- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2763-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00645-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji 1945 m. buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Grūšlaukės kaimo už Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos (toliau – TSR) ribų; kad ji, siekiant išvengti tremties nuo 1945 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); taip pat, kad Lietuvos Ypatingojo archyvo 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad A. B., A, g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komiteto (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas“, kaltintas tėvynės išdavimu, nes pagal [RTFSR] BK 58-1 „a“ str. kalintas laikinojo sulaikymo kameroje, tikrai priklauso A. B., A, kurio gimimo metai nurodyti archyvo pažymoje nesutampa su tikrais A. B., A, gimimo metais, nurodytais (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 51.
Pareiškėja nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) ir kartu su tėvais - tėvu A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), mama S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), seserimis S. R. B., gimusia (duomenys neskelbtini), G.G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir broliu V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas A. B. iki žemės nacionalizacijos valdė 12 ha žemės, kurią įgijo iš P. D.. Rusijai okupavus Lietuvą, tėvas A. B. reiškė nepasitenkinimą tarybų valdžia, priklausė Šaulių sąjungai, kovojo prieš okupacinės valdžios struktūras, dalyvavo rezistencinėje veikloje. Nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas, slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t. y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos. 1945 m. sausio mėnesio pabaigoje tėvas A. B. buvo suimtas kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės išdavimu pagal RTFSR BK 58-1 "a" straipsnį ir be teismo ir be teismo sprendimo ištremtas į Rusijos spec. lagerį. 1947 metais tėvui A. B. su kartu į spec. lagerį išsiųstu J. D. pavyko pabėgti iš lagerio ir grįžo į Lietuvą. 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos ypatingasis archyvas išdavė pažymą apie A. B. Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomoje LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB nutrauktų ir sunaikintų baudžiamųjų bei operatyvinės įskaitos bylų abėcėlinėje kartotekoje Nr. 109 saugomoje kortelėje Nr.7366 parašyta, kad A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) suimtas vidaus reikalų liaudies komisariato Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės išdavimu pagal [RTFSR] BK 58-1 „a" str.; kalintas laikinojo sulaikymo kameroje. Kortelėje parašyta, kad baudžiamoji byla nutraukta, kalinys 1945-02-16 išvežtas į spec. lagerį, tačiau archyvo pažymoje neteisingai nurodyti tėvo A. B., A. gimimo metai bei gyvenamoji vieta. Turėtų būti gimimo metai (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. B. suėmimo, mama S. B. su vaikais S. R., G. G. bei V. vengė būti namuose, pagalbos nakvynei prašydavosi pas kaimynus. 1945 m. rudenį spalio mėnesį mama sužinojo, kad šeimą ruošiasi ištremti. Dėl tėvo A. B. rezistencinės veiklos ir jo suėmimo pareiškėjos mama S. B. su vaikais dėl politinių motyvų buvo priversta bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir slėptis. Mama S. B. kartu su pareiškėja bei jos seserimis S. R. B., G. G. B. bei broliu V. B., 1945 m. spalio mėnesį palikę visą turtą, išėjo iš namų ir pėsčiomis pasiekė Degimų kaimą, Kretingos rajone, kur laikinai priėmė ir leido gyventi tėvo sesuo S. Š., gyvenusi Vaineikių girininkijos miške. Pas ją slėpėsi apie du metus laiko. Po to šeima slėpėsi Dirgalio kaime Kretingos rajone pas J. A.. Po pabėgimo iš spec. lagerio, tėvas A. B. negrįžo į savo nuolatinę gyvenamą vietą, o vengiant suėmimo, apsigyveno kartu su šeima pas J. A.. 1948 metų pradžioje, manydami, kad politinė padėtis pasikeitė, grįžo į savo namus. Pareiškėja A. T. (ikisantuokinė pavardė - Burbaitė) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su P. T. ir tapo T. Pareiškėja siekia, kad jai būtų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens(tremtinio) teisinis statusas ir nustatytas faktas, kad 1945 m. ji buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus, siekiant išvengti tremties, pabėgo ir slapstėsi, dėl to negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Šis faktas nustatytinas tremtinio teisiniam statusui pripažinti ir pažymėjimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose pareiškimui iš esmės neprieštaravo. Nurodė, kad pareiškimo pagrįstumui stokoja įrodymų, todėl prašė dėl pareiškėjos prašomų juridinę reikšmę faktų spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad prašomiems juridiniams faktams nustatyti bus reikšmingi liudytojų parodymai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais. Prašė tenkinti prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja 1945 metais buvo įtraukta į tremiamų iš Lietuvos asmenų sąrašą, bijodama tremties slapstėsi, negalėjo gyventi savo gyvenamojoje vietoje ir nustatyti faktą, kad Lietuvos ypatingojo archyvo 2020-04-30 pažymoje, kurioje nurodyta, kad A. B., A., (duomenys neskelbtini) gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo 1945-01-25 suimtas ir kalintas, nesutampa su tikrais A. B., A., gimimo metais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. B. buvo suimtas ir be teismo nuosprendžio įkalintas Rusijoje. Pareiškėjos mama su vaikais buvo priversta slapstytis, nes tikėtina, kad šeima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus. Archyviniame fonde nėra išsaugota visų bylų, o po šių įvykių praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sunku prisiminti visas aplinkybes. Tačiau tuometinė politinė situacija ir vykusios represijos rodo, kad buvo sudaromi sąrašai, į kuriuos tokiais atvejai buvo įtraukiamos ištremtų asmenų narių šeimos nariai. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti tremtinio statusą.
Pareiškėja A. T. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad kad 1945 metais po Naujųjų metų jos tėvas A. B. iš Grūšlaukės kaimo buvo ištremtas į Sibirą, į Rusiją. Šeimoje buvo keturi vaikai, o penktos - jos, mama laukėsi. Pareiškėja gimė 1945 m. rugsėjo mėnesį. Mama bijojo būti namuose, kad neištremtų ir jos su vaikais, išėjo į Degimų kaimą pas gimines, P. Š.. Pareiškėja ten gimė ir gyveno apie 1,6 metų. Tėvas priklausė Šaulių sąjungai, todėl jį ir ištrėmė. Ar jis buvo nuteistas, nežino. Kur tėvas buvo suimtas, nežino. Apie tėvo veiklą Šaulių sąjungoje, jai nieko nežinoma. 1946 metų gale tėvas grįžo, nes pabėgo iš lagerio, bet bijojo grįžti į savo namus ir apsigyveno pas J. A.. Jos tėvai labai mažai apie tai kalbėjo, vengė pasakoti apie tuos įvykius. Kalbėjo su tėvu, kai jai buvo gal 15 metų. Jis sakė, kad lageryje buvo labai sunku, daug kas mirė, nebuvo ką valgyti, o kaip pavyko pabėgti, nepasakojo. Tik sakė, kad sunkus kelias buvo grįžti į Lietuvą. Ji mano, kad buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašą, nors tų sąrašų nematė. Mano, kad sąrašuose yra jos tėvo duomenys, o mama su šeima slapstėsi, kad neištremtų likusios šeimos. Kai tėvą išvežė, kažkas mamai sakė, kad reikia slėptis, kad negyventų (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo labai uždaras, nemėgo atvirauti. Mano, kad pažymoje nurodytas A. B. gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) yra būtent jos tėvas, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokie duomenys nurodyti, nes tėvas nesakė tiesos tuometinėms tarnyboms. Jos tėvai ir šeimos nariai tremtinio statuso neturėjo ir negavo jokių išmokų. Tėvai bei broliai ir seserys mirę, dar yra gyvi brolis ir sesuo, kurie gimė po jos. Dukterėčia ieškojo dokumentų archyvuose, bet nieko nerado, todėl taip ilgai nieko ir nesitvarkė.
Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jo dukros uošvienė. Po karo, 1945 m. į Rusiją buvo ištremtas jo tėvas V. D., dirbo lageryje prie miško kirtimo. Jo tėvas iš lagerio pabėgo kartu su A. B.. Lageryje juos saugojo, jis buvo aptvertas. Jie sumokėjo prižiūrėtojui ir gavo raštą, kad juos išleidžia už lagerio teritorijos, pasakė, kad savaitgalį jų niekas neieškos, o po to jau jų reikalas, ar juos sugaus. Jie traukiniu, pasislėpę anglių vagone, nuvažiavo nemažą atstumą nuo lagerio ir jų nerado. Jie parbėgo į Lietuvą per dvi savaites. Apie tai jam pasakojo tėvas. Tą pasakojimą jis girdėjo dar būdamas vaiku. Už ką A. B. buvo ištremtas, nežino. Su A. B. ir jo šeima susipažino, kai pradėjo dirbti Grūšlaukėje. Pats A. B. sakė tik tiek, kad džiaugėsi, jog pavyko iš lagerio pabėgti. Jis mažai atviravo. Jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tremtinio statuso neturėjo.
Liudytoja B. A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su B. buvo kaimynai, gyveno Grūšlaukės kaime. Ji buvo vaikas, prisimena, kad atėjo pas juos verkdama B., pasakė, kad išvežė jos vyrą. Po to, gal po 2 metų B. grįžo, visi džiaugėsi, jis pats sakė, kad "lagerį atliko". B. slėpėsi, dažnai būdavo pas juos, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neišvežtų, vienu metu slapstėsi pas gimines. Po to grįžo į Grūšlaukę. Dėl ko išvežė B., nežino, tada jokios didelės priežasties tam nereikėjo.
Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. T. yra jos pusseserė, o A. B. buvo jos mamos brolis. Ji pati vykusių trėmimų metu buvo dar negimusi. Iš tėvų pasakojimų žino, kad dėdę, kuris priklausė Šaulių sąjungai, už jo veiklą ištrėmė į Rusiją. Ar jis buvo nuteistas, nežino. S. B. su keturiais vaikais ir dar besilaukianti atbėgo pas juos į Vaineikių mišką, bijojo, kad ir jos su vaikais neištremtų. Jų šeimos namas buvo miške, nes jos tėvas buvo eigulys. Tuo metu jų šeima bijodavo būti namuose, miegodavo miške, po eglėmis. Jų namuose, Vaineikiuose, B. su vaikais išbuvo gal dvi savaites, nes jų šeima taip pat buvo didelė. Kur jie po to slapstėsi, nežino.
Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. šeima gyveno (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini). Jos tėvas A. P. taip pat buvo išvežtas, negrįžo. B. šeimą ji pati asmeniškai pažinojo, A. T. tėvas buvo A. B., mama- S. B.. Jie turėjo savo parduotuvę, gyveno bažnytkaimyje, visi su gerais žmonėmis norėjo draugauti. A. B. buvo išvežtas apie 1945 m. už tai, kad priklausė Šaulių sąjungai, nes tai reiškė, kad nepritarė tarybų valdžiai. Pirmas vežimas buvo pagrinde vyrų, moterų nevežė. A. B. žmonos, vaikų nevežė. Į Rusiją išvežė ir jos tėvą, ir A. B.. Ar A. B. buvo nuteistas, nežino, nes jai tuo metu buvo 10 metų. A. B. žmona liko (duomenys neskelbtini) viena su būriu vaiku, jai buvo sunku, slapstėsi, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neišvežtų. Jos šeima taip pat slapstėsi. A. B. grįžo po poros metų, bet apie tai kur buvo, kaip ten buvo, nieko nepasakojo. Apie tai pradėjo šnekėti tik Lietuvos nepriklausomybės laikais, tarybiniais laikais to šnekėti negalėjo. B. su vaikais kažkiek laiko gyveno pas gimines miške. Kai A. B. grįžo iš tremties, jie gyveno pas juos apie pusantrų metų, nes tuo metu sudegė Grūšlaukės kaimas. Jos tėvas buvo išvežtas taip pat dėl to, kad buvo šaulys. A. B. buvo gimęs (duomenys neskelbtini), jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini).
Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. T. yra jos pažįstama. Žino, kad 1945 metais A. B. išvežė į Rusiją už tai, kad priklausė Šaulių sąjungai. Jos seneliai, mamos tėvai- G. ir B. šeima buvo kaimynai, gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nuo trijų metų gyveno (duomenys neskelbtini) pas senelius. A. B. pažinojo. Kai išvežė A. B., liko jo žmona su vaikais. Kažkuriuo metu B. namuose negyveno, nes bijojo, kad jos pačios su vaikais neišvežtų. Kiek laiko jie slapstėsi, kada grįžo kartu su A. B., nepamena. Apie tai, ar buvo tremiamų asmenų sąrašai, nežino. Neprisimena kelintų metų gimimo buvo A. B.. G. ji gyveno iki 1952 metų. Kiek metų buvo lageryje A. B. buvo, nežino. Grįžo į (duomenys neskelbtini) A. B. vienas, po to susirado žmoną. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-427/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ypatingos teisenos bylose teismas turi imtis visų priemonių, kad visapusiškai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T. (ikisantuokinė pavardė – B.), gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 78 metų, mama S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama 72 metų. 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje apie A. B. Nr. P2-1000 nurodoma, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomoje LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB nutrauktų ir sunaikintų baudžiamųjų bei operatyvinės įskaitos bylų abėcėlinėje kartotekoje Nr. 109 saugomoje kortelėje Nr. 7366 parašyta, kad A. B., A., g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės išdavimu pagal [RTFSR] BK 58-1 „a" str.; kalintas laikinojo sulaikymo kameroje. Kortelėje parašyta, kad baudžiamoji byla nutraukta, kalinys 1945-02-16 išvežtas į spec.lagerį. Minėtoje pažymoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 10-ojo skyriaus archyviniame fonde Nr. K-l5 saugoma byla Nr. 294 „SSRS KGB Uljanovsko srities valdybos aktai dėl LSSR KGB filtracinių bylų sunaikinimo, naikinimui atrinktų bylų sąrašai.“ Byloje esančiame LTSR KGB 1987-01-16 patvirtintame TSRS KGB Uljanovsko sr. valdybos 10-ojo skyriaus sudarytame sąraše filtracinio fondo filtracinių bylų, kurios turi būti sunaikintos (dokumento sudarymo data nenurodyta) Nr. 130 įrašytas A.(taip dokumente) B. A. (taip dokumente) g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente, kiti duomenys nenurodyti), bylos Nr. 409-Li. Lentelės skiltyje „sprendimas dėl bylos“ įrašyta „bylos saugojimo laikas iki 80 metų amžiaus“; dešinėje lapo pusėje įrašyta: „Kortelės išimtos ir sunaikintos, 26.01.87“. TSRS KGB Uljanovsko sr. valdybos 10-ojo skyriaus 1987-03-19 akte parašyta, kad LTSR KGB vadovybės 1987-01-16 patvirtinto sąrašo bylos buvo sunaikintos sudeginant kaip neturinčios istorinės ir praktinės vertės. Filtracinėse bylose įrašytų asmenų abėcėlinės kortelės išimtos ir sunaikintos LTSR KGB 10-ojo skyriaus. Lietuvos TSR KGB ir vidaus reikalų ministerijos archyviniuose fonduose kitų duomenų apie A. B., A., g. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini) suėmimą ir kalinimą, duomenų apie paleidimą iš įkalinimo ir grįžimo į Lietuvą, buvimą tremtyje vietą ir laikotarpį bei dalyvavimą rezistencinėje veikloje prieš okupacinio režimo struktūras, taip pat duomenų apie tai, kad A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), nerasta. Lietuvos ypatingojo archyvo 2019-11-21 rašto Nr. P2-2791 duomenimis nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), įrašymą į sąrašus asmenų, 1945-1958 m. numatytų ištremti iš Kretingos r., Darbėnų vls., Grūšlaukės k., už Lietuvos TSR ribų, nerasta.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. D. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad iš tėvo pasakojimų žino, jog jo tėvas su A. B. 1945 m. buvo ištremti iš Lietuvos, į Rusiją, į lagerį, iš kur pabėgo. Liudytoja B. A. Š. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad B. buvo jų kaimynai ir B. buvo pas jų atėjusi verkdama, pranešė, kad vyrą išvežė. B. po dviejų metų grįžo, sakė „atliko lagerį“, tą laikotarpį B. bijojo, kad neišvežtų jos ir vaikų, slapstėsi pas juos, pas gimines. Liudytoja E. P. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad iš tėvų pasakojimo žino, kad dėdę A. B. ištrėmė į Rusiją už tai, kad jis priklausė Šaulių sąjungai. B. su vaikais buvo atbėgusi pas juos į Vaineikių k. mišką, gyveno, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neištremtų. Liudytoja M. A. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo), liudytoja S. A. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad A. B. buvo išvežtas į Rusiją, nes priklausė Šaulių sąjungai. B. su vaikais liko (duomenys neskelbtini), slapstėsi, nes bijojo, kad ir jų neišvežtų.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (aktuali įstatymo redakcija nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 1 punktas numato, kad nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie okupacinių režimų buvo įkalinti, ištremti, nutremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta laisvė. Tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (9 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Iš pareiškėjo į bylą pateiktų archyvinių dokumentų akivaizdu, kad duomenų, patvirtinančių pagrindą pareiškėją pripažinti nukentėjusia nuo 1939-1990 metų okupacijų, nepakanka, dėl ko ji ir kreipėsi į teismą.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Tai, kad Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, dar nereiškia, kad asmuo negali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Tokio pobūdžio bylose, civilinio proceso įstatymai privalomos ikiteisminio minėto klausimo sprendimo tvarkos nenumato, priešingai nei mano suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, kad 1945 m. ji buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos ribų; taip pat, kad kad ji, siekiant išvengti tremties nuo 1945 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir kad Lietuvos Ypatingojo archyvo 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komiteto (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas“, kaltintas tėvynės išdavimu, nes pagal [RTFSR] BK 58-1 „a“ str. kalintas laikinojo sulaikymo kameroje, tikrai priklauso A. B., A., kurio gimimo metai nurodyti archyvo pažymoje nesutampa su tikrais A. B., A., gimimo metais, nurodytais (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 51.
Apie minimą numatytų ištremti asmenų sąrašą pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų. Apie tokį sąrašą nieko neparodė ir teisme apklausti liudytojai. Lietuvos ypatingasis archyvas taip pat nurodė, kad duomenų apie A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), įrašymą į sąrašus asmenų, 1945-1958 m. numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Nesant jokių įrodymų (pareiškėjai neįrodžius šio fakto), teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog iš tiesų pareiškėja ir/ar jos šeima buvo įtraukta į tokį sąrašą, todėl prašymą dėl tokio juridinio fakto nustatymo atmeta.
Nagrinėjamoje situacijoje spręstinas teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tėvų ar vieno iš jų kalinimo metu šeimos nariai negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjos ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėjos šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 1945 metais pareiškėjos tėvas buvo suimtas, išvežtas į lagerį, iš kur grįžo (pabėgo) po dviejų metų. Pareiškėjos motina tuo metu laukėsi kūdikio (pareiškėjos), kurią pagimdė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo suėmimo, pareiškėjos motina bijojo gyventi savo gyvenamojoje vietoje, dėl ko glaudėsi pas gimines, kaimynus. Liudytojų parodymai ir byloje pateikta Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, su joje nurodytais duomenimis, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pažymoje galėtų būti nurodyti duomenys apie pareiškėjos tėvą (liudytojų nurodyti duomenys apie pareiškėjos tėvo sulaikymą, kalinimą iš esmės sutampa su pažymoje nurodomais faktais apie A. B. kaip pareiškėjos tėvo kalinimą). Kadangi pažymoje įvardinto A. B. byla buvo sunaikinta, detaliau šių faktų nustatyti iš oficialių dokumentų, nėra galimybės. Be to, tiek pažymoje, tiek realiai buvus faktams sutampa pareiškėjos tėvo vardas, pavardė ir tėvavardis, nežymiai skiriasi tik gimimo metai ir gyvenamoji vieta. Visgi, šie duomenys kartu su liudytojų parodymais leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas buvo sulaikytas ir kalintas (gal ir nenuteistas, nes šių duomenų liudytojai nežino) kaip politinis kalinys.
Įvertinus šiuos duomenis, taip pat atsižvelgus ir į tuometinę 1944 -1950 metų politinę situaciją Lietuvoje, į tai, jog nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasipriešinimą okupantams, t.y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. teismas daro išvadą, byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos slapstymosi faktą, t. y. pareiškėjos motina su nepilnamečiais vaikais buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, turint tikslą pareiškėją pripažinti kaip nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusį asmenį. Šis juridinis faktas sukelia teisines pasekmes, kurių pareiškėja ir siekia, kreipdamasi į teismą, o juridinis faktas atskirai dėl pažymoje nurodytų faktų pripažinimo priklausius jos tėvui tokių pasekmių savarankiškai nesukeltų, todėl teismas dėl šio fakto plačiau ir nepasisako.
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T. tėvo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kalinimo metu nuo 1945-09-12 iki 1947 m., negalėjo legaliai gyventi šeimos gyvenamojoje vietoje ir turėjo su mama slapstytis.
Šis juridinis faktas nustatomas nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisiniam statusui pripažinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.