Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algerdo Urbšio ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistiesiems R. B., S. G., P. A. K., nuteistųjų gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai Z. S., nukentėjusiųjų Z. S. ir S. S. atstovui advokatui Dominykui Varnui, civilinės atsakovės UAB „G.“ atstovams V. R. J., V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., S. G., P. A. K. ir jų gynėjo advokato Edvino Sergaičio, civilinės atsakovės UAB „G.“ atstovo direktoriaus V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir nuteistas 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir nuteistas 18 (aštuoniolikos) MGL dydžio, t.y. 2340 (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties) Lt bauda.

P. A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir nuteistas 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

Civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir iš UAB „G.“ priteista nukentėjusiosioms Z. S. ir S. S. po 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), G. produkcijos cecho meistro pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho meistro pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „G.“ generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 15, pagal kuriuos privalėjo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka apmokyti, instruktuoti darbininkus darbo vietose ir kontroliuoti, kad jie dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, taip pat nuo 2009-08-17 iki 2009-09-04 vykdydamas G. produkcijos gamybos cecho viršininko pareigas (2009-08-13 įsakymas Nr. 119) privalėjo kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, bendrovėje nustatyta tvarka atlikti jam pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbo vietose, taip pat darbo saugos taisyklių apmokymą, be to vykdydamas cecho viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I-me ir II-me plovimo-rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T7A, T-7B, T8, T-9 ir T-10, tačiau šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, saugos ir sveikatos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusius šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 33 str. 1 d. reikalavimus, 16 str. 1 d. reikalavimus, 14 str. 1 d. reikalavimus, 25 str. reikalavimus.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), G. produkcijos cecho viršininko pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho viršininko pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „G.“ generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 15, pagal kuriuos privalėjo kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, bendrovėje nustatyta tvarka atlikti jam pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbo vietose, taip pat darbo saugos taisyklių apmokymą, be to būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I-me ir II-me plovimo-rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T7A, T-7B, T8, T-9 ir T-10, tačiau šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusius šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 33 str. 1 d. reikalavimus, 16 str. 1 d. reikalavimus, 14 str. 1 d. reikalavimus, 25 str. reikalavimus.

P. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), techninio direktoriaus pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „G.“ generalinio direktoriaus 2006-08-28 įsakymu Nr. 43G „Dėl atsakingų asmenų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones bendrovėje, paskyrimo“, pagal kurį būdamas paskirtas atsakingu už bendrą darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos vadovavimą, darbų saugos ir sveikatos priemonių planavimą, jų įdiegimo organizavimą ir privalėdamas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka kontroliuoti, kad būtų apmokyti, instruktuoti bendrovės darbininkai darbo vietose, kontroliuoti, kad dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, privalėjo užtikrinti, kad padalinių vadovai, paskirti atsakingais už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą, tinkamai atliktų jiems patikėtas pareigas, tačiau šių pareigų nevykdė, neužtikrino pakankamos vidinės kontrolės, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusius šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. P. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 25 str. reikalavimus.

Nuteistieji R. B., S. G., P. A. K. ir jų gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį. Priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį R. B., S. G., P. A. K. atžvilgiu. Nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Tarp nuteistiesiems inkriminuotų veikų (pareigų neatlikimo) ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2009 m. spalio 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 punkte 3.11 nurodoma, kad V. S. instruktuotas dirbti tą darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, 2009 m. balandžio 1 d. Be to, pateikto į bylą UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 4-o lapo 24-oje eilutėje yra žyma, jog 2009 m. balandžio 1 d. V. S. darbo vietoje buvo instruktuotas kaip sijotuvo - transporterio mašinistas pagal instrukcijas Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 3. Grafoje „Instruktuojamojo parašas“ yra V. S. parašas, kurio autentiškumas nėra nuginčytas. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus kompleksiškai su kitais bylos duomenimis (kaltinamųjų ir liudytojų parodymais) laikytina, jog byloje surinktais įrodymais yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad likus kiek daugiau nei 4-iems mėnesiams iki nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. S., jis buvo tinkamai instruktuotas darbo vietoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas šiais objektyviais ir netgi rašytiniais įrodymais patvirtinta aplinkybe, bei laikydamasis priešingos nuomonės, jog V. S. nebuvo instruktuotas darbo vietoje, padarė visiškai nepagrįstą ir prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams išvadą. Todėl laikytina, jog įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Eksperimento protokolas patvirtina, kad 9-o transporterio avarinio stabdymo mechanizmas veikia. Todėl skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog nuteistieji „prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą“, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

2009 m. spalio 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 punkte 17 „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ pačia pirmąja, tai yra pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta paties V. S. padarytas saugos ir sveikatos norminių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, konkretizuojant šį pažeidimą, jog „transporterio mašinistas, nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporterio juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą, tuo pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 d. Nr.IX-1672; Žin., Nr.70-3170) 33 straipsnio 1 dalį, UAB „G.“ Transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9, patvirtintos 2004-08-26 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 28, 1.9.5., 4.11., 4.13.; 4.15.; 4.16. punktus.

2010 m. rugsėjo 16 d. „Mirtino atsitikimo darbe, įvykusio 2009-08-26 UAB „G.“ transporterio mašinistui V. S., papildomo tyrimo aktu Nr. l“, nėra paneigta išvada, duota 2009 m. spalio 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties V. S. padarytas saugos ir sveikatos norminių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Pagrindine laikyta nelaimingo atsitikimo priežastis išbraukta ne dėl to, kad papildomo tyrimo metu būtų nustatytos aplinkybės, paneigiančios šią priežastį, o tik dėl to, kad tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo parašų autentiškumo. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu UAB „G." G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 4-o lapo 24-oje eilutėje ties įrašu, jog 2009 m. balandžio 01 d. V. S. darbo vietoje buvo instruktuotas kaip sijotuvo - transporterio mašinistas pagal instrukcijas Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 3., grafoje „Instruktuojamojo parašas", esančio V. S. parašo autentiškumas nebuvo nuginčytas, akivaizdu, jog pagrindine V. S. mirties priežastimi reikia laikyti 2009 m. spalio 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 punkte 17 „Nelaimingo atsitikimo priežastys" pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodytą paties V. S. padarytą saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimą. Proceso pirmosios instancijos teisme metu ne kartą buvo atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad V. S. veiksmus reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus rašte Nr. SD 132 (02)-Sl Nr.M 915/09(02) „Dėl V. S. mirties priežasties“ nurodoma, jog praėjus 2 dienoms po įvykio, 2009 m. rugpjūčio 28 d. atlikus V. S. lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad V. S. lavono kraujyje rasta 0,22 promilių, šlapime - 0,22 promilių, smegenų skystyje - 0,29 promilių ir stiklakūnyje - 0,13 promilių etilo alkoholio. Tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas aplinkybę apie tai, jog įvykio metu V. S. buvo neblaivus, tiesiog ignoravo.

Priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. S. išvis nebuvo jokios būtinybės kažką remontuoti. 2009 m. spalio 08 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 punkte 7 „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ nurodoma, kad „kadangi tiesioginių liudytojų nėra, nustatyti, kaip ir kodėl transporterio mašinistas V. S. pateko į skaldos byrėjimo lataką, nepavyko“. Toliau aprašoma „labiau tikėtina nelaimingo atsitikimo aplinkybių seka“, kuri argumentuojama tik „galima prielaida“. Tos pačios prielaidos paraidžiui yra perkeltos ir į 2010 m. rugsėjo 16 d. „Mirtino atsitikimo darbe, įvykusio 2009-08-26 UAB „G.“ transporterio mašinistui V. S., papildomo tyrimo aktą Nr. l. Taigi, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis. Tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi prielaidomis ir spėlionėmis akivaizdžiai matyti tiek iš kaltinamajame akte pateiktų kaltinimų, tiek ir iš paties skundžiamo nuosprendžio, kurie grindžiami tuo, jog V. S. veikė „/.../ darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio“. Žodžių junginys „kaip spėjama“ akivaizdžiai išreiškia spėlionę, prielaidą. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tik deklaravo, tačiau visiškai neatsižvelgė į tokias faktines aplinkybes, jog S. G. įvykio metu buvo atostogose, P. A. K. įvykio metu buvo komandiruotėje užsienyje, R. B. tik nuo 2009-08-17 iki 2009-09-04 ėjo G. produkcijos gamybos cecho viršininko pareigas, pavaduodamas atostogose buvusį S. G. (nelaimingas atsitikimas įvyko 2009-08-26).

Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų R. B., S. G., P. A. K. parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, tačiau visiškai nepagrindė tokio teiginio ir nenurodė, kokioms faktinėms aplinkybėms kaltinamųjų parodymai.

Vieninteliai parodymai byloje, kurie prieštarauja R. B., S. G. ir P. A. K. parodymams, yra tik nukentėjusiųjų Z. S. ir S. S. parodymai. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai vėlgi yra tik spėlionės, nes jos niekada nedirbo UAB „G.“ ir nieko konkretaus apie nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė V. S., aplinkybes ir priežastis pasakyti negali. Be to, nukentėjusiosios šioje byloje pareiškusios tikrai didelius ieškinius yra akivaizdžiai suinteresuotos bylos baigtimi.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vieniems įrodymams (nukentėjusiųjų parodymams) šioje byloje suteikė pranašumą prieš kitus. Motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje nėra. Teismas nuosprendyje apsiribojo tik įrodymų formaliu išdėstymu, jų nevertino ir netyrė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje glaustai išdėstydamas tik apkaltinančius įrodymus, neanalizuodamas jų visų turinio ir neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad niekas iš nuteistųjų negalėjo ir neturėjo numatyti, jog V. S. darbo vietoje svaiginsis alkoholiu, po ko, būdamas apgirtęs, sąmoningai atsuks varžtus, nuims apsauginę tvorelę ir lips į skaldos byrėjimo lataką. Todėl tarp R. B., S. G., P. A. K. inkriminuotų veiksmų (pareigų neatlikimo) ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Jų kaltė dėl BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo nėra įrodyta.

Civilinės atsakovės UAB „G.“ atstovas direktorius V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendį dalyje dėl priteisimo iš UAB „G.“ nukentėjusiosioms Z. S. ir S. S. po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. S., priežastis yra paties V. S. padarytas saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimas.

Jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nukentėjusiosios nepateikė. LR CK 6.248 str. 4 d. nurodoma, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius patenkino pažeisdamas LR BPK 113 str. 2 d., LR CPK 178 str., LR CK 6.248 str. 4 d. nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Z. S. diagnozuoti stuburo kaklinės, krūtininės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondiloartrozė, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, mazginė struma negali būti traktuojami, kaip V. S. žūties išdava. 2011 m. gruodžio 28 d. Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymose Nr. 2260 ir 2261 nurodoma, kad S. S. ir Z. S. yra išmokėta 74 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos ryšium su V. S. mirtimi. Apeliantės atstovas nurodo, kad pačios nukentėjusiosios pripažino, jog UAB „G.“ padengė visas su V. S. laidotuvėmis susijusias išlaidas. Skundžiamajame nuosprendyje yra užfiksuoti nukentėjusiosios Z. S. parodymai, kad draudimas sumokėjo 140 090 Lt, civilinį ieškinį prašo priteisti atskaičius šią sumą. Todėl, apeliantės atstovo nuomone, teismas įrodymus dėl pareikštų civilinių ieškinių vertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžius, nebuvo atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebuvo motyvuotai įvertintos visos reikšmingos žalos dydžio teisingam nustatymui aplinkybės, tame tarpe paties V. S. nepakankamai atsargus elgesys, taip pat nebuvo atsižvelgta į atsakingo už žalą asmens turtinę padėtį ir galimybes. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji Z. S. ir jos bei nukentėjusiosios S. S. atstovas prašė nuteistųjų ir jų gynėjo bei civilinės atsakovės atstovo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjas bei civilinės atsakovės atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistųjų R. B., S. G., P. A. K. ir jų gynėjo advokato Edvino Sergaičio, civilinės atsakovės UAB „G.“ atstovo apeliaciniai skundai tenkinami.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendis, kuriuo R. B., S. G., P. A. K. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. naikinamas kaip nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog R. B., S. G., P. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali nuosprendyje apsiriboti tik įrodymų šaltinių išvardijimu ir tuose įrodymų šaltiniuose esančios informacijos pateikimu. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Visi nepašalinti prieštaravimai, abejonės, prielaidos turi būti aiškinami nuteistojo (kaltinamojo) naudai. Pirmosios instancijos teismas R. B., S. G., P. A. K. nuteisė remdamasis prieštaringais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, kodėl vienus byloje esančius įrodymus laikė patikimais, o kitus atmetė. Teismas nenurodė, kodėl kaltinamųjų parodymus vertino kritiškai. Teismas nevertino, neanalizavo liudytojų R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymų, nenurodė, kodėl nesirėmė šių liudytojų parodymais.

Nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyti padariniai.

Teismas nuosprendyje tik nurodė už ką buvo atsakingi kaltinamieji ir kad jie „neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių jis mirė“. Tačiau šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo tik perrašyti iš kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų aprašymo. Teismas nesiaiškino, ar kaltinamieji išties neatliko paminėtų veiksmų, ar tarp kaltinamųjų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių – V. S. žūties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys - saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, netinkamas darbo vietos įrengimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“, tačiau nenurodė, kad šio akto 17 p. yra nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos norminių teisinių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: transporterio mašinistas, nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporto juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą (t. 1, b. l. 112-114).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nesirėmė šia specialisto padaryta išvada, į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė šį aktą surašiusio Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G., papildomo tyrimo aktą surašiusio Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus H. Ž..

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo specialisto išvadų Nr. 20-4-IS1-991 (t. 2, b.l. 38-40) ir Nr. 140-(6719)-IS1-494 (t. 2, b. l. 112-115), specialisto Ž. R. parodymų, nesiaiškino, ar V. S. buvo apmokytas ir instruktuotas dėl saugos darbe, ar galėjo dirbti jam pavestą darbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad R. B., S. G., P. A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių.

Kaltinamieji R. B., S. G., P. A. K. kaltais neprisipažino.

R. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009-08-26 jis pagal įsakymą pavadavo cecho viršininką. Jo funkcijos – organizuoti gamybą, užtikrinti, kad darbuotojai saugiai dirbtų. 2009-08-27 po V. S. žmonos skambučio V. S. buvo rastas tarp būgno ir valytuvo. Latakas yra padarytas 1,38 m aukštyje. Tas įrenginys buvo aptvertas, norint ten patekti reikėtų perlipti tvorą, bet ten nėra kam sugesti. Įspėjamieji ženklai yra visam cechui – dideli plakatai ant sienų. R. B. nuomone, V. S. bandė kažką remontuoti. Pagal instrukcijas, išgirdus kokį triukšmą, darbuotojai apie tai pasako R. B., o jis duomenis įsirašo į remonto žurnalą. V. S. turėjo prižiūrėti įrengimus, tačiau jo aktyvių veiksmų neturėjo būti. Jei kas stringa, V. S. turėtų stabdyti liniją ir pranešti viršininkui. Prie latako buvusi tvorelė tuo metu buvo nuimta. R. B. iš vakaro nepastebėjo, kad jos nėra, anksčiau ji buvo. Tvorelė yra prisukta varžtais. Po įvykio buvo privirinta didesnė tvora pagal gautą darbų saugos inspekcijos nurodymą.

S. G. parodė, kad jis dirbo UAB „G.“ gamybos cecho viršininku. Nuo 2009-08-04 jis atostogavo, jį pavadavo ir jo pareigas vykdė R. B.. S. G. pareigos – prižiūrėti, kad būtų gaminama kokybiška produkcija, kad būtų laikomasi darbų saugos taisyklių. V. S. buvo jam pavaldus, jis buvo transporteris-mašinistas, turėjo prižiūrėti agregatus - 6 konvejerius ir 2 vibrosijotuvus. Jei būdavo kokie sutrikimai, jis turėjo pranešti S. G. arba meistrui, be kurių leidimo remontuoti prietaisų negalėjo. Kaip galėjo įvykti nelaimė, jam sunku pasakyti. Būgnas yra aptvertas, tvorelė buvo iš priešingos pusės, kur V. S. nereikėjo vaikščioti. V. S. priklauso eiti iki tvorelės. Gedimus taiso remontinė pamaina. Esant gedimui, V. S. turėjo pasakyti apie tai. Įspėjamieji ženklai buvo ant durų, ant įrengimų jų gal ir nebuvo, kiek ir kokie jie turi būti, nepasakyta. Transporteris prieš jo atostogas buvo aptvertas tvorele, kada ji buvo nuimta, jis nežino. Avariniai stabdymai buvo, kur aptarnauja prižiūrėtojas, buvo galiniai išjungėjai, pritvirtinti troseliai, jį patraukus, konvejeris sustos. Kairėje pusėje stabdymo įtaiso nebuvo, jis nenumatytas, nereikalingas. S. G. nurodė, kad jis yra instruktavęs V. S. dėl saugaus darbo, šis apie tai pasirašė žurnale. Instruktavimas vyko kabinete 2008 m. kovo mėn. V. S. prieš tai dirbo kitame ceche. Jį instruktavo 3 kartus. Antras instruktavimas galėjo būti 2008 m. gruodžio mėn. arba 2009 m. pradžioje. Instruktavimas buvo dėl šaltkalvio specialybės. Trečias instruktavimas - dėl transporterio buvo 2009 m. kovo mėn. Už V. S. kažkas kitas pasirašyti negalėjo, jis pats pasirašė. V. S. buvo apmokytas.

P. A. K. parodė, kad UAB „G.“ jis dirba technikos direktoriumi. Darbo inspekcijos nuomone, įrengimai yra saugūs, visada nurodytus trūkumus jie šalindavo. Pagal plano grafiką pasibaigus sezonui jie remontuoja įrengimus. Komisija išbando įrengimus, surašo aktą, kad įrenginiai tinkami eksploatacijai. P. A. K. kuruoja šiuos darbus. Visi cechų meistrai, vadovybė pirmadieniais aptaria trūkumus. Žurnale registruojami gedimai. Įmonė turi darbų saugos organizatorių. Būna, kad darbuotojai savavališkai nuima tvorelę. Dėl techninių sąlygų ten eiti nėra tikslo. P. A. K. negali nurodyti, kas pastūmėjo V. S. nueiti ten, prie įrenginių kišti rankų negalima, apie gedimą jis turėjo pranešti. Toje vietoje žmogus turi būti pririštas, kai remontuoja. Tą dieną remonto darbai nebuvo atliekami. V. S. negalėjo būti duotas nurodymas ką nors remontuoti. P. A. K. nurodė, kad jis dalyvauja egzaminų komisijoje. Egzaminuojant užduodami klausimai iš eksploatacijos elementų, jis užduoda klausimus iš savo srities. Praktikoje visada į egzaminą žmones kviečia po vieną. Protokolą pildo A. J. Ž..

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, tačiau, kokių faktinių aplinkybių jie neatitinka, nedetalizavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B., S. G., P. A. K. parodymus apie tai, kad įspėjamieji ženklai buvo visam cechui, kad transporteris T-9 buvo aptvertas, kad V. S. prie būgno nereikia eiti, kad V. S. buvo instruktuotas, apmokytas, patvirtina liudytojų R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymai. Teismas šių liudytojų parodymų nevertino ir neanalizavo, nenurodė, kodėl nesirėmė paminėtų liudytojų parodymais.

Kad V. S. buvo apmokytas ir instruktuotas dėl darbo saugos reikalavimų, kad darbo vieta buvo įrengta tinkamai, be kaltinamųjų patvirtina liudytojai R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S..

Liudytojas R. J. parodė, kad V. S. buvo instruktuojamas apie įrengimus. Komisija prileido jį prie darbo, jis buvo supažindintas su įrengimo technologija. Dėl elektros įrengimų V. S. darbo vietoje tikrai buvo įspėjamieji ženklai. Visi įrengimai yra apsaugoti, apsaugotas buvo ir transporteris. Ten, kur pavojinga, yra ženklai „Stop“, „Eiti draudžiama“. Ant įrengimų tokių ženklų nestato. Apsaugai yra aptvarai, troseliai. Visi gamyklos įrenginiai turi techninius pasus. Įsigyjant įrenginį, prie kurio dirbo V. S., buvo lydintys dokumentai. R. J. nurodė, kad jis dalyvavo instruktuojant V. S. egzamino metu. Jis turėjo prie jų pasirašyti. Egzamino rezultatas, greičiausiai buvo įvertinamas žodžiais. Jei V. S. buvo prileistas prie darbo, komisija turėjo jį įvertinti gerai. Toje vietoje, kur žmogus stovi latake, įrengti stabdymo mygtuką nėra būtina, to neleistų instrukcija.

Liudytojas A. J. Ž. parodė, kad 2009 metais jis dirbo darbų saugos organizatoriumi UAB „G.“. Jo pareigos buvo darbų saugos kontrolė, gamtos apsaugos kontrolė. Pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti vadovų. Jis tikrino, ar darbų sauga atitinka reikalavimus, ar įrengimas gali būti eksploatuojamas. V. S. turėjo transporterio mašinisto kvalifikaciją, įmonėje išlaikė egzaminus. Įrenginiai buvo leistini eksploatuoti. V. S. niekada nesakydavo, kad jo darbo vietoje nesaugu dirbti. Transporterį galima sustabdyti iš bet kurio taško. Kairėje pusėje negalima vaikščioti, nenuėmus apsaugos ten ir nepraeisi. A. J. Ž. rengė įrenginių naudojimo instrukcijas. Ten, kur įrengtas stabdymo įrenginys, iš bet kurios vietos galima sustabdyti transporterį. Užtvarai nenuimami. A.J. Ž. dažniausiai pildydavo egzamino protokolą. Atrodo, kad V. S. buvo įvertintas „gerai“. Pagal nustatytą tvarką protokole įrašydavo ir balą, ir įvertinimą žodžiais.

Liudytojas J. G. parodė, kad prie transporterio buvo užtvaras, taip pat iš kairės pusės yra tam tikras trosiukas, kuris stabdo technologinę liniją. Transporteris yra apie 1 m aukščio, prie jo buvo turėklas. Aukščiau pakeltas yra varantysis būgnas, netoli būgno yra užrašas „Draudžiama praeiti“. V. S. nesiskundė dėl darbo saugos, dėl apsaugų. V. S. neprivalėjo remontuoti transporterio. Jei būdavo skaldos nubyrėjimas, jis turėjo apie tai pranešti.

Liudytojas A. G. parodė, kad išlaikius egzaminą kartu su V. S. gavo III kvalifikaciją sijotuvo mašinisto. V. S. dirbo prie transporterio, o A. G. prižiūrėjo sijotuvą. Darbo vietoje buvo draudžiamieji ženklai, apsaugos. Egzaminą su V. S. jie laikė kartu tą pačią dieną, toje pačioje patalpoje, po vieną. Jie abu egzaminą išlaikė. Po to mėnesį laiko dirbo su patyrusiais darbuotojais, jis su A., V. S. su A..

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis buvo egzaminų kvalifikacinės komisijos narys, turėjo įvertinti darbuotojų žinias po apmokymų. Asmeniškai V. S. jis nepažinojo. Žinojo, kad jis dirbo, cecho viršininkas jį paruošė dirbti prie sijotuvo. V. S. ir A. G. kartu laikė egzaminą, klausinėjo juos atskirai. S. G. buvo cecho viršininkas, jis ir P. A. K. dalyvavo egzamine. Jis nematė, kaip V. S. rašėsi protokole, bet jo parašas protokole buvo.

Liudytojas A. J. parodė, kad juostos stabdymo mechanizmas yra vienoje pusėje, nes kitoje pusėje vaikščioti draudžiama. Įmonėje taikoma praktika, kad stovėti ant pakietinimų, remontuoti dugną ar valytuvą negalima. Tą dieną, kai buvo įvykis, buvo stabdoma juosta, nes buvo daromas laboratorinis tikrinimas. Prieš paleidžiant įrangą buvo skambutis, prie išbyrėjimo latako skambutis taip pat girdėjosi. Gedimai nesustabdžius įrenginio netaisomi.

Liudytojas S. M. parodė, kad norint ką nors remontuoti reikia stabdyti liniją. Jis nematė, kad kas dirbtų nesustabdžius įrenginio. Prie kiekvieno įrenginio yra troseliai, kuriuos paspaudus yra sustabdomas įrenginys, stabdis yra tik iš vienos pusės. Prie „T9“ juostos priėjimas yra iš kairės pusės, o iš kitos pusės priėjimo nėra. Ten buvo apsauginė tvorelė, priveržta su varžtais. Užtvara neprivirinta, nes kitaip negalima būtų jos nuimti. Remonto atlikimo metu į lataką nelįsdavo.

Liudytojas V. B. parodė, kad sutaisyti gedimus nesustabdžius juostos neįmanoma. Apsauginė tvorelė, prisukta varžtais, dabar yra, ar ji buvo įvykio metu, jis nežino. Tvorelė yra prisukta varžtais. V. B. dirba 3 metus, per tą laiką tvorelė nebuvo neuždėta. Stovint gamybai vartai atidaromi atsukus varžtus. Galerijoje, kurioje sukasi juosta, yra įspėjamieji ženklai, jie buvo iki įvykio ir po jo yra. Nežino ar buvo užrašas ant durų, bet žino, kad buvo ženklai, kad veikiant linijai draudžiama vaikščioti.

Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra remontavęs „T9“ transporterį. Keičiant valytuvą reikia ištraukti galinį troselį, kad jis nepasikeistų. Jie atsuka apsaugas – aukštą suvirintą tvorelę, kuri ir iki įvykio buvo tokia pati. Be remontininkų niekas negali palikti atidarytų vartelių. Be remontininko mašinistas negali nuimti tvorelės, jam nėra ten ko vaikščioti, tai ne jo pareigos. Taisyklėse nurodyta, kad reikia laikytis saugaus atstumo iki įrenginių. Pradėjus dirbti reikia pasirašyti instrukcijas dėl darbo su įrenginiais. Jeigu V. S. nebūtų pasirašęs po taisyklėmis, vis tiek turėtų tai žinoti, nes yra įspėjamieji ženklai.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis yra dirbęs prie „T9“ įrenginio. Jeigu pamato gedimą, stabdo troseliu ir duoda žinią vadovui. Kai keičia detalę, uždeda lentelę, žino, kad reikia paspausti dar du ar tris išjungimus ir išjungti taip, kad netyčia jų kas neįjungtų. Į patį lataką lipti nereikia. Ant „T9“ juostos buvo išjungimo trosas. Prie įrenginio yra apsauginė tvorelė, negalėjo ji būti nuimta. Po remonto tvorelė pastatoma atgal. Tvorelė buvo tam, kad neužgriūtum ant veikiančios juostos. Kairė įrenginio pusė yra uždaryta, ja vaikščioti negalima, patekti ten galima, bet fiziškai neįmanoma. Jeigu juosta sustabdyta, gal ir galima aukštai užlipti, bet jis pats to daryti nebandė. Tvorelė po įvykio buvo nuimta ir atremta į sieną. Jei yra gedimas riekia pranešti, nėra reikalo kažkur lipti. Pats gumą suremontuoti darbuotojas negali, nes jei guma sudyla, nieko nepadarysi, perlipti vartelių neįmanoma. Per kairę pusę eiti negalima, ji užblokuota apsauginiais varteliais.

Iš išdėstyto matyti, kad be kaltinamųjų aplinkybę, jog V. S. buvo instruktuojamas ir egzaminuojamas, patvirtina liudytojai R. J., A. J. Ž., A. Š., A. G.. Liudytojai patvirtino, kad buvo įspėjamieji ženklai, transporteris apsaugotas troseliais, aptvarais.

UAB „G.“ generalinio direktoriaus 2008-03-18 įsakymas Nr. 17G patvirtina, kad V. S. kartu su A. G. nuo 2008-03-19 paskirti dirbti į granitinės produkcijos gamybos cechą sijotuvo ir transporterio mašinisto mokiniais. G. produkcijos gamybos cecho viršininkui S. G. iki 2008-04-18 pavesta A. G. ir V. S. teoriškai ir praktiškai apmokyti sijotuvo ir transporterio mašinisto specialybėms. Apmokymo metu gamybinio – praktinio mokymo instruktoriais skirti darbuotojus, turinčius ilgą darbo stažą dirbant šioje darbo vietoje A. J. ir A. R.. Techniniam direktoriui P. K. pavesta, A. G. ir V. S. baigus sijotuvo ir transporterio mašinisto specialybei įgyti teorinį ir gamybinį-praktinį mokymą, organizuoti kvalifikacinėje egzaminų komisijoje žinių patikrinimą pagal cecho viršininko tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 168). 2008-04-30 A. G. ir V. S. buvo egzaminuojami. Be komisijos pirmininko P. A. K. ir komisijos narių A. Š., R. J., A. Ž., S. G. faktą, kad V. S. buvo egzaminuojamas ir egzaminą išlaikė, patvirtino ir kartu su juo egzaminą laikęs A. G.. Šių asmenų parodymais bei egzaminų komisijos protokolu Nr. 03/2008 ir UAB „G.“ l. e. generalinio direktoriaus pareigas V. L. 2008-04-30 įsakymu Nr. 31AG „Dėl darbuotojams aukštesnės specialybės kategorijos suteikimo“ nustatyta, kad V. S. egzaminą išlaikė, jam buvo suteikta sijotuvo ir transporterio mašinisto III kategorija (t. 1, b. l. 169-170).

Iš 2007-11-10 darbo sutarties Nr. 360 matyti, kad V. S. UAB „G.“ pradėjo dirbti 2007-11-12 krovėju – pagalbiniu darbininku (t. 1, b. l. 128-130). Įvadinis instruktažas atliktas 2007-11-10, supažindintas su darbų saugos instrukcija. V. S. 2007-11-10 pasirašė įvadinio darbo apsaugos instruktažo registracijos žurnale (t. 1, b. l. 51-53). UAB „G.“ transporterio mašinistas V. S. buvo apmokytas sijotuvo ir transporterio mašinistu pagal 2006-01-09 techninio direktoriaus patvirtintą transporterio mašinisto apmokymo programą ir 2008-04-30 įsakymu Nr. 31AG suteikta sijotuvo ir transporterio mašinisto III kategorija. Byloje yra 2004-10-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 35 patvirtinti sijotuvo mašinisto pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodyta, kad sijotuvo mašinistas V. S. su jais susipažino (t. 1, b.l. 80-83). Byloje taip pat yra generalinio direktoriaus 2004-08-26 įsakymu Nr. 28 patvirtinta transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9. V. S. parašu patvirtino, kad šią instrukciją gavo 2008-03-19 ir su ja susipažino (t. 1, b l. 84-90). G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale matyti, kad V. S. buvo instruktuotas 2009-01-19 (13 įrašas) ir 2009-04-01, kaip sijotuvo transporterio mašinistas pagal 9, 10, 3 instrukcijas (įrašas 24) (t. 1, b. l. 69).

Suabejojus V. S. parašų autentiškumu ant kai kurių UAB G.“ dokumentų, buvo nutarta atlikti rašysenos tyrimą. Byloje yra dvi rašysenos specialisto išvados, atliktos skirtingų specialistų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-05-06 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-991 (t. 2, b.l. 38-40) nurodyta, kad:

2. tirti pateiktame UAB „G.“ granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, pradėtame 2007-04-02, trečio lapo antroje eilutėje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S.. Atsakyti į klausimą, ar minėto dokumento ketvirto lapo tryliktoje eilutėje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė V. S., nėra galimybės;

3. atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, paskutiniame puslapyje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S., nėra galimybės;

4. atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje UAB „G.“ transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9, paskutiniame puslapyje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S., nėra galimybės;

5. tirti pateiktame UAB „G.“ 2008-04-30 egzaminų komisijos protokole Nr. 03/2008, skiltyje „2. V. S.“ esančius du V. S. vardu atliktus parašus, pasirašė ne V. S., o kitas asmuo.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-01-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(6719)-IS1-494 (t. 2, b.l. 112-115) nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar parašai, esantys:

2007-11-10 darbo sutartyje Nr. 362 trečiame lape „Darbo sutartis papildyta“ grafoje darbuotojas“; UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale trečiame lape stulpelyje „Parašai instruktuojamojo“ antras parašas nuo viršaus; UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo Žurnale ketvirtame lape stulpelyje „Parašai instruktuojamojo“ tryliktas parašas nuo viršaus;

yra atlikti V. S. ar kito asmens ranka, nėra galimybės.

UAB „G.“ Sijotuvo mašininio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10 šešto lapo (antroje pusėje ties rankraštiniu įrašu „2008.03.19 V. S.“; 2008-04-30 UAB „G.“ Egzaminų komisijos protokole Nr. 03/2008 lentelės antrame punkte ties rankraštiniais įrašais „4 (gerai)“ (du parašai);

yra atlikti ne V. S., o kito asmens ranka.

Šią išvadą surašė specialistas Ž. R., kuris apeliacinės instancijos teisme teismui paaiškino, kad į jam užduotą klausimą ar parašas, esantis UAB „G.“ transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9 septinto lapo antroje pusėje ties rankraštiniu įrašu „2008.03.19 V. S. (t. 2, b.l. 112), jis atsakė išvados aprašomojoje dalyje, nurodydamas, kad „lyginant tiriamuosius parašus su lyginamajam tyrimui pateiktais laisvaisiais V. S. parašų ir rašysenų pavyzdžiais, buvo nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų trumpumo, skirtingų atlikimo sąlygų, nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti parašus pasirašiusį asmenį“ (t. 2, b.l. 114). S. Ž. R. apeliacinės instancijos teismui taip pat pareiškė, kad jis praleido 2010-09-03 užduoties atlikti objektų tyrimą klausimą Nr. 4: Ar UAB „G.“ granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, 4 lape nuo viršaus 24 eilutėje, grafoje 2009-04-01 instruktuojamojo parašas, pasirašė V. S. (t. 2, b.l. 109), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje susipažinus su žurnale esančiu parašu preliminariai gali teigti, kad yra tikimybė, kad tai V. S. parašas. Šią specialisto Ž. R. išvadą patvirtina 2010-05-06 specialisto D. S. išvados 2 punktas (t. 2, b.l. 40).

Specialistai padarė skirtingas išvadas dėl UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, paskutiniame puslapyje esančio V. S. vardu atlikto parašo: specialistas D. S. nurodė, kad atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, paskutiniame puslapyje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S., nėra galimybės, o specialistas Ž. R. nurodė, kad parašas, esantis UAB „G.“ Sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10 šešto lapo (antroje pusėje ties rankraštiniu įrašu „2008.03.19 V. S. yra atliktas ne V. S., o kito asmens ranka. Šių dviejų specialistų išvados prieštaringos, todėl vertinamos kaltininkų naudai ir darytina išvada, kad neįrodyta, kad UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10 pasirašė ne V. S..

Ir vienoje ir kitoje specialisto išvadose teigiama, kad UAB „G.“ 2008-04-30 egzaminų komisijos protokole Nr. 03/2008, skiltyje „2. V. S.“ esančius du V. S. vardu atliktus parašus, pasirašė ne V. S., o kitas asmuo.

Atlikus parašų tyrimus darytina išvada, kad kategoriškai galima tvirtinti, jog tik 2008-04-30 egzaminų komisijos protokole yra ne V. S. parašas. Tačiau liudytojų parodymais, 2008-04-30 įsakymu Nr. 31AG nustatytas, kad V. S. egzaminą laikė, jį išlaikė ir jam buvo suteikta sijotuvo ir transporterio mašinisto III kategorija.

Įvertinus specialistų išvadas, galima konstatuoti, jog kitus tyrimų pateiktus dokumentus galėjo pasirašyti pats V. S.. Liko neįrodyta, kad V. S. nebuvo supažindintas su instrukcijomis Nr. 9 ir Nr. 10 ir nebuvo instruktuotas dėl saugos ir sveikatos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nebuvo nuginčytas ir UAB „G.“ G. produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo 4-o lapo 24-oje eilutėje ties įrašu, jog 2009-04-01 V. S. darbo vietoje buvo instruktuotas kaip sijotuvo – transporterio mašinistas pagal instrukcijas Nr. 9, Nr. 10, Nr. 3 grafoje „Instruktuojamojo parašas“, esančio V. S. parašo autentiškumas.

Visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai, todėl darytina išvada, kad tyrimo metu nebuvo paneigta, kad V. S. pasirašė UAB „G.“ granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, UAB „G.“ transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9 ir buvo supažindintas su UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10, UAB „G.“ transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, buvo instruktuotas dėl UAB „G.“ granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos.

V. S., būdamas instruktuotas, turėjo žinoti, kad nesustabdžius transporterio, negalima prie jo liestis, jo remontuoti. Esant būtinybei, transporteris turi būti sustabdytas, apie gedimus turi būti informuojamas vadovas. Kad 9 transporterio avarinis stabdis veikia, patvirtina eksperimento protokolas (t. 1, b. l. 48, 49).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin. 2003, Nr. 70-1370, 33 str. 1 d. reikalavimus), 2) Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 16 str. 1 d. reikalavimus), 3) Netinkamas darbo vietos įrengimas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 14 str. 1 d. reikalavimus), 4) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 25 str. reikalavimus). Lietuvos Respublikos Vyriausiojo Valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo 2010-09-23 įsakymu Nr. V-314 „Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-08-29 UAB „G.“ transporterio mašinisto V. S., tyrimo 2009-10-08 akto Nr. 01 papildymo“ nustatyta, kad pakeistas 2009-10-08 surašytas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atliktas papildomas tyrimas, kodėl po atlikto papildymo tyrimo buvo pakeista pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis, neapklausė aktus surašiusių specialistų.

2009-10-08 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17 punkte konstatuota, kad pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: transporterio mašinistas, nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporterio juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą, tuo pažeidė 1) LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d., numatančią kiekvieno darbuotojo pareigą vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais; 2) UAB „G.“ Transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 1.9.5. punktą, numatantį, kad darbuotojui dirbti galima tik su tvarkingu įrengimu. Pastebėjus gedimus..., darbus nutraukti ir nedelsiant pranešti tiesioginiam vadovui; 4.11. punktą, numatantį, kad draudžiama judančią juostą, ritinėlius, kitas besisukančias dalis liesti rankomis ar instrumentais. Juostos ritinėlių darbą (būklę) stebėti iš atitinkamo atstumo, kad darbuotojas nebūtų traumuotas veikiančių įrenginių; 4.13. punktą, numatantį, kad draudžiama stovėti po veikiančio transporterio juosta ant transporterio rėmo konstrukcijų; 4.15. punktą, numatantį, kad techniškai aptarnaujant, atliekant transporterio remontą, maitinimas elektra turi būti atjungiamas el. paskirstymo spintoje kirtikliu ir paleidimo – stabdymo pulte , iškabinant (ant kirtiklio) plakatą „NEJUNGTI DIRBA ŽMONĖS“; 4.16. punktą, numatantį, kad užsikirtus transporterio juostai, sugedus juostos valytuvams, kaistant el. variklių, reduktorių guoliams ar pasigirdus neaiškiems bildesiams, triukšmui įrenginio mazguose – transporterį būtina sustabdyti ir apie tai pranešti darbo vadovui. Sekančiomis nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardintos: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams; netinkamas darbo vietos įrengimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (t. 1, b. l. 112-114).

Dėl šio tyrimo metu padarytų išvadų gavus nukentėjusiosios atstovo skundą, buvo nutarta atlikti papildomą tyrimą (t. 2, b. l. 55).

Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-08-26 UAB „G.“ transporterio mašinistui V. S., 2010-09-16 papildymo tyrimo akte Nr. 1 nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo parašų autentiškumo nustatymo ryšium su jo instruktavimu bei mokymu, akte nurodytą priežastį „Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“ ir išvardintų teisės aktų sąrašą braukti. Antrąja nurodytą priežastį: „Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams“ palikti, įrašant ją pirmąja. Trečiąja nurodytą priežastį: „Netinkamas darbo vietos įrengimas“ palikti įrašant ją antrąja. Ketvirtąja nurodytą priežastį „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas“ palikti įrašant ją trečiąja. (t. 2, b. l. 53-54).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistu darbo inspektorius A. G. parodė, kad ištyrė ne vieną nelaimingą atsitikimą, praktikos pakanka. Šį nelaimingą atsitikimą ištyrė sąžiningai, remdamasis surinkta medžiaga. Darbuotojų saugos, sveikatos sritį reglamentuoja LR darbuotojų saugos, sveikatos įstatymas, kuris suteikia teises ir pareigas darbuotojams, darbdaviams. Yra pagrindiniai nurodymai, kaip reikėtų įmonėje vykdyti darbuotojų saugą ir sveikatą. Jo pirmas įspūdis buvo, kad įmonėje „G.“ darbų saugos, sveikatos specialistas vykdė funkcijas, kurios buvo suformuotos. Dėl saugos, sveikatos šioje įmonėje jis neturėjo jokių nusiskundimų. Šį įvykį jam buvo pavesta tirti skyriaus vadovo nurodymu. Jis dalyvavo pirminėje apžiūroje, dalyvaujant tyrėjui, teismo medicinos ekspertui. Pagrindinį dėmesį skyrė darbo įrenginio tinkamumui atlikinėti tam tikras technologines operacijas, dalyvaujant tyrėjui buvo atliktas eksperimentas. Ramia sąžine gali sakyti, kad įrenginys techniškai buvo tvarkingas. Antra, rėmėsi instruktavimu ir mokymusi, kurie yra du skirtingi dalykai, kurie vienas kitą papildo. Jeigu ateina kvalifikuotas darbuotojas, turintis kvalifikacinį pažymėjimą, tai profesionalas, privalo vykdyti priemones, net ir be instruktavimo. Kiekvienoje įmonėje mokymo programą nustato darbdavys. Šioje įmonėje „G.“ sudaryta mokymo programa transporterio mašinistui, kuri patvirtinta, ji pakankamai išsami. Transporterio-mašinisto mokymo programa nėra sudėtingas darbas. Įmonė pravedė tinkamą apmokymą. Buvo sudaryta komisija nustatyti ir įsitikinti, koks yra darbuotojo žinių lygis ir mokymo programa, pravestas užsiėmimas. Transporterio-mašinisto kvalifikacija buvo suteikiama įsakymu. Dėl instruktavimo jis peržiūrėjo visas instrukcijas, pagal kurias buvo tas darbuotojas instruktuotas. Ar buvo instruktuotas darbuotojas, priimtiniausia Nr. 9 ar Nr. 10 instrukcija. Devinta instrukcija - transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija. Ji automatiškai perkelia LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo direktyvas. Reglamentuojama kad, jeigu įrengime yra gedimas, darbuotojas privalo jį sustabdyti, įsitikinti ar sustabdytas įrenginys ir tik tada imtis veiksmų. Darbų saugos, sveikatos instrukcijoje transporterio mašinisto parašyta, kad jis privalo įspėti padalinio vadovą, punkte nurodytus žmones. Transporteris 90 m ilgio, ištemtos dvi signalinės juostos, kurios nuspaudus, signalas ateina į valdymo pultą. Valdymo pulte darbuotojas žino, kad kažkas negerai. Pagal transporterio mašinisto pareigas remonto darbų V. S. neturėjo teisės atlikti. Pagal reikalavimus darbovietėje aptvarai turėtų būti patikimi, 1,1 m aukščio. Aptvaros, kurios aptveria liuką, buvo virš 1,38 metro ar 1,5 m. Aptvaromis buvo aptvertas transporteris ir skalda, plieninis suvirintas latakas. Jis pats lindo į tą lataką, pasižiūrėti, kaip tai galėjo įvykti. Jam sunkiai sekėsi įlysti. Nesuprantama, kodėl reikėjo eiti į tą liuką nenuspaudus signalo. Nėra užfiksuota, kad tą dieną buvo koks nors transporterio gedimas. A. G. parodė, kad šiuo atveju pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis, buvo pažeisti darbo saugos ir sveikatos saugumo reikalavimai, kuriuos privalu vykdyti darbuotojui. Instrukcijoje išvardinta, kaip turi elgtis transporterio mašinistas. Pertraukėlės „G.“ patalpose teko bendrauti su darbuotoju. Norėjosi įsitikinti, ar instruktavimas, apmokymai vyksta formaliai, gyvai, žodžiu. Teko išgirsti iš darbuotojų, kad įmonė turi griežtą darbų saugos, sveikatos specialistą, kuris praveda įvadinį instruktažą, kuriame nurodomi veiksmai, kaip konkrečiai darbuotojas turėtų elgtis darbo vietoje. Pagrindinė transporterio zona yra aptverta, tam tikra zona aptverta metaliniais strypais, negalima išeiti iš pėsčiųjų zonos. Nesuvokiama, kaip galima buvo patekti į tą zoną, kadangi ten patekti yra nepatogu. Pavojinga zona apsaugota metaliniais aptvarais. Transporteris yra senų laikų, tačiau įmonė padarė daug aptvarų, kurie turėjo būti.

Į teismo klausimą, ką pažeidė nuteistasis R. B., inspektorius A. G. atsakė, kad kiekvieno cecho meistro pareiga - apžiūrėti kiekvieną darbo vietą. Tačiau yra žmogiška neapžiūrėti, nes yra transporterio keturios transporterinės juostos, po 90 metrų. Kiekvieną dieną apžiūrėti, kur jo žmonės, tai yra sudėtinga. Po darbo valandų turėtų pasilikęs tikrinti, kaip palieka darbuotojai darbo vietą. Šiuo atveju turėjo pakontroliuoti, ar visi žmonės paliko patalpas.

Į teismo klausimą, ką pažeidė nuteistasis produkcijos cecho viršininkas S. G., inspektorius A. G. atsakė, kad negali atsakyti, ką jis pažeidė. Į teismo klausimą, ką pažeidė techninis direktorius P. A. K., inspektorius A. G. atsakė, kad negali atsakyti, ką jis pažeidė. P. A. K. dėka sukurtos struktūros, darbuotojų saugos, sveikatos sistema, įkurta tarnyba, komitetas, atsirado vidinė kontrolė. Jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos, sveikatos srityje, gavus informaciją turi tai šalinti.

Pagarsinus nelaimingo atsitikimo darbe 2009-10-08 aktą Nr. 1 (t. 1, b.l. 112-114), kurio 17 punkte inspektorius A. G. nurodė keturias nelaimingo atsitikimo priežastis: I. saugos ir sveikatos norminių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, II. Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, III. Netinkamas darbo vietos įrengimas, IV. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, inspektorius A. G. teismui paaiškino, kad ši linija garbingo amžiaus, įrengimai turi būti patobulinti iki reikiamo lygio. Norminis aktas reikalauja to pagal mašinų saugos reglamentą. Aptvėrimas angos buvo pakankamo aukščio 1,38 m. Laikantis visų instrukcijų, buvo galima išvengti nelaimės. Pagal norminius aktus vienas iš instrukcijų egzempliorių turėtų būti darbuotojui prieinamoje vietoje, kad jis galėtų pasiskaityti. Šiuo atveju „G.“ instrukcijas įteikė pasirašytinai, nukentėjusysis gavo į rankas asmeniniam naudojimui, nors tai neprivaloma. Dėl akto 4 punkto - yra šabloniškas įrašas, visi aukščiau stovintys vadovai privalo vykdyti, posėdžiai buvo, apima vidinę kontrolę, turėtų pasidomėti, kontroliuoti. Darbuotojų saugos sveikatos srityje, turi būti svarstomi visi neaiškumai. Akto 3 ir 4 punktai surašyti tam, kad ateityje nebūtų panašių nelaimingų atsitikimų, tobulinti. Akte jis (A. G.) turėjo omenyje pašalinti ateityje po šio nelaimingo atsitikimo, transporterio liukai kur byra skalda, jokių viršutinių uždengimų nėra. Gelžbetonių transporterių juostoje, nedengiamos. Nebūtų blogiau, kad uždangalas būtų ant viršaus. Praktiškai, operatorius turėtų matyti vizualiai, kaip vyksta technologinis procesas. Gal reikėtų sukonstruoti stiklinį gaubtą. Jeigu konkrečiai, sertifikatas būtų anų metų, pase nurodyta, kad reikalinga apsauga, ir jeigu apsaugos būtų nebuvę, tai tuo atveju, galima būtų kaltinti vadovybę, kad nuėmė apsaugą, neuždėjo, nekontroliavo. Jis rėmėsi mašinų reglamentu. Aptvėrimas angos buvo pakankamo aukščio 1,38 m, o turi būti 1,1 m. Jo nuomonė, kad turėtų padaryti papildomą apsaugą, kad neįvyktų panašių atvejų. Dėl darbo vietos trūkumo pašalinimo jis rašė reikalavimą, t.y. įpareigojimą darbdaviui, kad būtų įrengti šie reikalavimai. Jie sutiko su jo nurodymais, nebuvo prieštaravimų. Jeigu tvorelė buvo nuimta iš ankščiau, tai neturi jokios įtakos darbdaviui. Apsaugos tvorelė buvo kairėje pusėje, už transporterio. V. S. turėjo sustabdyti, įspėti. Draudžiama kategoriškai neleidžiamoje vietoje būti, taisyti, šalinti gedimą neišjungus transporterio griežtai draudžiama. Šalinti gedimą ne darbuotojo pareiga. Pirmiausia duodama informacija, signalas į valdymo pultą dėl transporterio stabdymo. Darbdavio pareiga nustatyti instruktavimo, mokymo tvarką. Reglamentuoja pagrindinis įstatymas, kuris galioja įmonėje. Su LR darbuotojų saugos, sveikatos įstatymu supažindinama. Įvadinė instrukcija reglamentuoja pagrindinius dėsnius, tam skiriamas supažindinimas pradedant darbą. Su pagrindinėmis taisyklėmis yra supažindinamas, į ką reikia atkreipti dėmesį. VDI pasirenka, kokie pažeidimai artimiausi norminiam dokumentui. Jis pasirinko transporterio mašinisto artimiausią instrukciją. Tyrimo medžiagoje artimiausia buvo devinta instrukcija.

Apibendrinus A. G. apeliacinės instancijos teismui duotus paaiškinimus dėl jo surašyto akto, konstatuotina, kad inspektorius A. G. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra tai, kad darbuotojas V. S. pažeidė ir nesilaikė saugumo norminių aktų, o A. G. surašyto akto 17 punkto II-IV skirsniai yra daugiau išvestiniai, nurodyta, ką dar reikėtų padaryti, kad nepasikartotų panašus nelaimingas atsitikimas.

Atlikus papildomą tyrimą, 2010-09-16 papildomo tyrimo akte Nr. 1 (t. 2, b.l. 53-54) nurodyta, kad nebuvo atliktas V. S. darbo vietoje rizikos vertinamas. Iš nelaimingo atsitikimo darbe 2009-10-08 akto Nr. 1 17 punkto buvo nuspręsta išbraukti I skirsnį „saugos ir sveikatos norminių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“. Taip buvo padaryta dėl to, kad darbo inspektoriai neturėjo duomenų apie papildomą rašysenos tyrimą dėl V. S. parašų autentiškumo nustatymo ryšium su jo instruktavimu bei mokymu. Tai yra nebuvo spręsta, ar V. S. pažeidė saugos ir sveikatos aktų reikalavimus, nes nebuvo aišku ar jis buvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistu Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius H. Ž. teismui parodė, kad pagal LR VVDI įsakymą 2009-12-01 Nr. 356 dėl nemirtingo nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2009-08-26 V. S., papildomo tyrimo jis surašė papildomo tyrimo aktą. Priežastis, dėl ko buvo skiriamas papildomas tyrimas, buvo išvardinta įsakyme. Buvo pareikšti tam tikri nesutikimai iš nukentėjusios advokato pusės, buvo pareikštas advokato prašymas darbo inspekcijai dėl darbuotojo instruktavimo, dėl parašų autentiškumo, pareikštos pastabos, kad pirminio tyrimo metu neįvardinti tam tikri gamybiniai nesklandumai. Remiantis tuo įsakymu, buvo atliekamas papildomas tyrimas. Kadangi buvo pareikštos pastabos dėl parašų autentiškumo, klausimas, ar nukentėjusiojo elgesys buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis liko nenagrinėtas. Jeigu būtų paaiškėję, kad visi parašai autentiški, tada priežastis, be abejonės, būtų likusi. Pirminio nagrinėjimo metu nenagrinėjo, ar darbuotojas buvo apmokytas. Papildomo tyrimo metu laukė išvados dėl parašų. Gavus raštą iš Panemunės PK, kuriame buvo nurodyta, kad nebuvo galimybės ekspertui patikrinti parašų autentiškumo, buvo parašyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsiamas, pagal advokato D. Varno prašymą paskirtas papildomas rašysenos tyrimas. Tad mokymo instruktavimo jis nenagrinėjo, nes neaišku buvo, kaip su tais parašais. Tam, kad išsamiai ištirti nelaimingą atsitikimą, reikėtų žinoti, ar darbuotojas buvo instruktuotas. Jeigu darbuotojas instruktuotas, būtų atsiradusi priežastis. Specialistas H. Ž. parodė, kad kol nebuvo pareikšta pastabų dėl parašų, buvo viskas sudėliota su išvadomis. Dėl instruktavimo pasisakyta pirminiame tyrime. Jei yra parašas Nr. 9 instrukcijoje ir mokymo žinių protokole, ir būtų pripažinta, kad parašai autentiški, tada galima laikyti, kad darbuotojas apmokytas, instruktuotas pagal Transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją. Specialistas H. Ž. apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad jam susipažinimui nebuvo pateiktos specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-991 (t. 2, b.l. 38-40) ir Nr. 140-(6719)-IS1-494 (t. 2, b.l. 112-115), todėl jis papildomą išvadą surašė nežinodamas, ar nukentėjusysis V. S. buvo supažindintas su saugos ir sveikatos norminiais teisiniais aktais.

Įvertinus A. G. ir H. Ž. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad transporterio mašinistas (V. S.), nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporterio juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą, tuo pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d., UAB „G.“ Transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, patvirtintą 2004-08-26 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 28 (2009-10-08 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 p. I p.) (t. 1, b.l. 113-114).

Nors inspektorius H. Ž. atlikęs papildomą tyrimą, buvo pašalinęs pirmąją A. G. nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, tačiau apeliacinės instancijos teisme jis paaiškino, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta. H. Ž. tokią išvadą padarė dėl to, kad papildomo tyrimo metu nebuvo aišku dėl parašų, dėl instruktavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui H. Ž. paaiškino, kad jeigu V. S. buvo tinkamai instruktuotas, tada A. G. nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad pats V. S. nesilaikė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, išlieka. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. S. buvo instruktuotas, apmokytas. Pažymėtina, kad darbo inspektorius A. G. parodė, kad padaryti išvadai, jog V. S. savo pareigas žinojo, užtektų, kad darbuotojas būtų supažindintas bent su UAB „G.“ transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9. Todėl neturi esmės faktas, ar V. S. buvo supažindintas su UAB „G.“ sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 10.

Darytina išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius A. G., nurodydamas, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra V. S. veiksmai ir kad nuteistieji savo pareigas vykdė tinkamai, kad V. S. buvo tinkamai instruktuotas dėl saugos darbe ir buvo apmokytas dirbti, ką patvirtina paminėtų pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, paneigė tai, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Aplinkybė, kad nuteistasis R. B. pasibaigus darbo valandoms, nepatikrino transporterio iki galo, nesąlygojo nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. S., kilimo.

Neįrodžius, kad V. S. nebuvo instruktuotas dėl darbo saugos ir sveikatos, nebuvo apmokytas dirbti su įrenginiu, lieka nepaneigta nelaimingo atsitikimo priežastis, nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe 2009-10-08 akto Nr. 1 17 punkto I skirsnyje „saugos ir sveikatos norminių aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistųjų R. B., S. G. ir P. A. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas.

R. B., S. G., P. A. K. nepadarius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų Z. S. ir S. S. civilinis ieškinys atsakovui UAB „G.“ paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant ieškovėms jų teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų R. B., S. G., P. A. K. ir civilinės ieškovės UAB „G.“ apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno miesto apylinkės 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. B., S. G. ir P. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., požymių.

Nukentėjusiųjų Z. S. ir S. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.