kad važiuodamas Mokslininkų gatve nuo Santariškių žiedinės sankryžos į sankryžą su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degė šviesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę. Kadangi objektyvių ir neginčijamų duomenų apie žalios rodyklės įsijungimą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, todėl šiuo atveju yra reikšmingi ir vertintini kiti įrodymai, A. M. ir ta pačia kryptimi prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž. V. parodymai:

- A. M. duodamas parodymus teisme nurodė, kad jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esančių daviklių bei jų neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo, todėl yra pagrindas teigti ir tuo pačiu daryti pagrįstą išvadą, kad daviklius dėl žalios rodyklės įjungimo galėjo aktyvuoti tik A. M. automobilis. Ši aplinkybė teismo yra neginčijamai nustatyta;

- eismo reguliavimo specialisto, UAB „Maniga“ Techninės priežiūros skyriaus inžinieriaus I. K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duotais paaiškinimais nustatyta, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui važiuoti tiesiai ir į dešinę bei aktyvavus vieną iš daviklių dėl žalios rodyklės įjungimo, šviesoforų valdymo sistema žalią rodyklę gali įjungti šviesoforų signalų sekančio ciklo metu, t.y. žalia rodyklė įjungiama, jeigu valdymo sistemoje nėra pirmiau gautas kito daviklio žalios rodyklės įjungimui prieštaraujantis signalas;

- liudytojas Ž. V., būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi, negalėjo patvirtinti, ar A. M. įvažiuojant į sankryžą degė žalia rodyklė sukti į kairę, tačiau parodė, kad jis pats į sankryžą įvažiavo, kai jam užsidegė žalias šviesoforo signalas važiuoti tiesiai ir į dešinę, o A. M. į sankryžą įvažiavo ir eismo įvykis įvyko vėliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusę sankryžos;

- ekspertas V. M., įvertinęs Ž. V. nuvažiuotą atstumą ir automobilio judėjimo greitį, paskaičiavo laiką, per kurį Ž. V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieš sankryžą (kai buvo sustojęs degant raudonam šviesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laiką ekspertas panaudojo paskaičiuodamas atstumą nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikė išvadą Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž. V. užsidegė žalias šviesoforo signalas, kaltinamojo A. M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalėjo kirsti „artimesnio“ nuo „STOP“ linijos esančio daviklio („indukcinės kilpos“) ir jo negalėjo aktyvuoti dėl žalios rodyklės įjungimo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodė, kad jo važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, įsijungė, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo „STOP“ linijos.

4.5. Byloje nustatyta, kad „artimesnis“ kelio dangoje esantis daviklis buvo apie 1 metro atstumu nuo „STOP“ linijos. Nors ekspertas V. M. dėl savo išvados teisme davė paaiškinimus, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyti bei panaudoti išvadoje pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo atlikti ekspertiniai skaičiavimai ir surašyta ekspertinė išvada, tačiau teismas šią išvadą, kaip neturinčią įrodomosios vertės, nepagrįstai atmetė motyvuodamas, kad nesuprato eksperto skaičiavimų ir negalėjo įvertinti šių skaičiavimų teisingumo bei išvados pagrįstumo. Pasak prokuroro, eksperto V. M. išvada Nr. MV 2019-53, turi būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis kaip vienas iš nusikalstamos veikos įrodymų, atkreipdamas dėmesį, kad eksperto V. M. paskaičiuotas atstumas nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas, iš esmės sutampa su kaltinamojo A. M. nurodytu atstumu.

4.6. Aptartais duomenimis 4.4. ir 4.5 punktuose nustatyta, kad A. M. automobilis iki žalio šviesoforo signalo Ž. V. įsijungimo nekirto arčiau „STOP“ linijos kelio dangoje esančio daviklio ir jo neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo. Todėl, anot prokuroro, būtina nustatyti, ar iki naujo šviesoforų signalų ciklo A. M. automobilis kirto toliau nuo „STOP“ linijos kelio dangoje esantį daviklį ir jį aktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo. Vienintelis būdas, kai nėra kitų objektyvių ir neginčijamų būdų tai padaryti, yra nustatyti A. M. automobilio buvimo vietą tam tikru momentu (iki naujo šviesoforų signalų ciklo), t. y. paskaičiuoti atstumą atliekant paprasčiausią aritmetinį veiksmą pagal visiems žinomą formulę, kad „atstumas (S) yra lygus greitį (V) padauginus iš laiko (T)“. Vienintelė problema byloje yra ta, kad reikia gauti ir atliekant nurodytą aritmetinį veiksmą panaudoti atitinkamus greičio ir laiko duomenis. Prokuroras nurodo, kad:

4.6.1. Turi būti panaudotas A. M. automobilio greitis šiam artėjant prie sankryžos, t.y. šiam artėjant prie „tolimojo“ (apie 23-25 m atstumu nuo „STOP“ linijos esančio) daviklio („indukcinės kilpos“), kai toks greitis teismo nuomone nėra objektyviai nustatytas. Teismas mano, kad, nesant objektyviai nustatyto greičio, atlikti minėto atstumo paskaičiavimai kelia abejones dėl savo tikslumo. Tačiau, anot prokuroro, vertinant ne tik LTEC ekspertų išvadas dėl A. M. automobilio greičio, bet ir kitus bylos duomenis, galima teigti, kad A. M. nurodytas 40-50 km/ h važiavimo greitis atitinka kitas bylos aplinkybes ir neprieštarauja LTEC ekspertų išvadoms, nes ekspertinio tyrimo metu nustatytas 33 km/h greitis yra tik A. M. automobilio greitis prieš pat transporto priemonių susidūrimą, o ne automobilio greitis artėjant link sankryžos. Todėl prokuroras mano, kad nors A. M. nurodytas jo važiavimo greitis nėra patvirtintas objektyviais duomenimis ar ekspertinių tyrimų rezultatais, tačiau A. M. nurodytas jo važiavimo iki sankryžos 40-50 km/h greitis visiškai pagrįstai gali būti panaudotas paskaičiuojant pagal 4.7. punkte nurodytą formulę atstumą nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo šviesoforų signalų ciklo).

4.6.2. Skaičiuojant atstumą be automobilio greičio yra reikalinga tam tikra laiko reikšmė. Šiuo atveju gali būti panaudota šviesoforo signalų trukmė. Nurodoma, kad:

- Specialisto I. K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duotais paaiškinimais nustatyta, kad žalias ir raudonas šviesoforo signalai eismo įvykio metu degė tam tikru intervalu (žalias šviesoforo signalas Mokslininkų ir G.Vilko gatvių sankryžoje važiuojantiems nuo Santariškių žiedinės sankryžos tiesiai ir į dešinę degė intervalu nuo 15 sekundžių iki 30 sekundžių, o papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairę degė intervalu nuo 4 sekundžių iki 30 sekundžių). Kadangi byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kiek laiko eismo įvykio metu degė žalias šviesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairę, todėl aukščiau nurodyti specialisto pateikti duomenys negali būti panaudoti skaičiuojant atstumą nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo šviesoforų signalų ciklo);

- skaičiuojant atstumą yra galimybė panaudoti tikslų laiką, kai prieš liudytojo Ž. V. automobiliui įsijungiant žaliam šviesoforo signalui ir A. M. automobiliui buvus apie 10 metrų atstumu nuo „STOP“ linijos degė geltonas šviesoforo signalas. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad geltonas šviesoforo signalas degė 3 sekundes;

- turint konkretų laiką (3 sekundes) ir automobilio greitį (40-50 km/h) galima atlikti paprastą aritmetinį veiksmą, nereikalaujantį specialiųjų žinių ir paskaičiuoti, kokiu atstumu buvo kaltinamojo A. M. automobilis, kai jo važiavimo kryptimi įsijungė geltonas šviesoforo signalas ir prasidėjo naujas šviesoforų signalų ciklas:

minimalus atstumas - 40 km/h (t. y. 11,11 m/s) x 3 sekundžių = 33,33 m;

maksimalus atstumas - 50 km/h (t. y. 13,89 m/s) x 3 sekundžių = 41,67 m.

- tačiau paskaičiuotas atstumas yra ne nuo „STOP“ linijos, o nuo tos vietos (apie 10 metrų nuo „STOP“ linijos), kur buvo A. M. automobilis, kai liudytojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas (ir tuo pačiu metu baigė degti geltonas šviesoforo signalas). Todėl skaičiuojant A. M. automobilio buvimo vietą, kai įsijungė geltonas šviesoforo signalas, prie aukščiau paskaičiuoto atstumo reikia pridėti A. M. automobilio buvimo vietą (apie 10 metrų), kai liudytojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas. Galutinis paskaičiuotas atstumas nuo „STOP“ linijos iki tos vietos, kur buvo A. M. automobilis, kai įsijungė geltonas šviesoforo signalas yra:

minimalus atstumas (kai greitis 40 km/h) - 43,33 m (33,33 m + 10 m);

maksimalus atstumas (kai greitis 50 km/h) - 51,67 m (41,67 m + 10 m).

- Paskaičiuoti minimalus ir maksimalus atstumai (43,33 m - 51,67 m) yra apytiksliai, nes A. M. nurodytas 10 metrų atstumas nėra tikslus, bet yra apytikslis. Tačiau šie atstumai akivaizdžiai patvirtina, jog įsijungiant geltonam šviesoforo signalui A. M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo beveik 2 kartus toliau nei kelio dangoje (apie 23-25 m atstumu nuo „STOP“ linijos) esantis daviklis („indukcinė kilpa“) ir kurio nepervažiavęs jis neaktyvavo daviklio dėl žalios rodyklės įjungimo naujo šviesoforų ciklo metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. M. automobilis į sankryžą įvažiavo nedegant šviesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairę, t. y. kai eismas posūkio į kairę manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltinamas.

4.7. Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam A. M. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., yra visiškai įrodyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-31 išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. M. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė, o civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai patenkinti. Prokuroro vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas suabejojo prokuroro argumentais, siekiant patikrinti prokuroro argumentų teisingumą ir pagrįstumą, teismas turėjo galimybę pasitelkti atitinkamą specialistą, kuris būtų atlikęs analogiškus paskaičiavimus ir kurie teismo būtų pripažinti vienais iš kaltės įrodymų.

3. Atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus civilinis atsakovas AB „ Lietuvos draudimas“ nurodo, jog atsakovas į bylą yra pateikęs atitinkamus rašytinius paaiškinimus tiek dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, tiek dėl VSDF bei TLK reikalavimų atlyginti žalą, todėl šioje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, sprendžiant civilinių ieškinių reikalavimų patenkinimo klausimus, prašo atsižvelgti į 2018 m. vasario 6 d. rašytinius paaiškinimus dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, 2018 m. vasario 26 d. papildomus paaiškinimus dėl VSDF ir TLK reikalavimų bei 2019 m. kovo 29 d. paaiškinimus dėl civilinių ieškinių.

5.1. Dėl nukentėjusios civilinio ieškinio AB „ Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Draudikas) nurodo, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos vertina 10 000 Eur suma, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo ir Draudiko. Draudikas pareiškia, kad galimas eismo įvykio kaltininkas yra kaltinamasis, kuris įvykio metu vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra B. M. ir kuri buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas’. Į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi tiek A. Ž., nagrinėjamoje byloje pateikusi civilinį ieškinį, tiek ir kiti per eismo įvykį nukentėję asmenys. Draudimo išmokos iki šios dienos nėra išmokėtos. Draudikas nurodo, kad negalės pilna apimtimi tenkinti nukentėjusiosios reikalavimo, pažymėdamas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDI) 11 str. 1 d. 3 punkte nurodoma, kad nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos negali viršyti 5 000 eurų sumos. Tai reiškia, kad esant keliems nukentėjusiems asmenims, ši maksimali draudimo išmoka yra dalinama, atsižvelgus į asmenų patirtų sužalojimų pobūdį (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12.4 punktas). Šio eismo įvykio metu sveikatos sužalojimą patyrė trys asmenys: A. S., R. S., A. Ž. (civilinė ieškovė). Visi trys asmenys kraipėsi į Draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. S. ir R. S. yra nustatyti sunkūs sveikatos sutrikdymai, civilinei ieškovei A. Ž. tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, Draudikas priėmė sprendimą apskaičiuoti draudimo išmokas (dėl neturtinės žalos atlyginimo) sekančiai: A. S. - 2 000 eurų, R. S. - 2 000 eurų, A. Ž. - 1 000 eurų. Tokiu būdu Draudikas išmoka maksimalią 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoką, ją paskirstydamas trims nukentėjusiems, atsižvelgus į patirtų sužalojimų pobūdį. Todėl Draudikas prašo A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti tik 1 000 eurų dalyje, likusioje dalyje bendrovės atžvilgiu pateiktą reikalavimą atmesti.

Šalies argumentai

5.2. Dėl VSDF bei TLK civilinių ieškinių reikalavimų Draudikas nurodo, kad A. M. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, Draudikas galėtų (sutiktų) pilna apimtimi atlyginti TLK ir VSDF reikalavimus. Tačiau prašo atsižvelgti, kad, kaip Draudikas ir nurodė 2019 m. kovo 29 d. paaiškinimuose dėl civilinių ieškinių, TLK informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad mažina reikalavimą iki 15 201,68 eurų (vietoje pradinio 15 289,77 eurų reikalavimo). Atsižvelgus į tai, AB „Lietuvos draudimas“, jei kaitinamasis būtų pripažintas kaltu, sutiktų sumokėti būtent patikslintą TLK reikalavimą - 15 201,68 eurus.

Atsiliepimas

4. Išteisintasis A. M. atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

6.1. Išteisintasis mano, jog apylinkės teismas nuodugniai ištyrė V. M. 2016-11-25 išvadą Nr. 2016-71 ir įvertino ją, pagrįstai konstatuodamas, jog ši išvada teismo neįtikino. Pasak išteisintojo, eksperto V. M. 2019-08-30 išvada MV 2019-53 negali būti vertinama atskirai nuo pirminės. Be to, ši išvada: a) grindžiama prielaidomis „jei - tai“, konkrečiai nepalaikant nei vieno varianto; b) kaip ir pirminėje išvadoje, joje neįvertinti duomenys apie tolimą indukcinę kilpą; c) eksperto skaičiavimai neduoda atsakymo į esminį bylos klausimą - kuris iš vairuotojų kirto sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Ši išvada neįnešė į situaciją jokio konkretumo ir todėl teismas teisingai įvertino ją kaip grįstą prielaidomis.

6.2. Nors apeliantas kaip reikšmingą aplinkybę abiejose V. M. išvadose pateiktiems paskaičiavimams nurodo liudytojo Ž. V. parodymus, tačiau išteisintojo vertinimu liudytojo Ž. V. parodymai vertingi tuo, kad jie konkrečiai liudija prieš nukentėjusiąją A. Ž., į ką gynyba norėtų atkreipti dėmesį dar kartą. Jeigu palaikyti kaltinimo poziciją, kad A. M. judėjimo kryptimi nedegė papildoma sekcija, tai tokiu atveju Ž. V. ir A. Ž. raudona šviesa turėjo degti iš abiejų pusių vienu metu. Analogiškai, žalias šviesoforo signalas jiems abiem turėjo užsidegti vienu metu. Byloje nustatyta, kad liudytojui pajudėjus iš vietos ir pravažiavus vos pusę sankryžos, A. Ž. greitis jau buvo 70 km/val. Nesuprantama, kodėl prokuroras užmerkė akis į šią aplinkybę dar ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaudamasis nepatikimais skaičiavimais grindžiamą privataus eksperto išvada, pavertė A. Ž. iš įtariamosios nukentėjusiąją. Tai pastebėjo ir LTEC ekspertas V. Š. 2019-07-03 posėdžio metu nurodydamas: „nesuprantu, kokiu pagrindu buvo sprendimas padaryti vieną vairuotoją kaltininku, kita - ne. Turėjo būti įrodyta, kad vairuotojas važiavo draudžiamajam šviesoforo signalui.“

6.3. Išteisintasis, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su prokuroro atliktais aritmetiniais paskaičiavimais, pažymi, kad tokie skaičiavimai yra netikslūs, šališki ir nepatikimi, prokuroras paėmė ne objektyviai nustatytus, bet paties pasirinktus ir tik jam palankius duomenis, todėl naudoti tokius duomenis skaičiavimuose reiškia naudoti prielaidą.

6.4. Išteisintasis pažymi, kad abejonių kelia skaičiavimuose naudojamas 10 m atstumas iki STOP linijos. Prokuroras aiškina, kad būtent tokiu atstumu buvo A. M. automobilis nuo STOP linijos, kai įsijungė žalias šviesoforo signalas su papildoma sekcija ir kad šią aplinkybę patvirtino pats A. M.. Išteisintasis pabrėžia, kad: pirma, prokuroras neteisingai perteikia A. M. parodymus. Teigdamas, kad matė degantį žalią signalą dar neprivažiavęs prie sankryžos, A. M. apibrėžė ne žalio signalo įsijungimo momentą, kaip aiškina apeliantas, bet momentą, kai vairuotojas tiesiog pažiūrėjo į šviesoforą. Antra, nesuprantama, kodėl apeliantas ima skaičių 10 už patikimą, kai A. M., 2019-07-03 teismo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimą dėl atstumo, pasakė „tiksliai negaliu pasakyti“. O ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad matė degantį žalią šviesoforo signalą su papildoma sekcija kairėje pusėje saugumo salelėje apie 10 metrų atstumu ne iki STOP linijos, bet iki šviesoforo. Pagal 2019-12-12 eismo įvykio vietos planą nuo STOP linijos iki šviesoforo yra dar 6 metrų atstumas, o tai reiškia dar didesnę paklaidą. Beje, Apeliantas ir pats pripažįsta, kad A. M. nurodytas 10 metrų atstumas nėra tikslus, bet yra apytikslis. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apie tikslius paskaičiavimus net negali būti kalbos.

6.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje dažnai vartojamas terminas „tikėtina“, kad visuose šioje byloje atliktuose tyrimuose pateiktos išvados (dėl greičių ir ne tik) taip pat yra tikėtinos. Siekdamas maksimalaus aiškumo, teismas 2019-11-27 teismo posėdžio metu uždavė šviesoforų specialistui I. K. klausimą dėl galimybės pasukti į kairę automobiliui nesustojant, į ką buvo pateiktas atsakymas, jog yra tokia galimybė pravažiuoti nesustojant (pastaba - kas iš esmės atitinka A. M. parodymus), tik reikia pataikyti į momentą. Specialistas patvirtino, kad eksperimento būdu to padaryti nepavyks, nes nėra išsaugotas įvykio metu taikytas šviesoforo darbo režimas.

6.6. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, išteisintasis mano, kad nuosprendyje teisingai konstatuota, jog nagrinėjant bylą buvo dedamos maksimalios pastangos nustatyti visas objektyvias aplinkybes, tačiau to padaryti nepavyko. Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu nuosekliai aiškinosi aplinkybes ir nepriekaištingai atliko savo pareigą. Byla buvo išnagrinėta ne formaliai, bet kruopščiai tiriant ir vertinant kiekvieną įrodymą ir jų visumą. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauta nemažai duomenų, leidžiančių taikyti in dubio pro reo principą, kuris yra nekaltumo prezumpcijos principo turinio esminis elementas. Teismo išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, yra teisingas ir atitinka teismų praktikoje suformuotą taisyklę.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovas prašė tenkinti apeliacinius skundus. Išteisintasis ir jo gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

6. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Prokuroras ir nukentėjusioji apeliaciniais skundais nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. M. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad byloje nebuvo įrodyta, jog A. M., nepaisydamas šviesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs šviesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir įvažiavo į sankryžą, todėl jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių. Jų skundai grindžiami tuo, kad:

10.1.A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniškai paaiškino, jog vairuodamas savo automobilį ir būdamas apie 10 m iki STOP linijos, pamatė užsidegusį žalią šviesoforo signalą su žalia rodykle į kairę; į sankryžą su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degė šviesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę; jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esančių daviklių bei jų neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo. Iš 2019-11-27 teismo posėdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui, šviesofore 3 sekundes dega raudona su geltona šviesos, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos šviesos, bet kurios indukcinės kilpos kirtimas jau nebepakeičia šviesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairę, tai šiuo kartu ji ir neužsidegs. LTEC ekspertai nustatė, jog betarpiškai prieš susidūrimą A. M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greičiu, todėl šis konstatuotas automobilio greitis lengvai paverčiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundę - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. Iš to seka, jog per 3 sekundes A. M. vairuojamas automobilis turėjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumą. Iš to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu būdu neturėjo galimybės aktyvuoti indukcinę kilpą, kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidėjo šviesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundės iki žalios šviesos šviesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinės kilpos. Apeliantai mano, kad apylinkės teismas dėl neaiškių priežasčių suabejojo prokuroro atliktais skaičiavimais, kadangi paprastus matematinius skaičiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaičiavimų atlikimui nėra reikalingos specialios žinios. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismas, prioritetą teikdamas teismo ekspertų išvadai, kad ekspertinėmis priemonėmis negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepagrįstai atmetė kitus reikšmingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas.

10.2.Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismą Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja šviesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esančių daviklių („indukcinių kilpų“) signalus nuo pravažiuojančių transporto priemonių ir į pėsčiųjų eismą reguliuojančių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esančių daviklių bei pėsčiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiškai įjungia atitinkamas šviesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmę konkrečiai situacijai.

10.3.Apeliantai akcentuoja ta pačia kryptimi kaip ir kaltinamasis prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž. V. parodymus, kuris nurodė, kad negali patvirtinti, ar A. M., įvažiuojant į sankryžą, degė žalia rodyklė sukti į kairę, tačiau parodė, kad jis pats į sankryžą įvažiavo, kai jam užsidegė žalias šviesoforo signalas leidžiantis važiuoti tiesiai ir į dešinę, o A. M. į sankryžą įvažiavo ir eismo įvykis įvyko vėliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusę sankryžos. Remdamasis šiais parodymais, ekspertas V. M., įvertino Ž. V. nuvažiuotą atstumą ir automobilio judėjimo greitį, paskaičiavo laiką, per kurį Ž. V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieš sankryžą (kai buvo sustojęs degant raudonam šviesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laiką ekspertas panaudojo paskaičiuodamas atstumą nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikė išvadą Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž. V. užsidegė žalias šviesoforo signalas, kaltinamojo A. M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalėjo kirsti „artimesnio“ nuo „STOP“ linijos esančio daviklio („indukcinės kilpos“) ir jo negalėjo aktyvuoti dėl žalios rodyklės įjungimo. Šią aplinkybę neva patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodė, kad jo važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, įsijungė, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo „STOP“ linijos. Remdamiesi eksperto M. ir prokuroro paskaičiavimais apeliantai daro išvadą, kad A. M. automobilis į sankryžą įvažiavo nedegant šviesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairę, t. y. kai eismas posūkio į kairę manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltinamas.

9. Ikiteisminio tyrimo metu autoįvykio mechanizmą vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai ir pareikė savo išvadą : negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui . (t. 3, b.l. 125-132).

10. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai ir ekspertas V. M. savo pozicijas grindė aplinkybėmis, kurias „sankryžos“ specialistas I. K. nurodė pirminių apklausų metu (t.3, b. l. 44-45).: sankryžos kelio dangoje sumontuotas daviklis (indukcinė kilpa), kurį aktyvuoja važiuojantis automobilis, po ko ir įsijungia kairio posūkio manevrą leidžianti atlikti šviesoforo sekcija - rodyklė. Transporto priemonėms, važiuojančioms iš Mokslininkų g. pusės (M. judėjimo trajektorija) ir transporto priemonėms, važiuojančioms iš A.Telyčėno g., šviesoforo sekcijos, leidžiančios judėjimą tiesiai, užsidega tuo pačiu metu. Todėl buvo daroma išvada, kad nukentėjusiosioms, važiavusioms iš Telyčėno g. ir liudytojui V. vienu metu užsidegė žalias šviesoforo signalas, o M. įvažiavo į sankryžą darydamas kairį posūkio manevrą ir užkirsdamas kelią nukentėjusiosioms, degant draudžiančiam judėjimą į kairę šviesoforo signalui. Eismo dalyvių nurodytas judėjimo greitis ir laikas leido apeliantams atlikti paskaičiavimus ir daryti išvadas, kad A. M. negalėjo atlikti kairio posūkio manevro nesustodamas prieš sankryžą, kad įvažiavo į sankryžą nesulaukęs, kol jam, po daviklio aktyvavimo užsidegs šviesoforo kairio posūkio manevrą leidžianti atlikti sekcija.

11. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas I. K. nurodė, kad su kairio posūkio sekcijos aktyvavimu susijęs ne vienas, o du kelio dangoje įmontuoti davikliai; neneigė, kad galimi tokie atvejai, kai kairio posūkio manevrą atlikti leidžianti sekcija užsidega anksčiau nei šviesoforo sekcijos, leidžiančius judėjimą tiesiai ir į dešinę, t.y. kairio posūkio rodyklė gali užsidegti atskirai ir anksčiau nei kitos šviesoforo sekcijos (t 4, b. l. 60-61). Todėl tikėtinas atvejis, kai A. M. leidžianti atlikti kairio posūkio manevrą šviesoforo sekcija užsidegė anksčiau nei sekcijos, leidžiančios judėjimą tiesiai, todėl paneigti kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jis atliko nesustodamas kairio posūkio manevrą degant šviesoforo signalui „rodyklei“, leidžiančiam daryti kairį posūkį, nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė dar vieną aplinkybę: šios sankryžos darbo režimas dėl valdiklio techninių galimybių neišsaugotas, nes sistema nepajungta į Eismo valdymo centrą. Todėl specialistas negalėjo atsakyti, koks buvo šviesoforo darbo režimas 2015–06–30 d., t.y. autoįvykio metu. Atitinkamai, visos išvados dėl šviesoforo sekcijų įsijungimo – išsijungimo laiko autoįvykio metu yra grindžiamos nepatikrinamomis prielaidomis.

12. Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvados yra pagrįstos, A. M. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu UAB“Impulsana“ ekspertas V. M. pateiklė sąskaitą 121 euro sumai, prašydamas ją apmokėti iš teismo sąskaitos kaip už eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Pirmos instancijos teismo metu ekspertas reiškė analogišką reikalavimą (t.3, b.l.66-67) ir prašymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia eksperto dėmesį, kad ekspertas įtrauktas į procesą ne teismo iniciatyva, o suinteresuoto asmens, kuris užsakė ekspertizę, iniciatyva, o teismas kvietė jau dalyvaujanti procese ekspertą paaiškinti savo išvadas. Pretenzijas dėl patirtų išlaidų ekspertas galėtų reikšti ekspertizę užsakiusiam asmeniui, o ne teismui. Todėl prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys