Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas E. K. 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-015651, kuria numatė, kad nuomotojas (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už šioje sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomos mėnesinis mokestis yra 17,99 Eur, mokama 12 mėnesių, taip sumokant 215,88 Eur. 2017 m. gruodžio 7 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. BK-015651 prekė perduota atsakovui.

UAB „Julianus Inkaso“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 punktu su UAB „Be kredito“ 2018 m. gegužės 11 d. pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu pagal nuomos sutartį. Iš 2018 m. gegužės 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo, 2019 m. vasario 20 d. akto matyti, kad buvo perleistas reikalavimas į atsakovo E. K. 215,88 Eur skolą ir 0,05 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovą informavo 2019 m. vasario 21 d. pranešimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta be kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnį, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis juo, už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu arba pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 215,88 Eur skolos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Remiantis šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos numatė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 14,46 Eur dydžio delspinigius, taikydamas 0,05 proc. delspinigių normą, už laikotarpį nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos (2019-02-05) iki bylos iškėlimo teisme dienos. Kadangi ieškovas turi teisę į protingo dydžio netesybas, šis jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 14,46,68 Eur delspinigių (215,88 Eur x 0,05 : 100 x 134 dienų) (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 230,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 90,84 Eur.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,72 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) ir ieškinį tenkinus visiškai yra priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į.k. 300115639, naudai 215,88 Eur (du šimtus penkiolika eurų 88 ct) skolos, 14,46 Eur (keturiolika eurų 46 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (230,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.