Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Privalomasis nurodymas buvo apskųstas teismui ir šis Privalomasis nurodymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pirmosios instancijos ir apeliacinis teismai neatsižvelgė į jos prašymą išspręsti klausimą dėl Privalomojo nurodymo protingo termino nustatymo. Inspekcija 2023 m. gruodžio 27 d. prašymą tuo pačiu klausimu atmetė. Pareiškėja mano, kad iš jos buvo du kartus atimta teisė į Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą – pakeitimą. Mano, kad vykdyti Privalomajį nurodymą, jam neįsiteisėjus, yra teisiškai neprotinga ir nelogiška, kas atsakytų už žalą, nugriovus namą, teisminio bylinėjimosi metu, jei teismas galutiniu sprendimu visiškai patenkintų ieškovo ieškinį.

Kadangi 2023 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėja mano, kad nuo 2023 m. spalio 17 d. privalo vykdyti Privalomąjį nurodymą. teigia, kad dėl objektyvių aplinkybių, oro klimato sąlygų, žiemos, vykdymas yra labai apsunkintas arba neįmanomas, namo griovimas tokiomis sąlygomis yra pavojingas sveikatai ir gyvybei, priežastys yra suprantamos ir akivaizdžios, kurių įrodinėti nereikia. Inspekcijai buvo pateiktas motyvuotas prašymas Privalomojo nurodymo vykdymą atidėti – pratęsti. Su papildomu paaiškinimu, kadangi vykdymą apsunkina, daro neįmanomu ne tik seno statinio griovimas žiemą, bet ir ta aplinkybė, jog name, kuris bus griaunamas, yra oficialiai deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, kurioje faktiškai gyvena ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Esant tokioje teisinėje situacijoje, kai du kartus, į jos teisėtus interesus, nebuvo atsižvelgta, ne dėl jos kaltės, tokių teisių atėmimas prieštarauja žmogaus teisei į gynybą, teisingą teismą ir teisingumą. Pareiškėjos teisėtas ir niekam žalos nedarantis prašymas leisti (šiltuoju metų laiku) įvykdyti Privalomąjį nurodymą dėl išvardintų objektyvių priežasčių, neturėtų būti vertinamas neigiamai, sudarant sąlygas Privalomojo nurodymo neįgyvendinimui su rimtomis pasekmėmis.

Kadangi nei Inspekcijai, nei teismui nėra suteikta teisė pratęsti pasibaigusį Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kurios, pasak pareiškėjos, trukdo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, šiuo atveju nėra reikšmingos, kadangi jų vertinimas galėjo būti atliktas, jei pareiškėja į Inspekciją ar teismą būtų kreipusi nepasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui. Kadangi nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos, 2023 m. gruodžio 27 d. prašymo pateikimas pasibaigus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui, sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pateikto prašymo bei Pareiškėjos skundo.

Nagrinėjamu atveju, nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6704-1171/2023 Vilniaus miesto apylinkės teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, laikinosios apsaugos priemonės dėl Privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos, o teisės aktų nustatytais terminais (esant nepasibaigusiam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui) bei tvarka dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja nei į Inspekciją, nei į teismą nesikreipė. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. 2-6704-1171/2023 dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kuris yra aiškus, t. y. 2023 m. birželio 5 d., ir nurodytas Privalomajame nurodyme. Pareiškėja, neįvykdžiusi Privalomojo nurodymo, savalaikiai neatlikusi veiksmų, kad jo įvykdymo terminas būtų pratęstas, neprašydama taikyti priemonių, kurios laikinai pateisintų tokį jos neveikimą, ir Vilniaus apygardos teismui 2023 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1928-661/2023, nenurodžius, jog bendrasis 6 mėnesių terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo, turi prisiimti ir dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes.

Teigia, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, Sprendimo turinys aiškus ir suprantamas, atitinka administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. SDPN-00-240123-00004 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“, kuriuo nepratęstas 2022 m. gruodžio 6 d.privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221206-00149 įvykdymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo, ir prašymo pratęsti 2022 m. gruodžio 6 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221206-00149 įvykdymo terminą iki šiltojo metų laiko.

2022 m. spalio 27 d. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

2022 m. spalio 28 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2225, kuriame užfiksavo, kad ,, Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), 6,36 m atstumu nuo šiaurinės tvoros, 3,45 m atstumu nuo pietinės tvoros, 3,64 m atstumu nuo rytinės tvoros ir 0,61 m atstumu nuo pastato yra pastatytas 12,01 m ilgio ir 5,02 m (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, dviejų aukštų pastatas. Atlikti darbai: įrengti gelžbetoninio tipo pamatai, įrengtos išorinės pastato 25 cm storio mūro sienos, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaičio tipo stogas bei yra įrengtos angos langams ir durims.“

2022 m. gruodžio 5 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221205-00150, kuriame nurodė, kad ,,Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.), 6,36 m atstumu nuo šiaurinės tvoros, 3,45 m atstumu nuo pietinės tvoros, 3,64 m atstumu nuo rytinės tvoros ir 0,61 m atstumu nuo VĮ Registrų centre įregistruoto pastato – sodo namo – yra pastatytas mūrinio tipo 12,01 m ilgio ir 5,02 m pločio (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, 102 kv.m. ploto, dviejų aukštų, vienšlaičio stogo pastatas. Atlikti statybos darbai: įrengti gelžbetoninio tipo pamatai, įrengtos išorinės pirmo ir antro aukšto 25 cm storio laikančiosios mūro sienos, medinė tarpaukštinė perdanga, iš medinės konstrukcijos suformuotas vienšlaičio tipo stogas bei yra įrengtos angos langams ir durims.“

2022 m. gruodžio 6 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2023-06-05: ,,Nugriauti (visą statinį), 2022 m. gruodžio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-221205-00150 nurodytą pastatytą mūrinio tipo 12,01 m ilgio ir 5,02 m pločio (pagal išorinius matmenys), kintamo nuo 5,610 m iki 6,902 m aukščio, 102 kv. m. ploto, dviejų aukštų, vienšlaičio stogo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v.) ir sutvarkyti statybvietę.“

2022 m. gruodžio 29 d. pareiškėja, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu ir savavališkos statybos aktu, pateikė ieškinį teismui dėl Inpsekcijos savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo.

2023 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6704-1171/2023, pareiškėjos ieškinys atmestas.

2023 m. birželio 26 d. pareiškėja pateikė apeliacinį skundą Vilniaus paygardos teismui.

2023 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1928-661/2023 , 2023 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6704-1171/2023, paliktas nepakeistas.

2023 m. gruodžio 27 d. pareiškėja pateikė prašymą Inspekcijai (reg. Nr. PRE-395), kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

2024 m. sausio 23 d. Sprendimu Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, atsisakė pareiškėjai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi prašymas pateiktas, pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Ginčo santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas, STR 1.05.01:2017, VAĮ.

Priežiūros įstatymas 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, privalomasis nurodymas yra atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

STR 1.05.01:2017 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą VAĮ nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais.

VAĮ 3 straipsnio 4 punkte reglamentuojama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybę, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, yra nurodęs, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (LVAT 2022 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, yra dvi sąlygos, kurioms esant Inspekcija galėjo priimti sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo: pareiškėja į Inspekciją raštu su prašymu turi kreiptis iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir pareiškėjos prašymas turi būti motyvuotas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, Inspekcija prašymų dėl Privalomojo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tenkinti negali. Be to, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas Inspekcija turi diskrecijos teisę spręsti dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Pareiškėja Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota iki 2023 m. birželio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikė 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo Privalomuoju nurodymu nustatyto termino pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė, todėl Inpskecijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Analogiškai pareiškėja teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikė 2024 m. vasario 7 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Privalomuoju nurodymu nustatyto termino pabaigos. Pareiškėja mano, kad Privalomasis nurodymas įsiteisėjo ir 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo. Iš aukščiau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo teismas daro išvadą, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nesustabdomas, apskundus Privalomąjį nurodymą teismui. Be to, iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6704-1171/2023 Vilniaus miesto apylinkės teisme ir civilinę bylą Nr. e2A-1928-661/2023 Vilniaus apygardos teisme, laikinosios apsaugos priemonės dėl Privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos.

Kiti pareiškėjos skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė, todėl pagrindo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Teismui nustačius, kad pareiškėja į teismą kreipėsi pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam terminui, kad šis terminas nebegali būti nei atnaujintas, nei pratęstas, pareiškėjos prašymas atmestinas. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, dėl kokių priežasčių ji nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių iki Inspekcijos nustatyto termino, galėtų būti aktualūs nagrinėjant bylą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, jei pareiškėja būtų tokį prašymą pateikusi laiku, bet jie nesudaro pagrindo prašymui tenkinti, sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą praleidimo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytos termino pratęsimo tvarkos, terminas yra pasibaigęs, o jo atnaujinimo galimybė įstatyme nenustatyta, todėl Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.