Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2024 m. birželio 25 d., apie 14.05 val., Juodajame kelyje, ties parduotuve „Lidl“, Juodasis kelias 34, Vilnius, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Kitą dieną nusprendė nuvykti į parduotuvę apsipirkti. Kartu su kitomis prekėmis nusipirko ir butelį degtinės. Įvykio dieną alkoholio nevartojo, buvo iš vakaro susipykę su savo žmona. Jo sutuoktinės namuose įvykio dieną nebuvo, ji buvo darbe, jo išvažiuojančio nematė. Nuo namų iki parduotuvės yra apie (duomenys neskelbtini) km. Ryte atsikėlęs jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo. Sustabdė jį policijos pareigūnai netoli parduotuvės. Automobilis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, įsigijo jį prie maždaug (duomenys neskelbtini) metus. Alkoholį vartoja nedažnai. Buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, taip pat buvo išduotas smurto artimoj aplinkoje orderis. Nurodė, jog smurto jokio nebuvo, ten žmona pasikarščiavo, jis gal ją įžeidė žodžiais. Baudžiamoji byla buvo nagrinėta dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei. Šiuo metu jie susitaikę. Jam trūko dėmesio iš sutuoktinės, ji buvo labai užimta ir dėl to tarp jų kildavo konfliktai. Gailisi dėl savo padarytos veikos, supranta, kad negerai pasielgė. Sutuoktinė jam yra autoritetas, kuris galėtų padaryti jam tinkamą įtaką, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja L. P. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš savo vyro vakare grįžusi po darbo. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, nes yra drausmingas vairuotojas. Su vyru susituokę yra (duomenys neskelbtini) metų, turi nepilnametį vaiką. Iš vakaro vakarėlio nebuvo, bet vyras alkoholį vartojo. Kaip gėrė ji nematė, bet matėsi, kad yra stipriai išgėręs. Įprastai geria degtinę, tačiau ką vartojo tą vakarą ji nežino. Iš ryto ji išvyko į darbą, neatsimena, ar matė vyrą ryte. Nežino, ar jis įvykio dieną vartojo alkoholį. Stipriai alkoholio vyras nevartoja, bet būna, kad pora kartų per savaitę išgeria. Mano, kad vyras turi priklausomybę alkoholiui. Kartą buvo gydytas nuo alkoholizmo. Pats pripažįsta, kad turi šią bėdą, sutinka, kad reikia mažiau gerti. Šiuo metu vartoja alkoholio mažiau. Prieš tai, kai smarkiai gerdavo, dažnai pykdavosi dėl to. Jis priekaištaudavo, kad mažai dėmesio jam skiria. (duomenys neskelbtini) m. baudžiamoji byla buvo dėl fizinio skausmo sukėlimo jai. Jis buvo paėmęs ją už kaklo, ji byloje buvo nukentėjusioji. Jis nori būti su ja, mano, kad gali jam būti autoritetas. Po šio įvykio jie pasikalbėjo, išsiaiškino, vyras suprato, kad neteisingai elgiasi. Jis supranta, kad negalima sėsti už vairo išgėrus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygos buvo pažeistos, nes ji jį norėjo pagąsdinti ir iškvietė policijos pareigūnus, nors jis buvo tik užėjęs pasiimti daiktų. Iš esmės kviesdavo policiją todėl, kad vyras susimastytų ir daugiau negertų, dėl visų pykčių. Jeigu teismas skirs užstatą, tai pasistengtų sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. N. nurodė, kad iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Juodasis kelias 35, Vilniuje, galimai neblaivus vairuotojas su juodos spalvos džipu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę. Atvykus prie minėto adreso, ji su kolega pastebėjo išvažiuojantį minėtą „BMW“ markės automobilį iš parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilio priekinis vairuotojo langas buvo praviras, vairuotojas buvo išraudęs, prisimerkęs. Panaudojus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei įjungus garso signalą, bandant vairuotoją sustabdyti, automobilio vairuotojas kurį laiką nestojo, riedėjo pirma pavara, bet po kurio laiko sustojo važiuojamojoje kelio dalyje. Ji priėjo prie vairuotojo pusės lango, norėdama patikrinti vairuotojo blaivumą. Iš automobilio salono nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas vengė akių kontakto, mažai bendravo, tikrintis blaivumą sutiko. Paaiškinus vairuotojui kaip reikia tikrintis blaivumą, vairuotojas teigė, jog suprato, tačiau bandydamas tikrintis blaivumą, pirmus kartus nutraukė orą, ko pasėkoje bandymas buvo kartojamas ir vairuotojas 14.08 val. įpūtė į alkotesterį 2,44 promiles. Vairuotojui pasakius kad po 15 min. bus tikrinamas blaivumas iš naujo, jis sutiko. Taip pat išreiškus reikalavimą užgesinti automobilį, vairuotojas automobilį užgesino ir ištraukė raktelius iš spynelės. Bendraujant su asmeniu prie tarnybinio automobilio, „BMW“ vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, judesiai jo buvo nekoordinuoti, vairuotojas mėtėsi į šalis. Išreiškus vairuotojui reikalavimus sėsti į laikino sulaikymo kamerą iki antro karto tikrinantis blaivumą, vairuotojas iš pradžių priešinosi, vėliau įsėdo į automobilį. Po 15 min., bandant patikrinti vairuotojo blaivumą, asmuo kelis kartus nutraukė orą, ko pasėkoje antrą kartą vairuotoją pavyko patikrinti 14.30 val. Antru pūtimu vairuotojas įpūtė 2,56 promiles (b. l. 22-23).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad 2024 m. birželio 25 d., 13.54 val., pranešta apie prekybos centro aikštelėje pastebėtą neblaivų vairuotoją (b. l. 5).

2024 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 25 d., apie 14.05 val., Juodasis kelias, Vilniuje, E. P. vairavo automobilį „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, bei patikrinus blaivumą nustatytas – pirmu pūtimu 2,44 promilės girtumas, antru pūtimu 2,56 promilių girtumas (b. l. 6).

2024 m. birželio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 13-18).

2024 m. birželio25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie E. P. neblaivumo požymiai: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad E. P. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. E. P. policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, 14.08 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, 14.30 val. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas; E. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 25).

Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ kvituose nurodyta, kad E. P. 2024 m. birželio 25 d., 14:07:45, nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o 14:29:45, nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 25, 26).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. P. (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinio pranešimo, liudytojos V. N. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis E. P. 2024 m. birželio 25 d., 14.05 val., Juodajame kelyje, ties parduotuve „Lidl“, adresu Juodasis kelias 34, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo E. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholius gėrimus, ryte alkoholio nevartojo. Nesijautė neblaivus, todėl nusprendė nuvykti iki parduotuvės apsipirkti. Taigi kaltinamasis pripažino, kad neblaivus sėdo už automobilio vairo ir važiavo į parduotuvę bei iš jos. Nors žinojo, jog iš vakaro buvo pavartojęs alkoholio, kaltinamojo teigimu, jautėsi normaliai. Teismo nuomone, iš vakaro vartojęs alkoholį asmuo, kitą dieną ketindamas vairuoti, turi įsitikinti, kad gali tą daryti, o ne pasitikėti savo organizmu. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl neatleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį kaltinamojo sutuoktinės L. P. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra neteistas (teistumas išnykęs), t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, bylos duomenimis, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais turtinė žala nepadaryta. Taigi nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis turi tiek faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena su sutuoktine ir jų nepilnamečiu vaiku), tiek ir deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Taigi konstatuotina, jog kaltinamasis yra siejamas socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvoje. Bylos duomenimis, nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu būtų pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina kaltinamąjį.

Iš kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis iki įvykio dažnai pykdavosi su sutuoktine, tačiau pastaruoju metu pykčių tarp jų nebebūna, jie išsiaiškino visus nesutarimus.

Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas 10 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant per bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio, nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, nemokamai išdirbti 120 val. bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. E. P. netinkamai vykdant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi teikimas buvo atmestas. Taip pat 2024 m. gegužės 21 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir du kartus buvo pažeistos jo sąlygos. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka- du kartus už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų nesilaikymą, vieną kartą už tai, kad konfliktavo, triukšmavo namuose, bet byla buvo nutraukta Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei vieną kartą už Metinės pajamų deklaracijos nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bylos duomenimis, jis nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, taip pat psichiatrijos ligoninėse, tačiau iš galimos laiduotojos paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir elgesio, esant apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog kaltinamasis E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, įvertinus nurodytas neigiamai kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad jis ateityje daugiau nepažeis įstatymų. Konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotoja šioje byloje buvo prašoma skirti kaltinamojo sutuoktinę L. P. Teismui nekyla abejonių dėl L. P. tik teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei ryšio su kaltinamuoju, tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar L. P. gali daryti realią įtaką savo sutuoktinio (kaltinamojo) elgesiui ir veiksmams. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu teismo pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017). Nagrinėjamu atveju iš L. P. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo sutuoktinė ir po 2019 m. spalio 16 d. priimto baudžiamojo įsakymo, kuomet kaltinamasis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, daug kalbėjosi su kaltinamuoju, jam aiškino bei moralizavo, bandė paveikti jo elgesį, kad tokie įvykiai nepasikartotų, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių (kaltinamasis nurodė, jog iš vakaro buvo susipykę su sutuoktine), 2024 m. gegužės 21 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir du kartus pažeistos jo sąlygos, taip pat buvo kreiptasi į teismą dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų netinkamo laikymosi. Kaltinamasis, galimos laiduotojos nuomone, turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir elgesio, pavartojus alkoholio. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad galimai laiduotojai nepavyko pasinaudoti savo autoritetu ir padaryti tokią teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nebenusikalstų. Nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu kaltinamojo elgesys yra pakitęs ir laiduotojai gali pavykti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vertintinos kritiškai, iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės (galimos laiduotojos) paaiškinimų teisme, nėra pagrindo manyti, kad L. P. nurodytos galimos priemonės dėl įtakos kaltinamajam darymo gali būti veiksmingos. Juolab kad kaltinamasis yra pakankamai brandaus amžiaus, t. y. susiformavusi asmenybė, pats nekritiškai vertina alkoholio vartojimą. Vairavimą apsvaigus galima vertinti kaip natūralią nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmę. Dėl išvardintų aplinkybių bei argumentų teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad kaltinamojo sutuoktinė L. P. gali daryti realią įtaką savo sutuoktinio (kaltinamojo) elgesiui ir veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad L. P. nepripažintina tinkama laiduotoja nagrinėjamoje byloje.

Apibendrinant, darytina išvada, jog kaltinamasis E. P. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės.

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką: tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis E. P. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs. Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, per paskutinius 5 metus E. P. yra 3 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam E. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nes BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nustatant baudos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina galutinė 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatytinas 2 (dviejų) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,44 promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, dienos metu Vilniaus mieste, kur vyksta intensyvus eismas. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad buvo nuvažiuotas pakankamas atstumas mieste. Teismas įvertina tai, kad E. P. praeityje nebuvo teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, tačiau nagrinėjamo įvykio metu E. P. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,44 promilių alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), ir ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 27 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad E. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio E. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „BMW X REIHE“ priklausė E. P. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamajam priklausančios transporto priemonės vertė nėra labai didelė, kad jos konfiskavimas neatitiktų bausmės tikslų ir šiuo atveju būtų neproporcingai didelis ar neprotingas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl dalies turto konfiskavimo ir konfiskuotina E. P. priklausanti transporto priemonė „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 49-50), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 26 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai iki 2024 m. gruodžio 26 d. apribotos E. P. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 27 d.;

2) konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Netenkinti L. P. prašymo ir neatleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „BMW X REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini)– palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. P. atėmimą priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 27 d.

Išaiškinti nuteistajam E. P., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3088-1217/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Urbo bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.