Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-39-311/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-05-18
Bylos Nr.: 1-39-311/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-23-1-00651-2009-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rimantas Grigas
Nukentėjusysis: Z. S., S. S.
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)”
Kaltinamasis: R. B., S. G., P. A. K.
Advokatai: Edvinas Sergaitis

Baudžiamoji. byla Nr. 1-39-311/ 2012

Proceso Nr.1-23-1-00651-2009- 0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 1.2.13.1.; (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno m. apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Gitanai Žitinevičienei,dalyvaujant:prokurorams Daivai Brudnienei, Mindaugio Šukiui,gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,nukentėjusiajai Z. S., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,nukentėjusiajai S. S.,specialistui Ž. R.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui V. L., V. R. L.,kaltinamiesiems R. B., S. G., P. A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” cecho viršininku, neteistas;

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas;

P. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” technikos direktoriumi, neteistas;

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), Granitinės produkcijos cecho meistro pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)” Granitinės produkcijos gamybos cecho meistro pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 15, pagal kuriuos privalėjo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka apmokyti, instruktuoti darbininkus darbo vietose ir kontroliuoti, kad jie dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, taip pat nuo 2009-08-17 iki 2009-09-04 vykdydamas Granitinės produkcijos gamybos cecho viršininko pareigas (2009-08-13 įsakymas Nr. 119) privalėjo kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, bendrovėje nustatyta tvarka atlikti jam pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbo vietose, taip pat darbo saugos taisyklių apmokymą, be to vykdydamas cecho viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I-me ir II-me plovimo-rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T7A, T-7B, T8, T-9 ir T-10, tačiau šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, saugos ir sveikatos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusio šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 33 str. 1 d. reikalavimus, 16 str. 1 d. reikalavimus, 14 str. 1 d. reikalavimus, 25 str. reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d..

Kaltinamasis S. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), Granitinės produkcijos cecho viršininko pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)” Granitinės produkcijos gamybos cecho viršininko pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 15, pagal kuriuos privalėjo kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, bendrovėje nustatyta tvarka atlikti jam pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbo vietose, taip pat darbo saugos taisyklių apmokymą, be to būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I-me ir II-me plovimo-rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T7A, T-7B, T8, T-9 ir T-10, tačiau šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusio šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 33 str. 1 d. reikalavimus, 16 str. 1 d. reikalavimus, 14 str. 1 d. reikalavimus, 25 str. reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d..

Kaltinamasis P. A. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), techninio direktoriaus pareigose ir būdamas supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2006-08-28 įsakymu Nr. 43G „Dėl atsakingų asmenų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones bendrovėje, paskyrimo", pagal kurį būdamas paskirtas atsakingu už bendrą darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos vadovavimą, darbų saugos ir sveikatos priemonių planavimą, jų įdiegimo organizavimą ir privalėdamas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka kontroliuoti, kad būtų apmokyti, instruktuoti bendrovės darbininkai darbo vietose, kontroliuoti, kad dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, privalėjo užtikrinti, kad padalinių vadovai, paskirti atsakingais už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą, tinkamai atliktų jiems patikėtas pareigas, tačiau šių pareigų nevykdė, neužtikrino pakankamos vidinės kontrolės, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sumušimus, pasireiškusio šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko V. S. mirė, t.y. P. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 25 str. reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” cecho meistro pareigose. 2009-08-26 jis pagal įsakymą pavadavo cecho viršininką, pavadavimas buvo nuo 2009-08-17. Gamybos procesas prasideda 11 val., baigiasi 19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)” yra gamybininkų ir remontininkų brigados. V. S. prižiūrėdavo įrengimus, kad jie veiktų. R. B. funkcijos – organizuoti gamybą, užtikrinti, kad darbuotojai saugiai dirbtų. Už prietaisų saugų eksploatavimą atsakingas cecho viršininkas.

2009-08-27 jam paskambino V. S. žmona ir klausė, ar 2009-08-26 V. S. buvo darbe. Nuvykęs į darbą jis paklausė darbuotojų, ar kas nors jį matė, bet niekas V. S. nebuvo matęs. R. B. paskambino jam, bet telefonas skambėjo V. S. spintelėje. Visi ieškojo V. S., jį rado tarp būgno ir valytuvo. Latakas yra padarytas 1,38 m aukštyje. Tas įrenginys buvo aptvertas, norint ten patekti reikėtų perlipti tvorą, bet ten nėra kam sugesti. Įspėjamieji ženklai yra visam cechui – dideli plakatai ant sienų. R. B. kaltės dėl V. S. mirties nepripažįsta. Jo nuomone, V. S. bandė kažką remontuoti. Išgirdus kokį triukšmą darbuotojai apie tai pasako R. B., o jis duomenis įsirašo į remonto žurnalą. V. S. turėjo prižiūrėti įrengimus, ar nesikemša skalda ir pan. Aktyvių jo veiksmų neturėjo būti, jie net neturi įrankių. Jei kas stringa, V. S. turėtų stabdyti liniją ir praneši viršininkui. Gedimų tą dieną nebuvo, tik standartų kokybė buvo arti ribos. V. S. neprižiūrėjo skaldos linijos. Vizualiai skalda nesiskiria, ar ji kokybiška, ar ne. Toje patalpoje buvo vienas V. S.. Darbuotojai ateidami ir išeidami neatsižymi. Gamybines patalpas, išeidamas iš darbo jis patikrina ir užrakina. R. B. buvo tik priėjęs prie tos vietos, kur buvo rastas V. S.. Elektrą išjungė elektrikas. Teritorija yra apie 20 ha. Rūbinėje yra spintelės, kiekvienas darbuotojas rakina savo spintelę, daiktų rūbinėje nesimato. R. B. išeidamas atėjo į rūbinę, ten viskas buvo tvarkinga, į rūbinę jis ateina kiekvieną dieną.

Naujai priimtas į darbą žmogus yra instruktuojamas, instruktavimai pravedami ir tokiu atveju, kai keičiasi darbo pobūdis.

V. S. išeidamas nebūtinai turi praeiti pro budinčiojo postą. Kitą dieną R. B. sužinojo, kad V. S. mašina buvo likusi nakčiai. Įmonės teritorija yra saugoma. Prie latako buvusi tvorelė tuo metu buvo nuimta. R. B. iš vakaro nepastebėjo, kad jos nėra, anksčiau ji buvo. Tvorelė yra prisukta varžtais. Po įvykio buvo privirinta didesnė tvora pagal gautą darbų saugos inspekcijos nurodymą.

Skalda byra ant juostos. Prie būgno negali kilti kokie nors nesklandumai. Ten nėra galimybės kam nors sugesti, ką nors užkišti. Pagal projektą šio įrenginio stabdymas - rankena nenumatyta. Liniją jis buvo sustabdęs kartu su elektriku. Tuo metu sustojo visi įrenginiai ir daugiau nebuvo įjungti. Padavimas į technologinę liniją turi būti nuoseklus. Kituose korpusuose tai buvo pastebėta. Toliau transportuojama švari, išplauta skalda. Iš pradžių skalda trupinama, sijojama. Kokybės trūkumai yra akimi nematomi, tai nustatyti galima tik atlikus laboratorinius tyrimus. Transporterio pradžioje kabo įspėjantys plakatai. Transporterio ilgis 119 m. Kitoje transporterio pusėje draudžiama vaikščioti. Jei žmogus netyčia perliptų, jis patrauktų troselį ir viskas sustotų.

V. S. jis matė apie 13 val. Vizualiai jis buvo blaivus. Įmonėje blaivumas netikrinimas.

Iki latako 2009-08-26 jis nebuvo nuėjęs.

Visų smulkių įrengimų detalių neįmanoma įsiminti.

Dieną prieš įvykį tvorelė buvo. Tą dieną jis V. S. matė kitoje vietoje. R. B. ėjo tikrinti, ar viskas tvarkinga, ar nėra pašalinių.

Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybos cecho viršininku. Nuo 2009-08-04 jis atostogavo, jį pavadavo ir jo pareigas vykdė R. B., su kuriuo jie dirbo kartu 3 metus. S. G. pareigos – prižiūrėti, kad būtų gaminama kokybiška produkcija, kad būtų laikomasi darbų saugos taisyklių. V. S. buvo jam pavaldus, jis buvo transporteris-mašinistas, turėjo prižiūrėti agregatus- 6 konvejerius ir 2 vibrosijotuvus. Jei būdavo kiek sutrikimai, jis turėjo pranešti S. G. arba meistrui, be kurių leidimo remontuoti prietaisų negalėjo.

2009-08-27 jam paskambino R. B. ir pranešė apie įvykį, pasakė, kad rado negyvą V. S.. 2009-08-28 jis atvažiavo į gamyklą. Jam parodė, kur buvo rastas V. S.. kaip galėjo įvykti ši nelaimė, sunku jam pasakyti. Būgnas yra aptvertas, tvorelė buvo iš priešingos pusės, kur jam nereikėjo vaikščioti. V. S. priklauso eiti iki tvorelės. Gedimus taiso remontinė pamaina, įmonėje yra remontinė pamaina ir pamaina, kuri aptarnauja. Esant gedimui V. S. turėjo pasakyti apie jį. Įspėjamieji ženklai buvo ant durų, ant įrengimų jų gal ir nebuvo, kiek ir kokie jie turi būti, nepasakyta. Tas įrenginys įmonėje yra nuo 1979 m., jis yra tipinio projekto. Kiekvienais metais atliekamas įrenginio remontas.

Šalies argumentai

S. G. nurodė, kad jis yra instruktavęs V. S. dėl saugaus darbo, jis apie tai pasirašė žurnale. Instruktavimas vyko kabinete 2008 m. kovo mėn. V. S. prieš tai dirbo kitame ceche. Jį instruktavo 3 kartus. Antras instruktavimas galėjo būti 2008 m. gruodžio mėn. arba 2009 m. pradžioje. Instruktavimas buvo dėl šaltkalvio specialybės. Įmonėje sezoniniai darbai, gruodžio mėnesį jie eina remontuoti. Trečias instruktavimas - dėl transporterio buvo 2009 m. kovo mėn. Už V. S. kažkas kitas pasirašyti negalėjo, jis pats pasirašė. Kiekvienas įrenginys kelia pavojų gyvybei, nes yra sukančios dalys. Ant sukančių dalių yra apsauga iš dešinės pusės, iš kairės pusės praėjimo nėra. Iš kurios pusės prie įrenginio priėjo V. S., jis nežino. Iš konvejerio kairės pusės apsaugos yra pradžioje ir gale. Yra padaryti rėmeliai, prie jų privirintas tinklas.

Transporteris prieš jo atostogas buvo aptvertas tvorele, kada ji buvo nuimta, jis nežino.

Jų gamyba yra savotiška, yra dulkėtumas, triukšmas, vibracija. Oro užterštumą tikrina laboratorija. Sukantys įrenginiai turi būti apsaugoti. Po įvykio buvo pastatyta aukšta siena, ją jis rado grįžęs iš atostogų. Tai buvo padaryta darbo inspekcijos nurodymu. Jo manymu ši tvorelė nebuvo reikalinga, įspėjamieji ženklai buvo, nepamena kur, bet buvo plakatas. Ant durų buvo parašyta, kad pašaliniams įeiti draudžiama. V. S. buvo apmokytas.

Avariniai stabdymai buvo, kur aptarnauja prižiūrėtojas, buvo galiniai išjungėjai, pritvirtinti troseliai, jį patraukus, konvejeris sustos. Prie variklio ir reduktoriaus negalėjai prieiti. Būgno apačia yra aptverta. S. G. nežino, kaip V. S. ten papuolė, ne savo noru negalėjo ten papulti. Konvejeryje yra 400 sukančių detalių. Kairėje pusėje stabdymo įtaiso nebuvo, jis nenumatytas, nereikalingas. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Egzamino metu jis turėjo užduoti klausimų V. S.. Egzamina truko apie valandą. Atrodo, kad buvo penkiabalė vertinimo sistema. Mano, kad V. S. buvo įvertintas „gerai“. S. G. nurodė, kad jei jis paruošė žmogų ir atsiuntė jį egzaminų komisijai, jis negali neišlaikyti egzamino. Egzamino protokolą pildo A.J. Ž.. V. S. iki egzamino dirbo, atrodo, su A. J.. Su A. J. V. S. santykiai buvo darbiniai. A. J. yra karštokas, bet jų santykiai buvo normalūs.

Kaltinamasis P. A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” jis dirba technikos direktoriumi. Darbo inspekcijos nuomone, įrengimai yra saugūs, visada nurodytus trūkumus jie šalindavo. Pagal plano grafiką pasibaigus sezonui jie remontuoja įrengimus. Komisija išbando įrengimus, surašo aktą, kad įrenginiai tinkami eksploatacijai. P.A. K. kuruoja šiuos darbus. Visi cechų meistrai, vadovybė pirmadieniais aptaria trūkumus. Žurnale registruojami gedimai. Įmonė turi darbų saugos organizatorių. Būna, kad darbuotojai savavališkai nuima tvorelę. Svetimas žmogus tvorelės negalėjo atsukti. Dėl techninių sąlygų ten eiti nėra tikslo. Įvykio metu jis buvo išvykęs į Minską, staigiai grįžo. P.A. K. negali nurodyti, kas pastūmėjo V. S. nueiti ten, prie įrenginių kišti rankų negalima, apie gedimą jis turėjo pranešti. Toje vietoje žmogus turi būti pririštas, kai remontuoja. Tą dieną remonto darbai nebuvo atliekami. Jam neprivaloma tikrinti, ar pasirašomi instruktavimo žurnalai. Sezono pradžioje kovo – balandžio mėnesiais buvo darbo inspekcijos patikrinimas. V. S. negalėjo būti duotas nurodymas ką nors remontuoti.

Po įvykio į cechą jis įėjo kartu su policija. Jis veržlių nerado, darbo inspekcija jų rado. Įrankių jis nematė. Po įvykio buvo pastatytas stabilesnis užtvaras, įmonė tai padarė ne savo iniciatyva. Remonto metu viskas nuimama, po remonto viskas sudedama. Tvorelė yra prisukta varžtais. Atidarius galinį išjungėją sustoja linija. P.A. K. negali pasakyti, ar prie įrenginio yra tvora, gali būti, kad nėra. Jei yra nauja apsauga, tai senoji nebūtina. Darbo inspekcijos nurodymų jie niekada neginčija. Tvorelės pašalinti be įrankių neįmanoma, ji priveržiama varžtais. Reikia turėti raktą, norint atsukti tą varžtą. Tokio dydžio varžtams atsukti naudojami raktai buityje nepopuliarūs. Niekas neliptų per tvorą. P.A. K. nuomone, gal V. S. kažkas atsitiko, gal kas namuose, jo kraujyje rado alkoholio. Sveiko proto žmogus ten neliptų. V. S. drausminių nuobaudų neturėjo, apie keistą jo elgseną duomenų neturi. Po įvykio darbovietė apmokėjo laidotuvių išlaidas. Daugiau jokių prašymų dėl pinigų išmokėjimo nebuvo. Civilinių ieškinių jis nepripažįsta.

Šalies argumentai

P.A. K. nurodė, kad jis dalyvauja egzaminų komisijoje. Egzaminuoja t užduodami klausimai iš eksploatacijos elementų, jis užduoda klausimus iš savo srities. Praktikoje visada į egzaminą žmones kviečia po vieną. Negali pasakyti, ar vienu metu salėje buvo du žmonės. Protokolą pildo A.J. Ž.. Jis negali pasakyti, ar protokole įvertinimais yra balais ar žodžiais.

Nukentėjusioji Z. S. parodė, kad V. S. yra jos vyras. Įvykio dieną jos vyras alkoholio negėrė, iš ryto jis išgėrė apie 40 širdies lašų. V. S. paskutiniu metu nesutarė su bendradarbiu A., kuris aptarnauja kitą konvejerį. A. jį persekiojo, išrėkdavo visas emocijas. V. A. pasakė, kad taip elgtis negalima, kad čia ne kalėjimas, ne „dedovščina“. Po to kiti bendradarbiai minėjo, kad A. sakęs jam nedovanos ir atkeršys. Dieną prieš nelaimę vyras A. atsiprašė, kad pasikarščiavo, A. jam nieko neatsakė. Įvykio dieną ji nesulaukė vyro grįžtančio į sodą. Tuo metu ji atostogavo ir į darbą važinėjo iš sodo. Apie 4 val. ryto ji išėjo miško taku ieškoti vyro, galvojo, gal jį ištiko infarktas, gal miške kur stovi automobilis, bet nieko neradusi grįžo namo. Apie 6 val. ryto ji paskambino dukrai ir pasakė, kad tėtis negrįžo namo, kad ji jo paieškotų ligoninėse. Tada paskambino meistrui R. B. ir paklausė, ar V. S. vakar buvo darbe. Atsakė, kad buvo ir kad darbe viskas tvarkoj. Ji pasakė, kad taip nėra buvę, kad vyras negrįžtų namo. R. B. pažadėjo paskambinti, bet jo skambučio nesulaukė. Po to ji vėl skambino ir telefonu atsiliepęs A. K. pranešė, kad V. S. nebėra. Po įvykio jai iškilo klausimai, kodėl žmonės, dirbdami po vieną, neturi racijų, kad atsitikus nelaimei, galėtų pranešti, kodėl neuždėtas tinklas ant latako paviršiaus, kad žmogus, įvykus nelaimei, į ten nepatektų, be to, jokių perspėjimo ženklų, kad pavojinga zona, nebuvo. Z. S. nurodė, kad jos vyras mirė kankinio mirtimi, jo širdis plyšo, neatlaikiusi skausmo. Nuo nelaimės niekas neapsaugotas, bet šiuo atveju atsitikus niekas nemato, užrakina patalpas ir išeina namo, palieka žmogų nusikankinti, o nelaimės akte nurodė, kad tai įvyko 18 val. Vyro pietūs buvo nesuvalgyti, o jis ne toks žmogus, kad pats pasiruošęs sumuštinius jų nesuvalgytų. Vyras pietaudavo apie 14.30 val., dirbo nuo 11 val. Z. S. nuomone, nelaimė įvyko prieš pietus ir gamyba vyko iki pamainos galo, o jos vyras kovojo su mirtimi. Jos vyras buvo labai atsargus, kruopštus, tvarkingas ir jautrus žmogus. Šeima neteko tėčio ir vyro. Ji su vyru mylėjo vienas kitą, patikėjo vienas kitam visas paslaptis, buvo draugai, jai vyras daug ką pasakojo apie darbovietės tvarką. Vyras jai sakydavo, kad visi įrengimai pasenę ir iki nelaimės vienas žingsnis.

Civilinį ieškinį ji prašo priteisti iš įmonės. Įmonė palaidojo vyrą. Draudimas sumokėjo 140 000 Lt. Civilinį ieškinį prašo priteisti, atskaičius šią sumą

Jos vyras retkarčiais išgerdavo, bet tą dieną negėrė, vairavo. Truputį pavažiavęs jis pasišaukė ją ir pasakė, kad A. atsiprašė.

Ji nežino, ar vyras buvo instruktuotas apie transporterio darbą, apie tai nekalbėjo.

Po įvykio ji negalėjo išlipti iš lovos, jai buvo nukritęs spaudimas. Dukra iškvietė medikus, jai nustatė nervinį išsekimą, ji nepajėgė vaikščioti. Mėnesį laiko buvo Šiluminių tinklų profilaktoriume. Sveikatos pablogėjimas susijęs tik su vyro netekimu, anksčiau ji buvo stipri moteris. Sodra jai išmokėjo pinigus.

Vyro dešinė ranka buvo traumuota, jis buvo dešiniarankis, bet daug ką darė kaire ranka. Vaikystėje jam prie alkūnės ranka buvo lūžusi ir neteisingai sudėta, bet jis viska normaliai darydavo.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” inžinieriumi – mechaniku. Įvykio metu jis dirbo vyr. energetiku, buvo atsakingas už visus elektros įrengimus. Jis žinojo V. S.. jis jokios grupės neturėjo, kas liečia elektros įrengimus. Jis buvo instruktuojamas apie įrengimus. Komisija prileido jį prie darbo, jis buvo supažindintas su įrengimo technologija. Dėl elektros įrengimų V. S. darbo vietoje tikrai buvo įspėjamieji ženklai. Užtvarų buvimą užtikrinti yra ne jo pareiga. Visi įrengimai yra apsaugoti, apsaugotas buvo ir transporteris. Ten, kur pavojinga, yra ženklai „Stop“, „Eiti draudžiama“. Ant įrengimų tokių ženklų nestato. Apsaugai yra aptvarai, troseliai. Visi gamyklos įrenginiai turi techninius pasus. Įsigyjant įrenginį, prie kurio dirbo V. S., buvo lydintys dokumentai. R. J. nurodė, kad jis dalyvavo instruktuojant V. S. egzamino metu. Jis turėjo prie jų pasirašyti. Egzamino rezultatas, greičiausiai buvo įvertinamas žodžiais. Jis neprisimena, ar egzamino metu uždavė klausimą V. S.. Jei V. S. buvo prileistas prie darbo, komisija turėjo jį įvertinti gerai. Troselis rengiamas ten, kur yra praėjimo zona. R. J. atsakingas tik už elektros ūkį. Toje vietoje, kur žmogus stovi latake, įrengti stabdymo mygtuką nėra būtina, to neleistų instrukcija.

Liudytojas A. J. Ž. parodė, kad 2009 metais jis dirbo darbų saugos organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)”. Jo pareigos buvo – darbų saugos kontrolė, gamtos apsaugos kontrolė. Pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti vadovų. Jis tikrino, ar darbų sauga atitinka reikalavimus, ar įrengimas gali būti eksploatuojamas. V. S. turėjo transporterio mašinisto kvalifikaciją, įmonėje išlaikė egzaminus. V. S. dirbo plovimo rūšiavimo ceche, buvo jo įrenginių priežiūros zona. Įrenginiai buvo leistini eksploatuoti. Komisijoje yra mechanikas, energetikas ir A.J. Ž.. Jie viską apžiūri, išbando. Prie transporterio turi būti trosai, aptvaros. V. S. niekada nesakydavo, kad jo darbo vietoje nesaugu dirbti. Su juo dažnai kalbėdavosi. Transporterį galima sustabdyti iš bet kurio taško. Kairėje pusėje negalima vaikščioti, nenuėmus apsaugos ten ir nepraeisi. Standumo elementas turbūt buvo kažkam kitam skirtas, gal mėginių paėmimui. Gal šaltu metu kokį audeklą užmesdavo. Jis nežino, kad buvo imami mėginiai nuo standumo elementų. A.J. Ž. rengė įrenginių naudojimo instrukcijas. Apie puses instrukcijas nekalbama, bet negalima vaikščioti visur, kur nėra apsaugos. A.J. Ž. nuomone, V. S. pateko iš dešinės pusės į tą vietą, kur žuvo. Neįmanoma ten patekti nenuimant užtvaro. Įvykio metu jis atostogavo, buvo atšauktas iš atostogų. Ten, kur įrengtas stabdymo įrenginys, iš bet kurios vietos galima sustabdyti transporterį. Iš bet kurios vietos transporterio sustabdyti negalima. Užtvarai nenuimami. Neaišku, kokiu tikslu buvo nuimtas užtvaras. Jo nuomone, niekas negali lįsti prie užtvaro. Be įrankių jo neatidarysi.

Su V. S. jis dažnai bendravo. V. S. ranka po traumos, lyg viena plonesnė. A.J. Ž. nuomone, jam toks darbas buvo per sunkus. V. S. buvo sunku krauti vagoną. Mašinistų darbą anksčiau dirbo ir moterys. Gal rankos trauma ir galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą, bet negali pasakyti, ar rankos trauma vaikystėje galėjo pagreitinti V. S. žūtį.

A.J. Ž. dažniausiai pildydavo egzamino protokolą. Atrodo, kad V. S. buvo įvertintas „gerai“. Pagal nustatytą tvarką protokole įrašydavo ir balą, ir įvertinimą žodžiais.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2009 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” elektrošaltkalviu, prižiūrėjo elektros įrengimus. Įrenginiai buvo pastovūs, tie, kurie įeina į technologinę liniją. V. S. jis pažinojo, jis prižiūrėjo plovimo cecho transporterį. Prie transporterio buvo užtvaras, taip pat iš kairės pusės yra tam tikras trosiukas, kuris stabdo technologinę liniją. Transporteris yra apie 1 m aukščio, prie jo buvo turėklas. Aukščiau pakeltas yra varantysis būgnas, netoli būgno yra užrašas „Draudžiama praeiti“. Į darbą jie susirenka prieš 11 val. Tada paleidžiamas vanduo ir jei viskas tvarkoj, procesas tęsiamas. Pasirodžius vandeniui, prieš pradedant linijai judėti, suskamba skambutis, po to nutyla, vėl pasigirsta skambutis ir tada pradeda pasileisti įrenginiai. Su V. S. jie turėjo bendrą patalpą. V. S. nesiskundė dėl darbo saugos, dėl apsaugų. Tarp jų buvo daugiau asmeninio pobūdžio kalbos. V. S. sveikatos sutrikimų jis nepastebėjo, pagal jo amžių viskas buvo gerai. V. S. nebuvo girtuoklis, alaus išgerdavo, bet jo girto J. G. nėra matęs. J. G. buvo atsakingas už variklį. Šaltkalviai buvo atsakingi už judamąsias dalis. Vyresnysis šaltkalvis paskirdavo kitus žmones. V. S. neprivalėjo remontuoti transporterio. Jei būdavo skaldos nubyrėjimas, jis turėjo apie tai pranešti.

Liudytojas J. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” jis pradėjo dirbti 2008 metais. Su V. S. dirbti pradėjo kartu, iš pradžių dirbo šaltkalviu, po to praėjus kursus ir išlaikius egzaminus – mašinistu. Iš pradžių juos paskyrė dirbti su patyrusiais specialistais. V. S. dirbo su kitu meistru. Išlaikius egzaminą kartu su V. S. gavo III kvalifikaciją sijotuvo mašinisto. V. S. dirbo prie transporterio, o J. G. prižiūrėjo sijotuvą. Jų darbo vietos buvo skirtingos, tik ta pati patalpa. V. S. dirbo su A.. Darbo vietoje buvo draudžiamieji –ženklai, apsaugos. Jis retai buvo V. S. darbo vietoje, su juo nekalbėjo apie tai, kad darbo vietoje nėra atitvarų. J. G. savo darbo vietoje galėjo sustabdyti liniją, tada sustodavo visas darbo procesas. Yra ir avariniai išjungimai. Su V. S. jie mažai bendravo, jo ranka buvo sausoka. Egzaminą su V. S. jie laikė kartu tą pačią dieną, toje pačioje patalpoje, po vieną. Kuris pirmas ėjo laikyti egzamino, nepamena. Kada paskelbė rezultatus, jis neprisimena. Jie abu egzaminą išlaikė. Po to mėnesį laiko dirbo su patyrusiais darbuotojais, jis su A., V. S. su A.. Su V. S. jie dirbo skirtingose pamainose. Įvykio metu jis nedirbo analogiško darbo kaip V. S..

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2008 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, buvo atsakingas už įrengimų remontą, jo žinioje buvo vairuotojai, šaltkalviai. Jis buvo egzaminų kvalifikacinės komisijos narys, turėjo įvertinti darbuotojų žinias po apmokymų. Asmeniškai V. S. jis nepažinojo. Žinojo, kad jis dirbo, cecho viršininkas jį paruošė dirbti prie sijotuvo. V. S. ir J. G. kartu laikė egzaminą, klausinėjo juos atskirai. Neprisimena, ar jie kartu buvo kabinete. Klausinėjami jie buvo atskirai, bet salėje buvo abu. Jei komisijos pirmininkas ir cecho viršininkas sutiko, tai ir jis pasirašė protokolą. Šaltkalvių brigada buvo pavaldi viršininkui. Jie taisė gedimus. S. G. buvo cecho viršininkas, jis ir P.A. K. dalyvavo egzamine. Egzamino trukmės ir klausimų neprisimena. Nepamena, ar komisijos nariai ginčijosi prieš priimant sprendimą. P.A. K., S. G. ir A.J. Ž. spręsdavo, kam kelti kvalifikaciją. Jis nematė, kaip V. S. rašėsi protokole, bet jo parašas protokole buvo. Jis nežino, ar teisinga specialisto išvada, kad protokole ne V. S. parašas. Jam neteko rašytis už kitą asmenį.

Specialistas Ž. R. parodė, kad 2010-05-06 specialisto išvadoje atsakant į 5-ą klausimą buvo padaryta klaida. Išvadoje nurodyta, kad „5. Tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008-04-30 egzaminų komisijos protokole Nr.03/2008, skiltyje „2.V. S.“ esančius du V. S. vardu atliktus parašus, pasirašė ne V. S., o kitas asmuo“. Išvada būtų tokia, kad atsakyti į šį klausimą nėra galimybės. Šiuo atveju buvo nustatyti ir sutapimai, ir skirtumai. Sutapimus galima paaiškinti tuo, kad tas pats žmogus pasirašė kitaip arba kažkas kitas už jį pasirašė. Specialistas nurodė, kad jis nenori manipuliuoti, todėl atsisako spręsti šį klausimą. Išvadai atlikti buvo pateikti 16 kvitų už šildymą, tačiau pavyzdžių neužteko, kad būtų galima priimti sprendimą. Rašysenoje yra sutapimai, kurių jis negali ignoruoti, bet jis negali kategoriškai nustatyti, ar prisilietimas prie popieriaus tušinuku yra to asmens, ar ne. Iš pateiktų kvitų visų požymių jis surinkti negalėjo. Trūkstant argumentų jis atsisakė spręsti klausimą. Parašuose sutapo „V“ ir „S“, visiškai skiriasi parašo vidurys ir galas. Logiškai mąstant, geriau išmokstama padaryti parašo pradžią. Žurnale žmogus gali „nusirašyti“, nes gal jį kas užkalbino ar pan. Moksliniais tyrimais neįrodyta, kad parašui turi įtakos trauma. Pagal parašą galima konstatuoti judesių sutrikimą. Iš V. S. parašų jis negali nustatyti, kad jo ranka nesveika. Jis neturėjo informacijos, ar parašai padaryti kaire ar dešine ranka, taip pat tai, kad rankos funkcija sutrikusi. Pagal pateiktus parašus nustatomas jo stabilumas. Gali būti, kad kvituose pasirašė ne tas žmogus. To paties žmogaus parašai dešine ir kaire ranka skiriasi, jei jis nerašo abiem rankom. Specialistas nurodė, kad ten, kur jis davė neigiamą išvadą, pateikti parašai labai skirtingi. Abejotinų pavyzdžių šiuo atvejų nebuvo.

Liudytojas A. J. parodė, kad nelaimingo atsitikimo dieną jis dirbo kartu su V. S.. A. J. dirba sietų mašinistu, V. S. dirbo kitą darbą. A. J. prižiūrėjo technologinę liniją, jo produkcija patenka pas V. S.. Į V. S. žuvimo vietą patenka granito skalda, kuri nubyra per kitą vietą – angą, o per sietą ji prasijojama. Įvykio dieną V. S. jis matė rūbinėje apie 10.30 val. Su juo kalbėjo persirengimo metu, pamainos viršininkas pažiūrėjo, kad jau visi susirinko ir tada ėjo į darbą. Kas dar buvo rūbinėje, jis nepamena. Konfliktų tą savaitę su V. S. nebuvo. Darbo reikalais jie pasibardavo. Prieš mirtį V. S. jo neatsiprašė. Prie išbyrėjimo latako, prie kurio mirė V. S., jis yra buvęs. Juostos judėjimo stabdymo įrankis yra kairėje pusėje, juostos judėjimo kryptyje. Sustabdymo įtaisas yra prie pat išbyrėjimo latako, kur ir buvo rastas V. S., tiksliau stabdis yra metro atstumu prie išbyrėjimo vietos. Prie latako prieiti lengviau iš kairės pusės, nes ten didesnė erdvė. Iš įvykio vietos nuotraukos matyti, kad lengviau prieiti iš dešinės pusės. Vaikščiojimo zonoje jam ta vieta yra iš kairės pusės, o juostos pozicijoje yra dešinėje pusėje. Jis turėjo omenyje, kad nuo vaikščiojimo dalies kairioji pusė. Transporteris juda į nuotraukos gilumą. Juostos stabdymo mechanizmas yra vienoje pusėje, nes kitoje pusėje vaikščioti draudžiama. Jis nežino kiek laiko iki įvykio buvo nuimta tvorelė, jis toje vietoje savaitę laiko nebuvo. Ar tvorelė buvo tuo metu, jis nežino. Neprisimena, ar buvo įspėjamųjų užrašų, kad neiti iš kairės pusės. Prie išbyrėjimo latako buvo pakopa. Įmonėje taikoma praktika, kad stovėti ant pakietinimų, remontuoti dugną ar valytuvą negalima. Jis yra dirbęs transporterio mašinistu, juo nedirba apie 4 metus. Sietų mašinistu dirbdamas jis aptarnauja kelias juostas, bet kitoje vietoje, nei įvyko įvykis. Pagal jo darbo funkcijas jam praktiškai dirbti nereikėjo. Jis praeidavo pro tą vietą, kur dirbo V. S., jeigu reikia padėti, jei „rovikas“ būna iškritęs ar kitas smulkus gedimas. Ne jo kompetencijoje paleisti įrangą ar ją sustabdyti. Pamainos viršininkas duoda nurodymą apie tai, kad reikia stabdyti juostą. Tą dieną, kai buvo įvykis, buvo stabdoma juosta, nes buvo daromas laboratorinis tikrinimas. Prieš paleidžiant įrangą buvo skambutis, prie išbyrėjimo latako skambutis taip pat girdėjosi. Kaip V. S. pateko į įrenginį, jis nežino. Gedimai nesustabdžius įrenginio netaisomi. Jei viskas gerai, juosta nėra stabdoma, ji veikia visą dieną, nebent avarija ar gedimas.

Pamainos viršininkas pasakė, kad gamyba neatitinka standarto. Prasta kokybė buvo dėl netinkamo sieto darbo. Prie sieto pridėjo medinę „balkę“, kad pristabdytų procesus, ir tai pagerino skaldos kokybę. Sietas nesugedo, pagalys tik prilaikė žaliavą. Pagalio šiuo metu nėra, jis išimtas, kiek laiko praėjus po įvykio, jis neprisimena. Kada buvo sustabdyti įrenginiai dėl prastos kokybės, jis negali tiksliai pasakyti. Įvykis su balkiu galėjo būti ir kitą dieną, nei žuvo V. S..

Su V. S. jų santykiai tik bendradarbiški, per pertraukėles vienas pas kitą neateidavo pasėdėti. Jis nesiskundė dėl darbo saugos reikalavimų nevykdymo. Jie kalbėdavosi gamyklos darbo reikalais, bet darbo saugos klausimais jis nesiskundė.

Liudytojas S. M. parodė, kad jis dirba suvirintoju UAB „(duomenys neskelbtini)”. Įvykio metu jis buvo atostogose. Žiemos metu, kai nevykdavo gamyba, jie remontuodavo įrenginius. Sezono metu jam neteko susidurti su gedimu. Jis yra buvęs prie tos linijos, kur žuvo V. S.. nesustabdžius linijos net ir smulkių remontų neatlikdavo, norint ką nors remontuoti reikia stabdyti liniją. Jis nematė, kad kas dirbtų nesustabdžius įrenginio. Prie kiekvieno įrenginio yra troseliai, kuriuos paspaudus yra sustabdomas įrenginys, stabdys yra tik iš vienos pusės. Prie „T9“ juostos priėjimas yra iš kairės pusės, o iš kitos pusės priėjimo nėra. Ten buvo apsauginė tvorelė, priveržta su varžtais. Užtvara neprivirinta, nes kitaip negalima būtų jos nuimti. Remonto atlikimo metu į lataką nelįsdavo. Po įvykio tvorelė nesikeitė, kiek pamena, niekas po įvykio nepasikeitė. Jis neatsimena, ar po įvykio pakeitė tvorelę, daug darbų atlieka, todėl visų prisiminti negali. Po įvykio ant latako buvo gaubtas, bet ar jis uždėtas po įvykio, jis nežino. 4 mėn. po įvykio darytoje nuotraukoje matyti, kad valytuvo guminė dalis yra nuplyšusi. Jis nežino tokio atvejo, kad juosta būtų apsaukta ir dar mušamos papildomos skylės. Jis nežino, ar įvykio metu juosta buvo susidėvėjusi ir toliau naudojama.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Transporterį „T9“ reikėjo remontuoti, bet jo gedimai buvo smulkūs. Sutaisyti gedimus nesustabdžius juostos neįmanoma. Jie dirba nuo 7 val. iki 16 val. apie įvykį jis sužinojo kitą dieną. Darbuotojai kalbėjo, kad niekas nesupranta, kaip V. S. galėjo atsidurti latake. Apsauginė tvorelė, prisukta varžtais, dabar yra, ar ji buvo įvykio metu, jis nežino. Tvorelė yra prisukta varžtais. V. B. dirba 3 metus, per tą laiką tvorelė nebuvo neuždėta. Stovint gamybai vartai atidaromi atsukus varžtus. Varžtų rankomis atsukti negalima. Tą dieną ar buvo stabdoma juosta, jis nežino. V. S. žinojo tik iš matymo, artimai nebendravo. Galerijoje, kurioje sukasi juosta, yra įspėjamieji ženklai, jie buvo iki įvykio ir po jo yra. Nežino ar buvo užrašas ant durų, bet žino, kad buvo ženklai, kad veikiant linijai draudžiama vaikščioti. V. B. nežino, kam reikalingos skardos, gal jos anksčiau pagamintos. V. S. ant jų stovėjo ir buvo įtrauktas, bet jis nežino, kad kas nors ten liptų, nes ten yra labai aukštai. Iki įvykio neatsimena, kada teko eiti prie tvorelės, dažniausiai eina tada, kai keičia valytuvą. Nuotraukoje matyti, kad jokio gaubto nėra, o šiuo metu jis yra.

Liudytojas K. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” remontininku. Jis yra remontavęs „T9“ transporterį. Dažniausiai yra keičiami rovikai, transporto reduktoriai ir keičiami valytuvai. Ne sezono metu keičiami ritinėliai ir valytuvai. Keičiant valytuvą reikia ištraukti galinį troselį, kad jis nepasikeistų. Jie atsuka apsaugas – aukštą suvirintą tvorelę, kuri ir iki įvykio buvo tokia pati. Nežino, ar prie transporterio buvo įspėjamųjų ženklų, galimai buvo. Be remontininkų niekas negali palikti atidarytų vartelių. Be remontininko mašinistas negali nuimti tvorelės, jam nėra ten ko vaikščioti, tai ne jo pareigos. Apie tai, kad valytuvas blogas, matyti vizualiai, nes juosta neša akmenukus, o priėjus prie tvorelės tai matosi. Galimai po įvykio tvorelė buvo pakeista, šiuo metu ji yra didesnė nei iki įvykio. Taisyklėse nurodyta, kad reikia laikytis saugaus atstumo iki įrenginių. Pradėjus dirbti reikia pasirašyti instrukcijas dėl darbo su įrenginiais. Jeigu V. S. nebūtų pasirašęs po taisyklėmis, vis tiek turėtų tai žinoti, nes yra įspėjamieji ženklai. Žūties dieną, ar buvo ženklai, jis nežino, bet ženklai visur yra sudėti. Jis nežino, kam yra įrengti pakietinimai prie išbyrėjimo latakų, tai konstrukcinės briaunos, kad būtų stabili apsauga, išlaikyti žmogaus svorį jos gali, bet ant jų niekas nelipa.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis nuo 1975 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”. Jis dirba prie gamybos linijos ir šaltkalviu. Įvykio metu dirbo remontininku. Jis dirba tik tada, jei gedimas yra ne gamybos metu. Jis yra dirbęs prie „T9“ įrenginio. Valytuvo gamybos procese jis yra dirbęs tik tada, kai buvo įrašas žurnalas. Paskutinį kartą keitė valytuvą prieš metus. Veikiant transporteriui taisyti prietaiso jam neteko. Jeigu pamato gedimą, stabdo troseliu ir duoda žinią vadovui. Gedimo metu dirbdavo kitą dieną, taisyme nedalyvaudavo. Keičiant valytuvą ant juostos lipti nereikia. Kai keičia detalę, uždeda lentelę, žino, kad reikia paspausti dar du ar tris išjungimus ir išjungti taip, kad netyčia jų kas neįjungtų. Į patį lataką lipti nereikia. Ant „T9“ juostos buvo išjungimo trosas. Kodėl kitame transporteryje buvo laipteliai, jis nežino, į technologiją nesigilino. Galimai „T9“ įrenginys buvo toks jau gamybos statymo metu. Prie įrenginio yra apsauginė tvorelė, negalėjo ji būti nuimta. Po remonto tvorelė pastatoma atgal. Ar įvykio metu buvo įspėjamieji ženklai, jis nežino. Jis neprisimena, ar įvykio dieną buvo nurodymas dėl gedimo. Dėl ko žuvo V. S., jis nežino. Su juo mažai bendravo, žino, kad jis buvo dėmesingas, atsidavęs darbui, gal mažai laikėsi saugumo taisyklių, nes niekaip kitaip į tą angą patekti negalėjo. Tvorelė buvo tam, kad neužgriūtum ant veikiančios juostos. Kairė įrenginio pusė yra uždaryta, ja vaikščioti negalima, patekti ten galima, bet fiziškai neįmanoma. Jeigu juosta sustabdyta, gal ir galima aukštai užlipti, bet jis pats to daryti nebandė. Tvorelė po įvykio buvo nuimta ir atremta į sieną. Jei yra gedimas riekia pranešti, nėra reikalo kažkur lipti. Galima ir atsitūpus pažiūrėti, ar valytuvas sugedęs. Pats gumą suremontuoti darbuotojas negali, nes jei guma sudyla, nieko nepadarysi, perlipti vartelių neįmanoma. Kaip galėjo žūti V. S., neaišku, jis dėl kažkokių priežasčių turėjo lipti. Po įvykio „T9“ transporterio valytuvo neteko keisti. Juos keičia per sezoną 2 kartus. Neatsimena, ar keitė valytuvą prieš įvykį, nes juostų yra 11. Per kairę pusę eiti negalima, ji užblokuota apsauginiais varteliais. Valytuvo guma keičiama dviejų žmonių pagalba, nes vienam tai sunku padaryti. Guma buvo naudota iš abiejų pusių. Nežino, kas uždėjo briaunas ir kam jos reikalingos. Jam teko ant briaunų stovėti, kai išiminėjo mirusį žmogų. Jis buvo su saugos diržu, gal ant briaunų nestovėjo, gal tik ant virvių kabojo. Nežino, ar briaunos atlaiko žmogaus svorį. Kas atsuko tvorelę įvykio metu, jis nežino, remontininkai atsuktos tvorelės nepaliko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 7-21).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 915/09(02) nurodyta, kad V. S. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimais ir vidaus organų plyšimais. Tai komplikavosi ūmiu ir išoriniu nukraujavimu bei trauminiu šoku (1 tomas, b.l. 26-30).

2011-05-02 Z. S. pareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)”, R. B., S. G. ir P. A. K. civilinį ieškinį ( 1 tomas, b,l. 33).

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti V. S. priklausantys batai, paimti iš morgo ( 1 tomas, b.l. 36-38).

Specialisto išvada nustatyta, kad sulyginus pėdsaką su turima avalynės atspaudų kartoteka, pėdsakų rūšinė priklausomybė nenustatyta. Tyrimui pateikti avalynės pėdsakai, paimti įvykio vietoje 2009-08-27 (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)”, yra palikti ne pateikta tyrimui avalyne, o kita avalyne (1 tomas, b.l. 41-44).

Eksperimento protokolu, kuriuo patikrinta ir patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” teritorijoje, 9-o transporterio avarinio stabdymo mechanizmas veikia (1 tomas, b.l. 48-49).

2009-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. B. pateikė įvadinio darbo apsaugos instruktažo žurnalo 23-o lapo kopiją, darbuotojo priėmimo į darbą lydraštį, granitinės produkcijos gamybos cecho viršininko pareiginius nuostatus, darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją, darbo saugos pažymėjimą, pažymėjimą Nr. 226083, pažymėjimą Nr. 84, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbuotojo saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, granitinės produkcijos gamybos cecho meistro pareiginius nuostatus, sijotuvo mašinisto pareiginius nuostatus ( 1 tomas, b.l. 50-90).

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01, kurioje nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys, 1) tai Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas ( Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2003-07-01, Žin. 2003, Nr. 70-1370, 33 straipsnio 1 d. reikalavimus), 2) Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 16 str. 1 d. reikalavimus), 3) Netinkamas darbo vietos įrengimas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 14 str. 1 d. reikalavimus), 4) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370, 25 str. reikalavimus) kita tyrimo medžiaga (1 tomas, b.l. 112-114, 115-184, 2 tomas, b.l. 1-32).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-991, kurioje nurodyta, kad 1.Tirti pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)” 2007-11-10 darbo sutartyje Nr. 362, antrame lape, skiltyje „13. Su 12 punkte ...“, trečiame lape, skiltyse „14. Ši darbo sutartis įsigalioja“, „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ esančius V. S. vardu atliktus parašus, pasirašė pats V. S.. Atsakyti į klausimą, ar minėto dokumento trečiame lape, skiltyje „Darbo sutartis nutraukta papildyta“, esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė V. S., nėra galimybės, kadangi parašas varijuoja, o V. S. parašų pavyzdžiuose nėra užsifiksavę tokios parašų variacijos. 2. Tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)” granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, pradėtame 2007-04-02, trečio lapo antroje eilutėje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S.. Atsakyti į klausimą, ar minėto dokumento ketvirto lapo tryliktoje eilutėje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė V. S., nėra galimybės, kadangi parašas varijuoja, o V. S. parašų pavyzdžiuose nėra užsifiksavę tokios parašų variacijos. 3. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)” sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, paskutiniame puslapyje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S., nėra galimybės, kadangi parašas varijuoja, o V. S. parašų pavyzdžiuose nėra užsifiksavę tokios parašų variacijos. 4. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)” transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9, paskutiniame puslapyje esantį V. S. vardu atliktą parašą, pasirašė pats V. S., nėra galimybės, kadangi parašas varijuoja, o V. S. parašų pavyzdžiuose nėra užsifiksavę tokios parašų variacijos. 5. Tirti pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008-04-30 egzaminų komisijos protokole Nr. 03/2008, skiltyje „2. V. S.“ esančius du V. S. vardu atliktus parašus, pasirašė ne V. S., o kitas asmuo ( 2 t. 38-40-46).

Lietuvos Respublikos Vyriausiojo Valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo 2010-09-23 įsakymu Nr. V-314 „Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2009-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)” transporterio mašinisto V. S., tyrimo 2009-10-08 akto Nr. 01 papildymo“ nustatyta, kad pakeistas 2009-10-08 surašytas mirtino nelaimingo atsitikimo darbe aktas ( 2 tomas, b.l. 50-51, 52-94).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(6719)-IS 1 -494 nustatyta, kad parašai, esantys 2007-11-10 darbo sutartyje Nr. 362 trečiame lape 18 punkte grafoje „darbuotojas“, trečiame lape skiltyje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ grafoje „Darbuotojas“, yra atlikti V. S. ranka. Lyginamojo tyrimo metu esminių besiskiriančių požymių aptikta nebuvo.

Atsakyti į klausimą, ar parašai, esantys:

2007-11-10 darbo sutartyje Nr. 362 trečiame lape „Darbo sutartis papildyta“ grafoje darbuotojas“;

UAB „(duomenys neskelbtini)” Granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale trečiame lape stulpelyje „Parašai instruktuojamojo“ antras parašas nuo viršaus;

UAB „(duomenys neskelbtini)” Granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo Žurnale ketvirtame lape stulpelyje „Parašai instruktuojamojo‘ tryliktas parašas nuo viršaus;

yra atlikti V. S. ar kito asmens ranka, nėra galimybės, nes atliekant lyginamąjį tyrimą buvo nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie tiriamųjų parašų trumpumo, skirtingų atlikimo sąlygų, nesudaro požymių visumos leidžiančios statyti parašus pasirašiusį asmenį. Parašai, esantys:

UAB „(duomenys neskelbtini)” Sijotuvo mašininio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10 šešto lapo (antroje pusėje ties rankraštiniu įrašu „2008.03.19 V. S.“;

2008-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)” Egzaminų komisijos protokole Nr. 03/2008 lentelės antrame punkte ties rankraštiniais įrašais „4 (gerai)“ (du parašai);

yra atlikti ne V. S., o kito asmens ranka. Lyginamojo tyrimo metu esminių sutampančių požymių aptikta nebuvo ( 2 tomas, b.l. 112-115).

2011-05-11 S. S. pareiškė civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)”, R. B., S. G. ir P. A. K. ( 3 tomas, b.l. 63).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., sudėtis, esanti kaltinamųjų R. B., S. G., P. A. K. veikose, visiškai įrodytos, kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

LR BK 176 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę nustato už darbdavio ar jo įgalioto asmens darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbo saugos reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms.

Nors kaltinamieji R. B., S. G., P.A. K. kaltais neprisipažino, tačiau bylos duomenimis nepaneigiamai nustatyta, jog R. B. ir S. G. pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 33 straipsnio 1 d. reikalavimus, 16 str. 1 d. reikalavimus, 14 str. 1 d. reikalavimus, 25 str. reikalavimus, kaltinamasis P.A. K. pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 ( 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 70-1370) 25 str. reikalavimus, dėl jų nusikalstamų veikų, darbų saugos įstatymų nesilaikymo 2009-08-26 žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)” transporterio T9 mašinistas V. S..

Kaltinamojo R. B. parodymus, kad įrenginys-transporteris T9 buvo aptvertas ir norint ten patekti reikėtų perlipti tvorą, bet ten nėra kam sugesti, o įspėjamieji ženklai yra visam cechui- dideli plakatai ant sienų, prie transporterio T9 tvorelė dieną prieš įvykį buvo; kaltinamojo S. G. parodymus, kad būgnas buvo aptvertas, tvorelė buvo iš priešingos pusės, kur V. S. nereikėjo vaikščioti, jis V. S. instruktavo dėl saugaus darbo ir šis apie tai pasirašė žurnale, V. S. laikė egzaminą; kaltinamojo P.A. K. parodymus, kad jam neprivaloma tikrinti, ar pasirašomi instruktavimo žurnalai, kodėl V. S. lipo į transporterį T9, jis nežino, nes sveiko proto žmogus ten neliptų, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys-saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, netinkamas darbo vietos įrengimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų, kaltinamųjų parodymų nustatyta, kad kaltinamieji R. B., S. G., P.A. K. buvo atsakingi už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini)”, o būtent:

kaltinamasis R. B., vadovaujantis 2003-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus įsakymu, privalėjo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka apmokyti, instruktuoti darbininkus darbo vietose ir kontroliuoti, kad jie dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, buvo atsakingas ir už T9 transporterį;

kaltinamasis S. G., vadovaujantis 2003-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 15 , privalėjo kontroliuoti, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, be to, privalėjo bendrovėje nustatyta tvarka atlikti jam pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbo vietose, taip pat darbo saugos taisyklių apmokymą, šio įsakymo pagrindu buvo atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I-me ir II-me plovimo-rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T7A, T-7B, T8, T-9 ir T-10

kaltinamasis P.A. K., vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus 2006-08-28 įsakymu Nr. 43G „Dėl atsakingų asmenų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones bendrovėje, paskyrimo“, buvo atsakingas už bendrą darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos vadovavimą, darbų saugos ir sveikatos priemonių planavimą, jų įdiegimo organizavimą, privalėjo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka kontroliuoti, kad būtų apmokyti, instruktuoti bendrovės darbininkai darbo vietose, kontroliuoti, kad dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, privalėjo užtikrinti, kad padalinių vadovai, paskirti atsakingais už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą, tinkamai atliktų jiems patikėtas pareigas.

Tačiau kaltinamieji šių savo pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikimo gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinės dalies uždengimui nenumatė ir neįrengė apsaugos, apsaugančios nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio nenumatė įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo, tai yra netinkamai įrengė darbo vietą, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe nepakankama vidinė kontrolė, dėl ko 2009-08-26 transporterio T9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama šalindamas aptarnaujamų įrenginių aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nestabdydamas transporterio, buvo įtrauktas ir prispaustas tarp juostos ir valytuvo, dėl ko patyrė kūno sužalojimus, nuo kurių jis mirė.

Kaltinamieji R. B., S. G., P.A. K. kalti ir baustini. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamiesiems skirtinos bausmės- baudos LR BK 176 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė neatsargius nusikaltimus, anksčiau neteisti, dirba.

Nukentėjusiųjų Z. S. ir S. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini iš dalies, priteisiant juos iš civilinio atsakovo-UAB „(duomenys neskelbtini)”.

LR BPK 109 str., 111 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 3 d. nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str.). Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis).

Asmens sveikata, o tuo labiau-gyvybė, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai ar atimama gyvybė, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kadangi kaltinamieji R. B., S. G., P.A. K. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, vykdydami darbines pareigas, t.y. susiję darbiniais santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)”, dėl jų nusikalstamų veiksmų žuvo žmogus, todėl dėl kaltinamųjų veikų atsiradusią neturtinę žalą privalo atlyginti jų darbdavys-civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir nuteisti jį 18 (aštuoniolikos) MGL dydžio, t.y. 2340 (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties) Lt bauda.

P. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir nuteisti jį 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiosioms Z. S. ir S. S. po 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių ) neturtinei žalai atlyginti.

Paskirtąsias baudas nuteistieji privalo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudų, jos bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas