- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-395-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59006-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- R. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.30 val. iki 6.00 val., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi nuteistasis R. S. įpareigotas visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistojo R. S. priteisti 1 000 Eur nukentėjusiajam R. D. neturtinei žalai atlyginti, 1 210 Eur advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti, 200 Eur turėtoms civilinio ieškinio paruošimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.
Procesas pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, atidaręs nukentėjusiajam R. D. priklausančio automobilio vairuotojo dureles, automobilyje už vairo sėdėjusiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį, o nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, į viršutinę kūno dalį ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. D. dėl kraujosruvos, nubrozdinimų ir muštinės žaizdos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį praleido jo turiniui keliamą privalomą reikalavimą - nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas tik konstatavo R. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrindė jo nuteisimo objektyvių bei subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių analize, jų nevertino pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neįsigilino į veikos subjektyviuosius požymius.
2.2. Nuteistasis nurodo, jog nors tiek kaltinime, tiek apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad R. S. sudavė R. D. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį ir rankomis nenustatytą skaičių smūgių į viršutinę kūno dalį, tačiau byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad R. S., apskritai, būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių nusikalstamos veikos motyvų, tačiau byloje esančių įrodymų analizė leidžia pagrįstai manyti, kad objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tai yra, smūgių sudavimo faktą, mastą ir aplinkybes teismas grindė vienintelių dviejų asmenų, tai yra, paties nukentėjusiojo ir jo sugyventinės S. Š. parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdžią aplinkybę, kad abu šie proceso dalyviai turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėja baudžiamoji byla, kurioje dėl to paties įvykio R. D. yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - už nesunkų sveikatos sutrikdymą R. S.. Teismas šių asmenų parodymus turėjo vertinti itin kritiškai ir jais nesivadovauti, tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas būtent šių asmenų parodymais rėmėsi kaip pagrindiniais bylos įrodymais. Nuteistojo nuomone, byloje buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į sąžiningą objektyvų procesą, kadangi teismas nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus apelianto sutuoktinės - liudytojos A. S. parodymus, o vadovavosi nukentėjusiojo ir jo sugyventinės parodymais.
2.3. Be to, R. S. pažymi, jog jis neneigė, jog tarp jo ir R. D. įvyko grumtynės, kurių metu sukdamasis galėjo nukentėjusiajam netyčia pataikyti į veidą, tačiau neigė, kad R. D. atžvilgiu buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, dėl kurių pastarajam atsirado menkas sužalojimas ant lūpos. R. D. nustatyti sužalojimai specialisto išvadoje įvertinti, kaip visiškai neatitinkantys smurtinių veiksmų pobūdžio. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad atsitrenkiant į kūno dalis, besiginant yra įmanomi tokie lūpos sužalojimai, kokie padaryti R. D.. Tai galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti kur ir kada R. S. jam pataikė. Taigi, absoliučiai jokių duomenų, kad R. S. smūgiavo nukentėjusiajam, nėra. Byloje yra tik duomenys, kurie pagrindžia, kad apeliantas gynėsi, bandė atsistumti nuo R. D., išvengti jo smūgių ir besimuistydamas galėjo kliudyti R. D. veido sritį, sužaloti lūpą. Pažymėtina, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį nekyla.
3. Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl proceso nutraukimo pagal jos civilinį ieškinį ir šį civilinį ieškinį tenkinti. Skunde nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismas netinkamai įvertino civilinės ieškovės į bylą pateiktą dokumentą „Duomenys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui apmokėjimo“, kuriame pateikta informacija yra apie tai, į kokią sąskaitą turi būti sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala, kokia turi būti nurodyta mokėjimo paskirtis. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinės ieškovės pateikta informacija patvirtina, jog R. S. atlygino 47,48 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pažymėtina, kad mokėjimą patvirtinantys duomenys paprastai yra banko išrašas, mokėtojo nurodymas bankui atlikti pavedimą ar panašiai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o civilinės ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kritikuojamas teismo išvadų dėl R. S. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstumas. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos apeliaciniame skunde keliamas jos civilinio ieškinio netinkamo išsprendimo klausimas. Teisėjų kolegija nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundų ribose.
6. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio turinį, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sujungė juos į vientisą loginę grandinę tai yra, taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Nuosprendyje nurodyta, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo, R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka. Nors nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino tyčia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį ir iškėlė versiją, jog nukentėjusysis prieš jį pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą ir nuteistasis galėjo sužaloti nukentėjusįjį tik gindamasis nuo jo, tačiau ši versija buvo patikimai paneigta kitais baudžiamosios bylos įrodymais. Nukentėjusysis R. D. nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) d. daugiabučių namų stovėjimo aikštelėje vairuodamas savo automobilį, parkuodamas automobilį galu išgirdo duslų garsą ir po kelių akimirkų jo automobilio vairuotojo dureles atidarė jam nepažįstamas asmuo, kuris prieš jį pradėjo smurtauti – sudavė kelis smūgius į galvą. R. D. gindamasis nuo smurtautojo išlipo iš automobilio, pamatęs, jog tai vyresnio amžiaus vyras, jį apkabino ties liemeniu ir bandė nuraminti, be to, besigindamas kelis kartus jam trenkė (2 t. 13-16 b.l.). Teisme duoti nukentėjusiojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (1 t. 43-44 b.l.), parodymų patikrinimo vietoje nurodyta aplinkybes (1 t. 50-55 b.l.) bei paaiškinimus, užfiksuotus ir pareiškime (1 t. 10 b.l.). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusios jo draugės S. Š. parodymai, jog išgirdus duslų, trenksmo į automobilį garsą vairuotojo dureles atidarė agresyvus vyras ir pradėjo smurtauti prieš jos draugą R. D., kuris išlipo iš automobilio ir gynėsi. Bijodama dėl savo draugo sveikatos ir išsigandusi agresyviai nusiteikusio vyro liudytoja S. Š. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą (1 t. 63-64, 66-67 b.l., 2 t. 19-20 b.l.). Šiuos nukentėjusiojo R. D. ir liudytojos S. Š. parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. S., kuris nurodė, jog jiems atvykus muštynės buvo pasibaigusios, tačiau pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes su muštynių dalyviais, R. S. nurodė, jog R. D. į jį atsitrenkus automobiliu jis supyko, atidarė vairuotojo dureles ir trenkė vairuotojui, o vairuotojui išlipus muštynės tęsėsi lauke. Policijos pareigūnas nurodė, jog pats R. S. pripažino, jog jis pirmas sudavė smūgius. Be to, įvykio vietoje R. S. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs ir laidė grasinančio pobūdžio replikas (1 t. 72-73 b.l., 2 t. 17-18 b.l.). Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad savo automobiliu atvykus į daugiabučių namų stovėjimo aikštelę pamatė, jog aikštelėje stumdosi žmonės. Priėjęs prie jų bandė išskirti susikabinusius vyrus, tačiau jam nepavyko. Nematė, kad kuri nors iš konfliktuojančių pusių suduotų smūgius, spirtų ar kuris nors žmogus būtų pargriuvęs ant žemės (1 t. 69-70 b.l., 2 t. 16-17 b.l.). Išvadą, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusiajam R. D. konstatuota kraujosruva, nubrozdinimai ir muštinė žaizda apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, kurie buvo padaryti kietu buku žalojančiu daiktu. Konstatuoti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, specialisto išvadoje pažymėta, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (1 t. 27 b.l.). Šią savo išvadą specialistas S. J. patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t. 56-57 b.l.).
8. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. S. šioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. S., suduodamas ne mažiau tris smūgius sėdinčiam automobilyje R. D., jam išlipus iš automobilio dar suduodant rankomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į viršutinę kūno dalį. Kaip jau minėta tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai nurodė, jog konfliktą tyčia pradėjo R. S. ir pirmas reikšdamas nepasitenkinimą trenkė nukentėjusiajam. Nuteistasis R. S. turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir leido tokiems padariniams atsirasti, taigi – veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors su tokia išvada nuteistasis R. S. nesutinka, jo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama nuteistojo pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Alytaus apylinkės teismas kaip nepagrįstus atmetė R. S. ir jo sutuoktinės A. S. parodymus, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi neteisingais nukentėjusiojo ir jo draugės S. Š. parodymais. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik trumpai nurodė, kodėl atmeta R. S. ir jo sutuoktinės parodymus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusiojo R. D. ir liudytojos S. Š. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina kita aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga – liudytojo policijos pareigūno D. S. parodymai, jog atvykęs į įvykio vietą pats R. S. prisipažino, jog supykęs ant R. D. trenkė jam pirmas. Taip pat iš dalies liudytojo M. M. parodymai, jog matė, kaip du vyrai buvo susikibę, tačiau nematė suduodamų smūgių, spyrių ir ant žemės gulinčių žmonių, nors R. S. ir jo sutuoktinė teigė, kad muštynių metu buvo priėjęs vyras, kuris R. D. atitraukė nuo gulinčio R. S. ir nutraukė R. D. naudojamą smurtą R. S. atžvilgiu (1 t. 77, 85 b.l.). Tuo tarpu nuteistojo R. S. ir jo sutuoktinės iškelta versija dėl R. D. užpuolimo jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais nėra patvirtina.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą R. S. pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydį pakankamai argumentavo. Nuteistojo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio, įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentai neteikia pagrindo jį panaikinti ir R. S. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
10. Šioje baudžiamojoje byloje apeliaciniu skundu civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo tenkinti civilinį ieškinį ir iš R. S. priteisti 47,48 Eur žalai atlyginti. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukė. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nuosprendyje konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pilnai atlygintas. Šią išvadą teismas pagrindė byloje esančiu mokėjimo nurodymu (1 t. 37 b.l.).
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. D. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 47,48 Eur, kuri buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas klaidingai suprato prie (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pridėto mokėjimo nurodymo ir jį įvertino kaip dokumentą patvirtinantį (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymą. Įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl 47,48 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tokio dydžio žalą civilinė ieškovė patyrė dėl neteisėtų R. S. veiksmų, dėl kurių jis pripažintas kaltu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis dalyje dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio keičiamas, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria procesas pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutrauktas.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir iš nuteistojo R. S. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteisti 47,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.