Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, nedalyvaujant pareiškėjai G. K., jos atstovui advokatui Kęstui Ramanauskui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą – 2,37 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atsiradusį 1993 m. gegužės 1 d. mirus J. K., pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad 1993-05-01 mirė jos sesuo J. K.. Sesers vyras J. K. pareiškimu sutiko jo sutuoktinei J. K. priklausančią jos tėvo A. G. žemę – 1.45 ha, esančią (duomenys neskelbtini), palikti pareiškėjai. Ji manė, kad nieko daugiau nereikia daryti, žemė priklauso jai. J. K. mirė 2005-03-09. Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 sprendimu J. K. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3.16 ha žemės sklypą ir grąžinta natūra 2.37 ha žemės kartu su ja, kaip bendrasavininke – 0.79 ha. Tik 2009 m. rudenį sužinojo, kad nesutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Ji prižiūri žemės sklypą, žemę dirba, moka mokesčius.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad J. K. priėmė sutuoktinės J. K. palikimą ir jam 1998-09-03 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jis buvo pirmosios eilės įpėdinis, o pareiškėja trečiosios eilės įpėdinė. Pagal CPK 573 str., galiojusį palikimo atsiradimo metu, trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti tik tada, jeigu nėra pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. J. K. priėmus palikimą trečiosios eilės įpėdiniai netenka teisės paveldėti. Palikimo priimti iš dalies negalima, todėl ta aplinkybė, kad J. K. 1994-04-18 pareiškimu Kruonio apylinkės agrarinės reformos tarnybai sutiko perleisti pareiškėjai jo sutuoktinei J. K. priklausančią pastarosios tėvo A. G. žemę (b.l. 7), nesudaro pagrindo laikyti, kad J. K. atsisakė palikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos G. K. prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, todėl civilinę bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu pareiškėja G. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Nurodė, kad žemės sklypą - paveldimą turtą – pareiškėja valdė nuo sesers mirties, t. y. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Yra raštiškas mirusios sesers vyro J. K. atsisakymas nuo paveldimo turto. Po jos sesers J. K. ir jos vyro J. K. mirties pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą, nes jie vaikų neturėjo, kitos eilės įpėdinių taip pat nėra. Jos prašymas teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu, kitokia tvarka negalima gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto turėjo būti patenkintas. Taip pat nurodė, kad sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę buvo priimtas praėjus beveik 2 metams po J. K. mirties, daugiau įstatyminių įpėdinių nėra, todėl neišsprendus šio klausimo, žemės teisinis įregistravimas pareiškėjos vardu yra neįmanomas, kadangi nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos G. K. teisės paveldėti savo sesers J. K., mirusios 1993-05-01, turtines teises.

Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 sprendimu Nr. 9-20600 buvo atkurta nuosavybės teisė į A. G. nuosavybės teise valdytą 2,37 ha. žemės, esančios (duomenys neskelbtini). jau po J. K. mirties (b.l. 14). Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-158/2009).

Bylos duomenys patvirtina, kad J. K., mirusios 1993-05-01 palikimą priėmė jos sutuoktinis J. K., kuriam 1998-09-03 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, t. y. paveldėjimo teisės nedalomos (CK 587 str.), todėl šis asmuo paveldėjo ir J. K. turtines teises. Testamentų registro duomenimis J. K. nėra sudariusi testamento, todėl pareiškėja nėra testamentinė įpėdinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priėmus palikimą pirmosios eilės įpėdiniui - mirusiosios sutuoktiniui, pareiškėjai – trečiosios eilės įpėdinei, paveldėjimo teisė į sesers J. K. palikimą neatsirado.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Toks teisinis reglamentavimas pagal bylos duomenis buvo pagrindu pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjai G. K. teisinių padarinių ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi. Tame tarpe, ir dėl J. K. 1994-04-18 pareiškimo Kruonio apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Šiuo pareiškimu jis sutiko žemę perleisti pareiškėjai, kai nuosavybės teisė J. K. vardu dar nebuvo atkurta, todėl nebuvo turto, kurį galima būtų perleisti. Šiuo pareiškimu įpėdinis nėra atsisakęs nuo palikimo (CK 591 str.) pareiškėjos naudai, nes, kaip jau minėta, jam 1998-09-03 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Pagal CPK 294 str. 1 dalį, byla nutraukiama teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė ne nutartį, bet teismo sprendimą (CPK 259 str, 270 str.). Toks procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, todėl panaikinti priimtą teismo sprendimą dėl šio pažeidimo nėra pagrindo.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.