Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui adv. Kęstučiui Bieliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4683-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimu A. G. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. 450 Eur dydžio bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių. A. G. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. sausio 20 d. 13.54 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), kurios danga buvo apsnigta, panaudojęs rankinį stabdį ir akseleruodamas greičio pedalą, privertė automobilį suktis aplink savo ašį 180 laipsnių kampu, tokiu būdu patraukdamas eismo dalyvių ir praeivių dėmesį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. K. Bieliauskas nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas nepagrįstas, nes buvo netinkamai pritaikyta teisė. Būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, tačiau tai nebuvo padaryta. Galimai, priimat nutarimą nebuvo tinkamai įvertinta administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nes visiškai neatsižvelgta į tai, kokie dokumentai pateikti. Nutarime veiką kvalifikuojančiu požymiu nurodoma tai, kad A. G. veiksmais buvo patrauktas eismo dalyvių ir praeivių dėmesys, tačiau A. G. pareigūnų užfiksuotus veiksmus atliko ne siekdamas chuliganiškų tikslų, o tam, kad suvaldytų vairuojamą transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. nurodė, kad skundą palaiko, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įvykio metu buvo tik prieš mėnesį pradėjęs dirbti „Vinipak“ kurjeriu – pristatydavo siuntas. Įvykio vietovėje lankėsi pirmą kartą. Buvo prisnigta, sniegas buvo sustumtas į kelio šoną, dėl to kelio danga buvo siauresnė negu buvo iš tikrųjų. Jis paklausė kliento, ar gali apsisukti, klientas sutiko, kad jis toje vietoje apsisuktų, ir pasitraukė į šoną. Atlikdamas apsisukimo manevrą pajuto, kad slysta į šoną, dėl to nematė kitos išeities, kaip tik užtraukti rankinį stabdį. Automobilį apsuko dėl to, kad kliento siunta buvo padangos, sudėtos autobusiuko dešinėje pusėje, prie šoninių durų o apsukus transporto priemonę, buvo patogiau siuntą perduoti klientui, nes autobusiuko galinė dalis buvo užkrauta kitomis siuntomis. Atlikdamas apsisukimo manevrą, neturėjo chuliganiškų paskatų, rankinį stabdį panaudojo tik tam, kad autobusiukas nenuslystų. Po to, kai jis atliko apsisukimo manevrą, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris liepė privažiuoti prie tarnybinio automobilio. Pareigūnai tarpusavyje tarėsi, kokį straipsnį nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Paaiškinime jis parašė tą, ką jam patarė policijos pareigūnai. Jis anksčiau nebuvo panašiose situacijose, buvo pasimetęs. Tuo metu, kai jis atliko apsisukimo manevrą, įvykio vietoje kitų žmonių nebuvo, buvo tik klientas, kuriam pristatė siuntą. Jo atliktas apsisukimo manevras niekam nesukėlė pavojaus. Policijos pareigūnai nuo įvykio vietos buvo 100-150 m atstumu, jie buvo atvykę dėl eismo įvykio.

Liudytojas Rolandas Skuolis parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio. Įvykio vietoje pastebėjo atvažiuojantį „Venipak“ autobusiuką. Autobusiukas pravažiavo pro mokyklą, sustojo, pavažiavo atbulas, greičiau pavažiavo į priekį, užblokuotais galiniais ratais, akseleruodamas, apsisuko prie žmogaus vartų, iškrovė siuntą. Priėjo prie šio autobusiuko vairuotojo, paklausė, kaip jis vairuoja, pastarasis atsakė, kad matė policijos pareigūnus, tikėjosi, kad jie bus supratingi. Dokumentai buvo pildomi policijos tarnybiniame automobilyje, vairuotojas klausė, kaip surašyti paaiškinimą. Jis paaiškino, kaip rašyti paaiškinimą, sakė, ką rašyti ir klausė, ar taip buvo. Jis nedavė nurodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytų ne taip kaip buvo. Nematė, ar autobusiuko vairuotojas su kuo nors bendravo, įvykio vietoje pašalinių asmenų nebuvo. Autobusiuko apsisukimą matė apie 50 m atstumu. Nepastebėjo, kad autobusiukas būtų slydęs.

Liudytojas Gintautas Jasiulionis parodė, kad asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Į Pabradės m. atvyko dėl eismo įvykio, nes asmenys nemokėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijos. Jis nematė, kaip autobusiukas apsisuko, nes bendravo su eismo įvykio dalyviais, apsisukimą pamatė jo kolega. Autobusiuko vairuotojas aiškino, kad taip apsisuko, kad reikėtų mažiau sukinėtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

LR ANK 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundas grindžiamas tuo, kad A. G. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d., sudėties būtinasis požymis – chuliganiškos paskatos, tuo tarpu A. G., atlikdamas apsisukimo manevrą slidžiame kelyje, gal ir veikė kažkiek neatsargiai ir neatidžiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir ne chuliganiškai. Teigiama, kad A. G. veikoje nėra subjektyviųjų požymių, taip pat nėra pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo.

ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas – šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal įstatymo nuostatas, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 420 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 2 d. tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėtina, kad turi būti nustatytos visos minėtos sąlygos, visetas, nesant bent vienos iš jų, administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį negalima.

Nagrinėju atveju A. G. pareikštas kaltinimas pagal LR ANK 420 str. 2 d. dėl to, kad jis 2022 m. sausio 20 d. 13:54 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), kurios danga buvo apsnigta, panaudojęs rankinė stabdį ir akseleruodamas greičio pedalą, privertė automobilį suktis aplink savo ašį 180 laipsnių kampu, tokiu būdu patraukdamas eismo dalyvių ir praeivių dėmesį.

Pažymėtina tai, kad tiek 2022 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 92-ANR_P-1421-2022, tiek 2022 m. kovo 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4683-2022 nurodyta, kad A. G. pažeidė KET, tačiau nenurodyti konkretūs KET pažeidimai, kuriuos galimai padarė A. G.. Be to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei 2022 m. kovo 7 d. nutarime nenurodoma, kad A. G. veika sukėlė pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui. Byloje nustatyta, kad, A. G. atliekant apsisukimo manevrą, įvykio vietoje buvo tik asmuo, kuriam A. G. pristatė siuntą, kitų asmenų nebuvo. Administracinio nusižengimo byloje neužfiksuota, kad įvykio vietoje būtų buvę pašalinių asmenų ar kitų transporto priemonių, kuriems dėl A. G. atliekamo manevro galėjo būti sukeltas pavojus, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai G. Jasiulionis ir R. Skuolis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertinama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. G. veika sukėlė pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui.

Byloje nustatyta, kad A. G., vairuodamas automobilį, atliko apsisukimo manevrą sukdamasis aplink savo ašį, ši aplinkybė užfiksuota ir vaizdo medžiagoje, tačiau kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik gavus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, kad asmuo nusižengimą galbūt galėjo padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą. A. G. teigia, kad jo veikoje nebuvo chuliganiškų paskatų, kaltinime nurodytus veiksmus atliko siekdamas apsukti transporto priemonę, kuri apsisukant šiek tiek slystelėjo. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje, arba žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitiems asmenims ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, vertinama, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti neginčytiną išvadą, kad A. G. kaltinime nurodytus veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų galima manyti, kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko transporto priemonės apsukimo manevrą tam, kad būtų patogiau perduoti siuntą klientui. Teismo vertinimu, A. G. veiksmai, atliekant transporto priemonės apsukimo manevrą, nėra priimtini ir toleruotini, tačiau jie nerodo aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Byloje nėra ir teismo posėdyje negauta įrodymų, kuriais objektyviai būtų patvirtinama, kad A. G. apsisukimo manevrą atliko iš chuliganiškų paskatų. Duomenys, kurių pagrindu galima daryti tik prielaidą, kad asmuo gali būti padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nėra pakankami padaryti abejonių nekeliančias išvadas dėl asmens kaltės. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2791/2009, N444-216/2011, N444-619/2011, LAT nutartys bylose Nr. 2K-7-544/2005, 2K-251/2008) Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Byloje negauta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, todėl A. G. skundas tenkinamas, Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimas panaikinamas ir A. G. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 str. 2 d. nutraukiama (ANK 591 str. 1 p.) nenustačius A. G. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4683-2022, kuriuo A. G. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.