Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. e2A-739-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
e2A-739-565/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
AB „BnP Finance“
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-739-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00791-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.8.; 3.1.7.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 966,77 Eur kredito mokesčio, 2,88 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2015 m. gruodžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 265,29 Eur kreditas, taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti 1 061,03 Eur palūkanas. Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2016 m. birželio 10 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal CPK 132 str. 1 d., tačiau per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 172,95 Eur kredito mokesčio, 1,64 Eur palūkanų, 32 Eur žyminio mokesčio, 32 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 1 469,44 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 405,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2015 m. gruodžio 16 d. šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 3.5.2. p. įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš jo prašomos priteisti sumos neginčija. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str., iš atsakovo ieškovui priteisė 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies.

5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo priteisti 966,77 Eur kredito mokesčio, nurodė, kad šiuo atveju vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 45 proc., taip pat mokėjimo grafike nurodytos mokėtinos sumos per visą laikotarpį nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. Šiame grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso atsakovas privalo mokėti kiekvieną mėnesį, t.y. palūkanų dydis, mokėjimo tvarka nustatyta šalių susitarimu. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 str. ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 str. pagrindu tik esant šalies prašymui, tačiau šiuo atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis, gautinos ir mokėtinos sumos. Šalių sutartimi nustatytos palūkanų normos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu 2015 m. gruodžio 16 d. galiojo Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

7. Šiuo atveju bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo įstatyme nustatytos 200 proc. ribos, tačiau ieškovas prašo priteisti vartojimo kredito mokestį už didesnį laikotarpį, negu buvo naudotasi kreditu ir mokėtos įmokos. Kadangi Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 10 d., atsakovas kredito mokestį, t.y. sutartines palūkanas ieškovui iki 2016 m. vasario 16 d. apmokėjo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas kredito mokestis už trumpesnį, nei ieškovo prašomas laikotarpis, kai atsakovas nustojo laiku mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką (t.y. nuo 2016 m. vasario 16 d.) iki sutarties nutraukimo – 172,95 Eur.

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo priteisti 2,88 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, nurodė, kad teismas neprotingas netesybas gali sumažinti, ir atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, skaičiuojant palūkanų sumą nebuvo laikomasi Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, ieškovo prašomas priteisti palūkanas, taikydamas 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, sumažino iki 1,64 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tokia palūkanų suma adekvati faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams.

9. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 32 Eur žyminio mokesčio vietoje prašomų priteisti 50 Eur. Teismas padarė išvadas, kad šioje byloje ieškovas patyrė 50 Eur atstovavimo išlaidų, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 32 Eur už ieškinio parengimą, vietoje prašomų 121 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovas AB BnP Finance pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl kredito mokesčio, palūkanų ir išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei priteisti ieškovui iš atsakovo 966,77 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), 2,88 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir 50 Eur žyminio mokesčio; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 18 Eur žyminio mokesčio, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

10.1. Dėl mokėjimo palūkanų (kredito mokesčio). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Nesutinka, kad ieškovui nutraukus kredito sutartį, atsakovui neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 d. sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pažymi, kad sutarties nutraukimas nepaneigia fakto, jog atsakovas toliau naudojasi ieškovo pinigais.

10.2. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir jų perkvalifikavimo į netesybas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad savo esme kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju yra laikomos sutartinėmis netesybomis. Pažymi, kad šalių sudarytos kredito sutarties 6.1. p. numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui praleidus prievolės įvykdymo terminą, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis ir teismų praktika, nurodo, kad įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų, nepriklausomai nuo atsakovo kaltės, neįrodinėjant jų dydžio.

10.3. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sumažintu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir teismo vertinimu, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės. Pažymi, kad darbo sąnaudos susijusios ne tik su ieškinio pareiškimo surašymu, tačiau kartu ir su visų reikalingų dokumentų (priedų) surinkimu, skolos sumų dydžių paskaičiavimu, dokumentų pateikimu bei visu bylos administravimu iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą yra beveik 15 kartų mažesnė, nei Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytas maksimalus užmokesčio dydis. Todėl ieškovui iš atsakovo turi būti priteistos 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Taip pat nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad ieškovui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir 50 Eur žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. gruodžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 265,29 Eur kreditas, taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti 1 061,03 Eur palūkanas. Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2016 m. birželio 10 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 966,77 Eur kredito mokesčio, 2,88 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 172,95 Eur kredito mokesčio, 1,64 Eur palūkanų, 32 Eur žyminio mokesčio, 32 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 1 469,44 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 405,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

13. Apeliaciniu skundu ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių dalį dėl teismo iniciatyva sumažintų kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo ir bylinėjimosi išlaidų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomo priteisti kredito mokesčio dydį nuo 966,77 Eur iki 172,95 Eur, konstatuodamas, kad 172,95 Eur yra pagrįsta suma už laikotarpį, kai atsakovas nustojo laiku mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką (t.y. nuo 2016 m. vasario 16 d.) iki sutarties nutraukimo. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-248/2016).

15. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, atsakovas, pasirašydamas 2015 m. gruodžio 16 d. Vartojimo kredito sutartį, sutiko su 55,55 proc. bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kuri neviršijo įstatyme nustatytos 200 proc. ribos pagal Vartojimo kredito įstatymą, taip pat sutiko su 45 proc. metinėmis palūkanomis Taigi vartojimo kredito sutartimi ieškovas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovo naudai. Pažymėtina aplinkybė, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Šiuo atveju iš kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16, 3.1, 5.5.3 p. ir Specialiųjų sąlygų aiškiai matyti, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti ne tik vartojimo kreditą ieškovui, bet ir sumokėti vartojimo kredito mokestį, tame tarpe 45 proc. metines palūkanas, išdėstytas periodiniais mokėjimais kredito sutarties specialiosiose sąlygose nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (t.y. šiuo atveju nuo 2016 m. sausio 16 d.) iki faktinio kredito gražinimo dienos.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos, tačiau kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pvz., CK 6.204, 6.223 ir 6.228 str.). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio arba priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Šiuo atveju atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui tik dalį kredito ir dalį mokėjimo palūkanų (kredito mokesčio), kurias ieškovas paskirstė, vadovaudamasis kredito sutarties 5.5 p. nustatyta mokėjimų paskirstymo tvarka, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas liko ieškovui skolingas 966,77 Eur mokėjimo palūkanų (e.b.l. 1-2, 18-19, 26). Taigi atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi jam suprantamą sutartinę pareigą mokėti pelno palūkanas (kredito mokestį). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kurioje teismas sumažino ieškovo prašomų priteisti 966,77 Eur mokėjimo palūkanų dydį iki 172,95 Eur, matyti, kad teismas neteisingai vertino 2015 m. gruodžio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų ir Bendrųjų sąlygų visumą, todėl padarė neteisingą išvadą dėl sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16 p. nustatytų palūkanų prigimties ir jų mokėjimo termino bei nepagrįstai sprendė, kad kredito mokestis turi būti priteistinas tik iki sutarties nutraukimo. Pripažinus, kad šiuo atveju sutartimi nustatytas bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, taigi nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir jų sumažinti. Todėl šiuo atveju, ieškovui nutraukus kredito sutartį dėl esminio jos sutarties sąlygų pažeidimo, iš atsakovo ieškovui turi būti priteista visa prašoma likusi nesumokėta (966,77 Eur) palūkanų suma kaip ieškovo pelno palūkanos. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartų pelno palūkanų mokėjimo dydį ir neteisingai sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas.

18. Sutiktina su ieškovu, kad ieškovas taip pat įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų, nepriklausomai nuo atsakovo kaltės ir neįrodinėjant jų dydžio (kredito sutarties 6.1 p.). Pažymėtina, kad šalių sudarytos kredito sutarties 6.1. p. nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui praleidus prievolės įvykdymo terminą, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Byloje konstatuota, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu tinkamai nevykdė, todėl ieškovas 2016 m. birželio 10 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį ir ieškiniu teismo prašė priteisti 2,88 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos.

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimas dėl nurodytų palūkanų priteisimo, atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, sutartis sudaryta prisijungimo būdu, skaičiuojant palūkanų sumą nebuvo laikomasi Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, todėl ieškovo prašomas priteisti palūkanas sumažino iki 1,64 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada, kadangi, kaip byloje nustatyta, atsakovui buvo suteiktas kreditas, kurio atsakovas negrąžino ir šiais pinigais vis dar naudojasi. Būtent dėl šių aplinkybių, atsakovas privalo ieškovui sumokėti kompensacines palūkanas, dėl kurių buvo susitarta 2015 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutarties 6.1 p. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos 2016 m. birželio 13 d. palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovas skaičiavo 0,02 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (e.b.l. 26). Toks palūkanų dydis taip pat neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Taip pat šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti ieškovo prašomas priteisti palūkanas. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesumokėjo kredito, nesidomėjo sutarties eiga ir vykdymu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, taip pat neginčijo sutarties sąlygų ir jos neatsisakė, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti kompensuojamąsias palūkanas nuo 2,88 Eur iki 1,64 Eur.

21. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vartojimo kredito mokesčio ir kompensuojamųjų palūkanų mažinimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas šioje dalyje priteisiant ieškovui iš atsakovo 966,77 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), 2,88 Eur kompensacinių palūkanų, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

22. Ieškovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, be to, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį nuo 121 Eur iki 50 Eur, nors ieškovas tinkamai ir laiku pagrindė bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą (CPK 98 str. 1-2 d.).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių dalyje, kuria teismas sumažino iš atsakovo ieškovui priteistiną kredito mokestį, kompensuojamąsias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 966,77 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), 2,88 Eur palūkanų ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

24. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti sumokėtą 18 Eur žyminį mokestį (e.b.l. 45), todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies 1-3 pastraipas išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priimti sprendimą už akių.

Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovui „BnP Finance“, AB 1 230,85 Eur negrąžintos kredito dalies, 966,77 Eur kredito mokesčio, 2,88 Eur palūkanų, 50 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 230,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“.

Priteisti ieškovui „BnP Finance“, AB iš atsakovo D. G. 18 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Rūta Burdulienė