Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, veikdama Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. M. ir J. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. M. kaltės buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas T. B.. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3759,73 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Išmoka išmokėta pagal UAB ,,Sostena“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB ,,Sostena“ (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą. Išmokant išmoką, iš 3889,73 Eur nuostolio sumos buvo išskaičiuota 130 Eur išskaita, numatyta draudimo sutartyje.

3. Atsakovai A. M. ir J. L. yra solidariai atsakingi už nukentėjusiajam padarytą žalą, kuri atsirado dėl jų sūnaus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) neteisėtų veiksmų, kadangi A. M. nėra sulaukęs 14 metų amžiaus. Atsakovų kaltė šiuo atveju pasireiškia neatsargumu ir nepakankamu rūpestingumu: išleisdami vaiką į kaimą pas močiutę, tėvai privalėjo suvokti, jog jų mažametis vaikas važinės dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, kur vyksta transporto priemonių judėjimas, ir neužtikrino, jog vaikas laikytųsi kelių eismo taisyklių reikalavimų bei kad jis būtų tinkamai prižiūrimas suaugusiojo asmens. Tėvų nerūpestingumo faktą patvirtina aplinkybė, jog vaikas įvykio metu nedėvėjo šalmo, lenktyniavo dviračiu su kitais vaikais ir pažeidinėjo kelių eismo taisyklių reikalavimus.

II. Atsakovų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas T. B..

8. Remiantis Alytaus AVPK Varėnos r. PK pažyma ir nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, eismo įvykis įvyko dėl dviratininko A. M. kaltės, kuris važiuodamas dviračiu išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir susidūrė su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovai J. L. ir A. M. yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 failas, e. b. l. 40).

10. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3759,73 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Išmoka išmokėta pagal UAB ,,Sostena“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB ,,Sostena“ (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą. Išmokant išmoką, iš 3889,73 Eur nuostolio sumos buvo išskaičiuota 130 Eur išskaita, numatyta draudimo sutartyje.

11. Remiantis 2024-04-11 Alytaus AVPK Varėnos r. PK nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad A. M. yra jo sūnus. (duomenys neskelbtini) jo sūnus buvo pas močiutę kaime, (duomenys neskelbtini) Apklausta liudytoja E. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) <..> susirinko vaikai, jos giminaitis <...>, su jais buvo ir ji. Vaikai nusprendė važiuoti dviračiais nuo kalno, palenktyniauti. Nė vienas vaikas nebuvo užsidėjęs šalmo. Kai vaikai pradėjo važiuoti, ji važiavo elektriniu paspirtuku paskui vaikus <...>. Staiga su jais važiavęs vaikas A. M. pervažiavo per kelią į priešingą kelio pusę. Kodėl jis nusprendė pervažiuoti į kitą kelio pusę ji nežino.

12. Nukentėjusysis T. B. savo paaiškinime nurodė, jog neprivažiavus (duomenys neskelbtini) apie 800 metrų pamatė tolumoje nuo kalno priešinga eismo juosta važiuojančių žmonių grupę su dviračiais. Priartėjus prie jų, vienas iš dviratininkų grupėje važiavusių asmenų staiga savo dviračiu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo jis. Dviratininkas prieš jo vairuojamą automobilį išvažiavo staiga, likus apie porai metrų iki jo, jis tik suspėjo kuo labiau nuvažiuoti į kelkraštį ir sustabdyti automobilį.

13. (duomenys neskelbtini) Alytaus AVPK Varėnos r. PK nutarime konstatuota, jog A. M., neturėdamas šešiolikos metų amžiaus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 55, 56, 62 punktų reikalavimus, kai už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 1 d., 428 str. 3 d., 428 str. 6 d. Kadangi A. M. neturėjo 16 metų amžiaus, administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta.

14. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog dviratininko veiksmai (priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu įvažiavo į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas kliūtį automobilio vairuotojui) buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.

15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta tėvų (globėjų) kaltės prezumpcija, pagal kurią tėvai (globėjai) visais atvejais yra laikomi atsakingais už nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė už jų nepilnamečių vaikų neteisėtus veiksmus yra siejama su tėvų netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingu požiūriu į vaiko auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimu ar neefektyviu jos panaudojimu, kuris būtent ir sudarė sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Tėvų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra.

17. Šiuo atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, važiuojant priešpriešine kelio juosta sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti; žala ieškovo draudėjo transporto priemonei; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, važiuojant priešpriešine juosta ir susiduriant su Ieškovo draudėjo transporto priemone; kaltė.

18. Atsakovai A. M. ir J. L. yra solidariai atsakingi už nukentėjusiajam padarytą žalą, kuri atsirado dėl jų sūnaus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) neteisėtų veiksmų, kadangi A. M. nėra sulaukęs 14 metų amžiaus. Atsakovų kaltė šiuo atveju pasireiškia neatsargumu ir nepakankamu rūpestingumu: išleisdami vaiką į kaimą pas močiutę, tėvai privalėjo suvokti, jog jų mažametis vaikas važinės dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, kur vyksta transporto priemonių judėjimas, ir neužtikrino, jog vaikas laikytųsi kelių eismo taisyklių reikalavimų bei kad jis būtų tinkamai prižiūrimas suaugusiojo asmens. Tėvų nerūpestingumo faktą patvirtina aplinkybė, jog vaikas įvykio metu nedėvėjo šalmo, lenktyniavo dviračiu su kitais vaikais ir pažeidinėjo kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokie veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio tėvų (atsakovų) kaltę dėl sūnaus sukeltos žalos, nes toks vaiko elgesys vertintinas ir kaip nepakankamo vaiko auklėjimo padarinys.

19. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovai A. M. ir J. L. privalėjo suvokti, jog jų mažamečiui sūnui, atsižvelgiant į jo amžių, dviračio vairavimo įgūdžius ir gebėjimą vertinti situaciją kelyje, reikalinga tinkama suaugusiojo priežiūra. Aplinkybė, jog vaikai važiavo priekyje E. L., kuri iš paskos važiavo elektriniu paspirtuku, ir kad mažametis turėjo galimybę staiga išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina faktą, jog įvykio metu A. M. nebuvo tinkamai prižiūrimas ir kad nebuvo sudaryta galimybė laiku sureaguoti į priešingus teisei mažamečius veiksmus bei išvengti žalos padarymo.

20. Tėvams kyla griežta atsakomybė be kaltės ir jie privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo atsakomybės. Šiuo atveju atsakovai tokių aplinkybių neįrodė. Atsiliepimo į ieškinį 14 punkte nurodyta aplinkybė, kad su vaiku kartu važiavo ir jo mama, neatitinka tikrovės, nes atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad įvykio vietoje jos nebuvo. Tai, kad vaiko elgesys buvo spontaniškas ir jis tiesiog nepastebėjo automobilio bei yra sulaukęs tinkamo amžiaus važiuoti dviračiu nešalina atsakovų atsakomybės.

21. Atmestini atsakovų argumentai, jog paties automobilio vairuotojo veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Lietuvos teismo ekspertizės akto 5 punkte nurodyta, jog „Dviratininko veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas kliūtį automobilio vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.“ (1 failas, e. b. l. 21). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje 6 puslapyje yra nurodyta, kad „<...> pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra nustatyta, kokiu greičiu ir kokiu atstumu nuo susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietos dviratininkas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę. Todėl šiuo atveju galima tik teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu, kuris techniniu požiūriu šiame (duomenys neskelbtini) ruože buvo priimtinas, laiku, kada dviratininkas pradėjo įvažiuoti į vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą, stabdydamas, turėjo galimybę iki susidūrimo vietos sustabdyti automobilį tuo atveju, jeigu dviratininkas važiuojamosios dalies kaire puse iki susidūrimo vietos, važiuodamas minimaliu (duomenys neskelbtini) m. amžiaus berniukų važiavimo 9,9 km/h greičiu, nuvažiavo didesnį, kaip 5,2 m. atstumą, o važiuodamas maksimaliu 17,8 km/h greičiu – didesnį kaip 9,4 m. atstumą .<...> tačiau šiuo atveju nustatyti, ar automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sustabdžius automobilį, dviratininkas nebūtų atsitrenkęs į automobilį ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, negalima. Dviratininko veiksmai priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas kliūtį automobilio vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti<...>“

22. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (1 failas, e. b. l. 8-11) konstatuota, kad „A. M., neturėdamas šešiolikos metų amžiaus pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 55, 56, 62 punktų reikalavimus, kai už tai numatyta administracinė atsakomybė <...>“, tačiau administracinė teisena nutraukta, nes veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

23. Ieškovė žalos dydį grindžia (duomenys neskelbtini) UAB „Sostena“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), išduota pirkėjo T. B. vardu 3 889,73 Eur (įskaitant PVM) sumai (1 failas. e. b. l. 24) ir (duomenys neskelbtini) sąmata (1 failas. e. b. l. 29-33), (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 3759,73 Eur sumai (1 failas. e. b. l. 34).

24. UAB „Sostena“ yra oficialus atestuotas „Volvo“ atstovas Lietuvoje (https://rekvizitai.vz.lt/imone/sostena/), todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios bendrovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų bei kainų pagrįstumu. Automobilis pagamintas (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojas D. J. (UAB „Sostena“ darbuotojas) nurodė, kad galiojant automobilio gamyklinei garantijai, visos sugadintos detalės yra keičiamos naujomis, be to, aliuminis variklio gaubtas buvo deformuotas, todėl ir dėl šios priežasties bet kuriuo atveju buvo privaloma jį pakeisti nauju, kadangi nebeatitiko saugos funkcijos. Pabrėžė, kad jų įmonė neatlieka „meninio“ lyginimo, nebetinkamos detalės po 14 dienų yra utilizuojamos, jei jų nepasiima draudimo bendrovė ar savininkas. Patvirtino, kad buvo atlikti visi sąmatoje nurodyti darbai. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti, kad variklio gaubtas turėjo būti pakeistas nauju, o deformuotas daugiau nebegali būti panaudotas, nes neatitinka saugumo reikalavimų. Kadangi smūgis dviračiu buvo į dešinę automobilio pusę, nuotraukoje po eismo įvykio nėra vilkimo kilpos antdėklo toje pusėje, dėl to atmestini atsakovų argumentai, kad eismo įvykio metu šis antdėklas buvo sugadintas. Atmestini atsakovų argumentai, kad nepagrįstai prašoma atlyginti žalą už automobilio stiklą, nes sąmatoje stiklas nėra nurodytas. Kadangi sąskaita už automobilio remontą yra išrašyta fiziniam asmeniui T. B., atsakovų argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimo yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovai leistinais įrodymais nepaneigė UAB „Sostena“ PVM sąskaitoje faktūroje ir sąmatoje nurodytų remonto darbų ir reikiamų pakeisti detalių, žalos dydis nustatomas pagal šiuos ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 178 str.).

25. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą žalos sumą yra numatytas įstatyme, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

27. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteisiamas 85,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis) ir 1 140 Eur išlaidos už teisines advokatų kontoros Mikulskas, Baliūtis ir partneriai advokato Renaldo Baliūčio ir advokato padėjėjo Arūno Kriuko paslaugas: 570 Eur už ieškinio parengimą, 570 Eur už dubliko parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme. Šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra žymiai mažesnės už rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais (1 failas, e. b. l. 46, 103), todėl lygiomis dalimis – po 612,50 Eur ((85+1140)/2) priteisiamos iš atsakovų.

28. Valstybė šioje byloje išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, solidariai iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 759,73 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 73 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 759,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 612,50 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 612,50 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas kauno apygardos teismui per kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.