Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K.-R. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 09.40 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K.-R. savo kaltę iš esmės pripažino pilnai ir nurodė, kad nevairavo automobilio, tik sėdėjo užvestame automobilyje ir automobilis riedėjo apie 1 – 1,5 m. Supranta, kad tai laikoma vairavimu. Teigia, kad tą dieną norėjo patikrinti automobilio stabdžius. Automobilį jam į jo kiemą atvarė brolio draugas, paprašė patvarkyti automobilio stabdžius. Kieme kartu buvo daugiau žmonių – brolis, jo draugas, gal dar kaimynų. Jis atsisėdo už vairo, nepamena, ar įjungė pavarą, tačiau automobilis dėl kelio nelygumų pariedėjo. Nuriedėjo nedaug. Jis neplanavo niekur važiuoti, tik norėjo patikrinti ar gerai nuorinti automobilio stabdžiai. Iš vakaro vartojo alkoholį, ryte „pataisė sveikatą“, išgėrė nedaug, apie 100-150 gr. Nesijautė labai apsvaigęs, jautėsi normaliai, tačiau suprato, kad yra neblaivus. Automobilis stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėje. Kam priklauso automobilis tiksliai nežino. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis neginčijo, kad sėdėjo užvestame automobilyje, nusistatė neblaivumą. Pripūtė 2,72 antru pūtimu. Vairuotojo pažymėjimą turėjo virš (duomenys neskelbtini) metų, pernai buvo pagautas girtas ir pažymėjimas anuliuotas. Gailisi dėl savo padarytos veikos, supranta, kad negerai pasielgė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistu M. R. Tarnybą vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „Volkswagen Transporter“, ekipažą identifikuojantis numeris – (duomenys neskelbtini). Apie 9.40 val., patruliuojant ties pastatu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėta susibūrusių asmenų grupė, buvo nutarta asmenis patikrinti. Privažiavę prie asmenų, pastebėjo, kad šalia jų stovi raudonos spalvos automobilis „Mazda 6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, automobilio vidaus degimo variklis buvo užvestas. Eidami prie automobilio vairuotojo, pastebėjo, kad šis įjungė automobilio atbulinę pavarą (įsijungė automobilio atbulinio važiavimo šviesos) ir pradėjo važiuoti atbulas. Matant, kad aplink automobilį esantys asmenys yra neblaivūs, nutarė nedelsiant sustabdyti automobilio „Mazda 6” vairuotoją, įtariant, kad jis taip pat gali būti neblaivus. Sustabdžius automobilį (iki sustabdymo šis pavažiavo atstumą lygų per pusę savo kėbulo), buvo nustatyta, kad jį vairavo R. K.-R. Pradėjus bendrauti su šiuo asmeniu, pajuto, kad jam iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, o kalba yra nerišli. Dėl šios priežasties R. K.-R. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510” ir jam nustatytas 2,81 promilių neblaivumas. Patikrinus automobilio vairuotoją pakartotinai, daugiau nei po 15 min., jam buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. R. K.-R. paaiškino, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 30 min. Tai pat nustatyta, kad vairuotojas neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Įvykio vietoje R. K.-R. neneigė vairavęs automobilį; jis teisinosi tuo, kad tik bandė automobilio stabdžius. Įvykio aplinkybių patikrinimo metu į pareigūnus kreipėsi A. A., kuris nurodė, kad automobilis „Mazda 6” priklauso jam. Paprašius pateikti tai įrodančius dokumentus, to padaryti negalėjo. Nesant įvykio vietoje teisėto automobilio savininko, automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 32-33).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. policijos ekipažas (duomenys neskelbtini) sustabdė važiuojantį automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. K.-R. Patikrinus automobilio vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510” R. K.-R. buvo nustatytas 2,81 promilių girtumas. Pakartotinio patikrinimo metu asmeniui nustatytas 2,72 promilių girtumas. Nesant įvykio vietoje teisėto automobilio savininko, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 14).

2024 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialisto R. R. tarnybiniame pranešime nurodė faktines aplinkybes, analogiškas išdėstytoms jo duotose kaip liudytojo parodymuose (b. l. 15-16).

2024 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad automobilis stovi stovėjimo aikštelėje, įrengtoje tarp daugiabučių namų. Aikštelei artimiausias pastatas – (duomenys neskelbtini). Vizualiai matyti, kad automobilis „Mazda 6” yra daugiau nei per trečdalį savo kėbulo išlindęs nuo menamos linijos su kitais šalia stovinčiais automobiliais, automobilio priekis yra per trečdalį kėbulo nutolęs nuo priekyje esančio kelio borto. Automobilio bėgių svirtis yra įjungta į atbulinį važiavimo bėgį. Automobilio rankinis stabdys įjungtas. Automobilio variklio įjungimo spynelėje matomas užvedimo raktas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 7-13).

2024 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240811-093926UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai prieina prie automobilio „Mazda 6“, kurio variklis užvestas. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vyras –

R. K.-R. ir į policijos pareigūno klausimą, „kur važiuoja“, atsako, kad niekur. R. K.-R. paaiškina, kad tvarko automobilio stabdžius ir juos tikrina. Atsakydamas į policijos pareigūnų klausimus, R. K.-R. paaiškina, kad alkoholį vartojo šiandien, maždaug prieš pusvalandį, teisės vairuoti transporto priemones neturi; automobilis priklauso draugui, o jis tik tikrino stabdžius, neturėjo tikslo kur nors važiuoti. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip patikrinamas R. K.-R. neblaivumas. Pokalbio su pareigūnais metu R. K.-R. patvirtina, kad norėjo pavažiuoti atgal, patikrinti stabdžius, būtų pavažiavęs iki priešingo stovėjimo aikštelės bortelio (krašto) ir sustabdęs, neketino važiuoti į bendrą eismą (b. l. 17-18, kompaktinis diskas, prisegtas prie priekinio bylos viršelio).

2024 m. rugpjūčio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie R. K.-R. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad R. K.-R. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. R. K.-R. policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, 09.47 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, 10.12 val. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas; R. K.-R. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 28-29).

Alkoholio kiekio matuokliu "Draeger Alcotest 7510" kvituose nurodyta, kad R. K.-R. 2024 m. rugpjūčio 11 d., 09.46 val., nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, o 10.12 val., nustatytas 2,72 promilių neblaivumas (b. l. 25, 26).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinio pranešimo, liudytojo R. R. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis R. K.-R. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 09.40 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo R. K.-R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K.-R. paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholius gėrimus, ryte išgėrė apie 100-150 gr. Važiuoti niekur neketino, tik kiemo aikštelėje norėjo patikrinti automobilio stabdžius. Taigi kaltinamasis pripažino, kad neblaivus sėdo už automobilio vairo, jį užvedė ir tikrino stabdžius. Nors žinojo, jog yra pavartojęs alkoholio, jautėsi normaliai. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. K.-R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką: tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo R. K.-R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis R. K.-R. yra darbingo amžiaus, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis pastovią gyvenamąją vietą, išsiskyręs. Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, per paskutinius 3 metus R. K.-R. yra baustas administracine tvarka ir už vairavimą būnant neblaiviam, už tai paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių (nėra linkęs mokėti paskirtų baudų).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam R. K.-R. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nes BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nustatant baudos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 75 MGL (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatytinas 2 (dviejų) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. K.-R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,72 promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, gyvenamųjų namų kieme, ryte, sėsdamas už vairo ir judėdamas atbuline eiga, vos neatsitrenkė į už jo stovintį policijos automobilį, kurį pastebėjo tik policijos pareigūnams priėjus prie jo vairuotos transporto priemonės. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam R. K.-R. ne pirmą kartą yra atimama teisė vairuoti transporto priemones, o būtent – už 2023 m. įvykį (išnagrinėtą administracine tvarka) teisė vairuoti transporto priemonės buvo atimta 12 mėnesių laikotarpiui. Minėta, jog šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuvažiuotas atstumas buvo nedidelis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. K.-R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – A. Š. priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis – 1 590 Eur (kaina su PVM) (b. l. 21). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo, todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 590 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. Kaltinamasis R. K.-R. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (apsvaigusiam), nusikaltimas padarytas gyvenamojo namo kieme, pirmoje dienos pusėje, nuvažiuotas itin trumpas atstumas, kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1 590 Eur išieškotina iš kaltinamojo R. K.-R.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. K.-R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 35-36), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K.-R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K.-R. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K.-R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų).

R. K.-R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K.-R. atėmimą priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems), šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam R. K.-R., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-3088-1217/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Urbo bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.