Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. A. ir S. A. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus ir parodė, kad buvo gauti duomenys 2020 gruodžio 9 d. apie tai, kad mažametė S. A. liko be tėvų globos ir tai atsitiko dėl S. ir G. A. turimos ligos. Jie negali dėl savo sveikatos būklės pasirūpinti savo mažamete dukra. Todėl buvo priimtas su atsakovais suderintas sprendimas vaiką apgyvendinti saugioje aplinkoje. Vaikas buvo apgyvendintas laikinųjų globėjų E. ir E. V. šeimoje. Iki šiol situacija nėra pasikeitusi. Su šeima dirbantys socialiniai darbuotojai pateikė papildomų duomenų apie S. ir G. A. galimybę šiai dienai patiems auginti dukrytę. Šiai dienai tokių galimybių nėra, todėl bendraujant su atsakovais ir šiandien buvo bendrauta jie tvirtina, kad negalėtų pasirūpinti savo mažamete dukra. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas dėl objektyvių aplinkybių. Teisė matytis su vaiku išlieka, kaip matyti iš socialinių darbuotojų pateiktų duomenų matyti, kad tėvai bendrauja su vaiku pagal galimybes. Atsakovai globėjams šiai dienai moka po 30 eurų vaiko išlaikymui, kad bent šiek tiek prisidėtų prie vaiko išlaikymo.

5. Trečiasis asmuo E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu sutinka. Mergaitę prižiūri nuo gruodžio mėnesio. Vaiką prižiūri jo žmona. Turi dar vaikų, yra pilnamečių, yra nepilnamečių. Vaikai gerai sutaria su mergaite. Pas mergaitę kol kas sveikatos problemų nėra, lankosi pas gydytojus tiek, kiek reikia. Nieko prieš, kad tėvai matytųsi su vaiku. Jis yra dirbantis, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, turi nuolatinį darbą. Žmona iki vaiko globos stovėjo darbo biržoje.

6. Esant tokioms aplinkybėms vaikas negali grįžti į biologinę šeimą, jam reikia nustatyti nuolatinę globą, paskirti nuolatinį globėją, nes atsakovas neatlieka savo pareigų auklėti, tinkamai rūpintis, išlaikyti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, ir nėra tikimybės, jog situacija pasikeis. Atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali ir ateityje negalės pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. M. jo vaiko E. M. atžvilgiu, bei atskirti nuo motinos J. M. jos vaiką E. M., priteisti iš tėvų išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. A. ir S. A. yra S. A. tėvai (el. b. l. 6). (duomenys neskelbtini) ligoninė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) G. A. pagimdė mergaitę namuose, ji atvežta į (duomenys neskelbtini) skyrių. Gimdyvė labai sunkiai prieinama tiksliniam kontaktui, nežino savo pavardės, stebima socialinių įgūdžių ir motinystės įgūdžių stoka, turi protinę negalia (el. b. l. 15). Iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos matyti, kad G. A. nėštumo metu pas gydytoją lankėsi tik du kartus, jai nustatytas protinis atsilikimas, (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Pas gydytojus lankosi lydima savo globėjos, į klausimus beveik neatsakinėja, nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti. Dėl G. A. intelekto ir socialinių įgūdžių stokos galimybė be pagalbos auginti savo naujagimį vaiką vargu ar įmanoma (el. b. l. 16). Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-952-948/2021 leista paimti vaiką S. A. iš vaiko atstovų pagal įstatymą – motinos G. A. ir tėvo S. A. (e. b. l. 12-14). Vaikui S. A. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa globėjais paskirti E. ir E. V. (el. b. l. 7). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo 2020-12-15 anketos matyti, kad S. A. nuo 2015 m. turi neįgalumo pažymėjimą, 2004-02-11 (duomenys neskelbtini) Pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktose išvadose nurodoma: intelekto sutrikimas, vidutinis protinis atsilikimas. S. A. nėra savarankiškas, reikalinga papildoma pagalba ir nuolatinis paskatinimas , sutrikęs girdimasis ir regimasis suvokimas, silpna atmintis, dėmesio sutrikimai, silpnoki savarankiško darbo įgūdžiai, skaito nesudėtingus skiemenis, žodžių neperskaito, painioja raides tarpusavyje, raides su skaičiais. Dėl turimų protinių negalių vaiko tėvai negalėtų patenkinti būtiniausių naujagimės poreikių, vaikui augant tėvų šeimoje iškiltų reali grėsmė gyvybei ir sveikatai (el. b. l. 20-28). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo vaiko aplankymo 2021-04-01 akto matyti, kad globotinė S. A. turi savo asmeninę erdvę, savo lovytę, vežimuką, buities sąlygos geros, įrengti patogumai, vaikui pagal amžių sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos augti ir harmoningai vystytis. Mergaitė sveika, svoris, ūgis atitinka amžių, paskiepyta pagal amžių. Globotinė aprūpinta reikalinga apranga pagal amžių sezoniškumą, rūpinamasi jos asmens higiena, pagal amžių rūpinamasi žaislais. Vaikas daug šypsosi, gūguoja, reaguoja į garsus, stebi supančią aplinką, atpažįsta žmones. Vaiko tėvai 2021 m. vasario mėnesį atvyko į susitikimą su vaiku, susitikimo metu emocijų nerodė, sunkiai supranta vaiko poreikius, ėmus vaikui verkti vaiko tėvas stengėsi pasitraukti. Išlaikymo vaikui neteikia, per susitikimus atveža mišinuko, sauskelnių. Sauskelnės būna netinkamo dydžio, mišinukas ne tas, kurį įvardino globėja. Globėjos nuomone tėvai dėl savo negalių nesugebėtų pasirūpinti naujagime, nėra emocinio ryšio su dukra, tėvams trūksta suvokimo, kaip elgtis su naujagime dukra (el. b. l. 45-50).

9. (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras 2020-12-15 pateikė išvadą dėl G. ir S. A. šeimos, kurioje nurodoma, kad šeimai nuo 2020-09-30 teikiama socialinių įgūdžių, ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga dėl socialinių įgūdžių stokos. G. A. kyla sunkumų siekiant savarankiškai funkcionuoti, turi vidutinę protinę negalią, geba tik iš dalies rūpintis savo sveikatos priežiūra. G. A. geba tik pasirašyti parašą, daugiau rašyti ir (ar) skaičiuoti nemoka, buityje tvarkosi pagal gebėjimus. S. A. turi neįgalumą, geba savimi iš dalies pasirūpinti, nemoka skaičiuoti ir rašyti. Šeima neturi artimųjų, kurie galėtų tapti naujagimės dukros globėjais (el. b. l. 17-18). (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2021-03-31 informacijoje apie G. ir S. A. šeimą matyti, kad 2021-02-18 S. ir G. A. buvo lydimo socialinės darbuotojos (darbui su šeimomis) į susitikimą su dukra S. A. ir jos laikina globėja E. V.. Susitikimo metu tėvai elgėsi nedrąsiai, daugiausia kontaktą su vaiku stengėsi palaikyti mama , glaudė kūdikį prie savęs, nešiojo ant rankų mėgino kalbinti, veidą glaudė prie dukters rankų. Susitikimo metu tėvai vaikui atvežė kelias dėžutes kūdikių mišinuko, antram susitikimui nupirko sauskelnių, mišinuko. Su laikinąja globėja tėvai bendrauja telefonu bent kartą į savaitę, domisi kūdikio sveikata ir augimo raida. Dirbant su šeima pastebėta, kad G. A. progresuoja bendraudama su socialine darbuotoja, stengiasi kalbėti drąsiau, užmegzti akių kontaktą. Šeimai padeda G. A. teta J. S. ir S. A. mama A. A., šeima yra nuolatos konsultuojama apie socialinių įgūdžių ugdymą ir jų palaikymą (el. b. l. 42-43).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

11. Priėmus sprendimą atskirti vaiką nuo atsakovų G. A. ir S. A. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko S. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina pas globėjus E. V. ir E. V., adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji globa (CPK 407 str.).

12. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

13. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui S. A. iš atsakovų G. A. ir S. A. po 30 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai yra neįgalūs, niekur nedirbantys, neturi galimybių papildomai užsidirbti ir padidinti savo gaunamas pajamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021-04-13, iki vaiko pilnametystės iš atsakovų G. A. ir S. A. priteistinas išlaikymas S. A. iš kiekvieno po 30,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

15. S. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise nustatytini vaiko globėjai E. ir E. V., išaiškinant jiems pareigą, kad vaikui skirtas išlaikymas naudojamas tik jo interesais (CK 3.185, 3.203 str.).

16. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

17. Remiantis CPK 88, 93, 96 straipsniais, patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

18. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes paskirsčius visiems atsakovams neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2020-01-13 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti vaiką S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Atskirti vaiką S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinųjų globėjų E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui S. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui S. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 30,00 Eur (trisdešimt eurų) nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), S. A. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienų išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.