Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. (toliau ir – Pareiškėjas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022 (toliau ir – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda. P. S. nubaustas už tai, kad 2022 m. birželio 9 d., 14.20 val. Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistas ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas atliko patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini), garažo veiklos. Patikrinimo metu nustatyta, kad jame buvo remontuojamas baltas mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad patalpos, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje nuo 2021 m. vasario iki 2022 birželio 9 d. yra naudojamos automobilių remonto paslaugoms teikti, todėl jos yra naudojamos ne pagal Nekilnojamo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas P. S., leisdamas J. P. pastatą naudoti komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu P. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis savo garaže vykdė automobilių remonto darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 4 priedu, garažų patalpos skirtos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (b. l. 2).

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodoma, kad 2021 m. vasario mėn. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpose, J. P. teikė automobilių remonto paslaugas priimdamas remontuoti automobilį. J. P. neužpildė ir neįteikė automobilio savininkui ar atstovui perdavimo-priėmimo akto ir užsakymo paraiškos egzempliorių. Paslaugos tiekėjas teikė remonto paslaugą patalpoje, neturėdamas šių patalpų nuomos (panaudos) sutarties. 2021 m. balandžio 26 d., 14.30 val. ir 2021 m. gegužės 5 d., 11.30 val. Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai atliko garažo (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimų metu apžiūros iš gatvės būdu nustatyta, jog garaže stovi remontuojami automobiliai. Pakartotinio patikrinimo 2021 m. balandžio 29 d. metu nustatytas remontuojamas automobilis ,,Volvo“, kuris nepriklauso garažo savininkams. 2021 m. balandžio 30 d., apie 19.40 val. ir 2021 m. gegužės 3 d., apie 12.31 val. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai garažo (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatė remontuojamą, išardytą automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. birželio 3 d., apie 12.50 val. garažo (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatė, kad jame vykdoma automobilio ,,Crysler Voayeger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė priežiūra ir remonto darbai. 2022 m. birželio 9 d., apie 14 val. Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai kartu su Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais atliko patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) garažo veiklos. Apžiūros metu garaže buvo remontuojamas baltas mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio remontą vykdė J. P.. Automobilio remonto paslaugų teikėjas J. P. nurodė, kad ruošia automobilį dažymui; veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). J. P. patvirtino, kad garažo pastate (duomenys neskelbtini) nuolatos teikia automobilių remonto paslaugas, pateikė su garažo (duomenys neskelbtini) savininke pasirašytą panaudos sutartį, kuria L. S. leido naudotojui neatlygintinai naudotis garažu automobiliams remontuoti. 2022 m. birželio 9 d., 14 val. nustatyta, jog patalpos, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. birželio 9 d., yra naudojamos automobilių remonto paslaugoms teikti, todėl jos yra naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Pastato, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas P. S., leisdamas J. P. minėtą pastatą naudoti komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų - „naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką“; ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje.

Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį atlieka statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste. Taigi, viešojo administravimo subjektas turi teisę: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavoju statinyje ar arti jo gyvenančiu, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia - ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti su silpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsme. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butų ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, - pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į būtų ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismų dėl leidimo įeiti į būtą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Administracija turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus asmenims, kurie nevykdo pastato priežiūros reikalavimų. Administracija 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022, kuriuo skyrė Pareiškėjui baudą, vadovaudamasi tuo, kad Pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo Nr. 1-1240, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytus reikalavimus, naudojo statinį ne pagal paskirtį.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo P. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo namas, sklypas ir garažas. Garažas pastatytas teisėtai, pats remontuoja mašiną, anūkas remontuoja. J. P. turi savo garažą, turi savo verslą, jis jo geras draugas, kartais remontuoja mašiną. Jis sako, kad sugedo mašina, o jo užimta, leisk. Jis leidžia eiti dirbti, bet kaimynas skundžia. Gal kaimynui nepatinka, kad jis ten gyvena. Ten buvo priešgaisrinė, aplinkosauga, bet pažeidimų nenustatė. Su P. nedarė panaudos sutarties. Žmona leido remontuoti. Jis ant durų pakabino grafiką, kad ten dirba. P. ten pastoviai nedirba. Automobilių inspekcija pareikalavo, kad P. parašytų grafiką kada dirba. P. jo draugas, jam leidžia. Jam nežinoma ar jis už tai ima pinigus. Jis atsakingas už garažą. Kieno mašinos nežino ir kas fotografavo nežino. Tai ne jo mašinos. Nežino ar ten jo garaže fotografuojama. Garažas registruotas žmonos vardu. Tarp jų santuoka nenutraukta. P. paprašė, kad žmona parašytų, kad jis naudojasi, nes reikalauja įstaigos.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė E. P. nurodė, kad su skundu nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Prašo skundą atmesti. Savivaldybė, atliekanti statinių priežiūros funkciją, turi teisę surašyti nutarimus dėl pažeidimų. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas garažą nuomoja ne pagal paskirtį. Paskirtis yra ūkinis pastatas, o jame atliekama komercinė veikla, tai yra J. P. teikia automobilių remontavimo, ardymo ir dažymo paslaugas. Tokiam statiniui Nekilnojamojo turto registre turėtų būti pakeista statinio paskirtis. Šiuo atveju negali būti vykdoma komercinė veikla. Tai namo priklausinys skirtas pasistatyti automobilį. Patikrinimo akte nurodyta, kad P. nepateikė apmokėjimo čekių.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad jis, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros vyr. specialistas, į jų statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas įeina tikrinti patalpų ir statinių paskirtį. 2021 vasario mėnesį gavo pranešimą dėl galimo patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimo ne pagal paskirtį. Buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena ir vykdyti patikrinimai minėtu adresu. Patikrinimai buvo 2021 ir 2022 metais. Po 2022 birželio mėnesio patikrinimo buvo nustatytas faktas dėl garažo naudojimo ne pagal paskirtį ir garažo savininkui surašytas administracinių nusižengimų protokolas, išnagrinėtas nutarimas ir skirta administracinė nuobauda. Paskutinio patikrinimo metu 2022 metų birželio su viešosios tvarkos pareigūnais patikrino minėtą garažą, jame dirbo J. P., buvo remontuojamas baltos spalvos mikroautobusas. Asmuo paaiškino, kad automobilis ruošiamas dažymui. P. pateikė susitarimą dėl garažo naudojimo su pastato savininke ir verslo liudijimą. Ant garažo durų, iš vidaus, buvo nurodyta kokia vykdoma veikla, valandinis įkainis, asmens kontaktai. Paskutinio patikrinimo metu P. S. nebuvo, ten buvo tik J. P..

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Iš Institucijos nutarimo matyti, kad P. S. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl to, kad jis, pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas, nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. birželio 9 d. suteikė pastatą J. P. komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimus naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 59 dalis numato, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Pastatų ir patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 ir 4 prieduose, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017).

Pagal Nuostatų 3 priedo 2.7 punktą, STR 1.01.03:2017 7.7 punktą negyvenamosios paskirties pastatų – garažų paskirtis yra transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai).

Nuostatų 3 priedo 2.17, 2.19 punktuose, STR 1.01.03:2017 7.17 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui; kitos (ūkio) paskirties pastatai yra žemės ūkiui tvarkyti (svirnai, angarai, garažai ir kita).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priede 3 punkte įtvirtinta paskirtis pavadinimu ,,Kita“ – tai kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai pastatų paskirčiai. Taip pat viena iš priede nurodytų paskirčių - ,,Paslaugų“. Šiai paskirčiai priskiriami pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo–išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis – pagalbinio ūkio (b. l. 12). Tai reiškia, jog šios patalpos negalėjo būti priskirtos nė vienai kitai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priede numatytai paskirčiai (maitinimo, administracinė, sandėliavimo, paslaugų ir kt.), taigi, patalpos nėra skirtos teikti paslaugas – autoserviso paslaugas.

Byloje ginčas kyla dėl to, kad P. S. (konkliudentiniais veiksmais) kartu su sutuoktine L. S., pasirašiusia rašytinę Garažo panaudos sutartį, bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (aplinkybę, kad turtas priklauso abiem sutuoktiniams patvirtino pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu), suteikė J. P. naudoti komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, tą patvirtina į bylą pateikta rašytinė pareiškėjo sutuoktinės Garažo panaudos sutartis (b.l.11).

Be to į bylą yra pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su fotolentele (b.l. 8 -11), iš kurių matyti, kad 2022 m. birželio 9 d., apie 14 val. Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai kartu su Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais atliekant patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) garažo veiklos, nustatė, kad apžiūros metu garaže buvo remontuojamas baltas mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio remontą vykdė J. P.. Automobilio remonto paslaugų teikėjas J. P. nurodė, kad ruošia automobilį dažymui; veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). J. P. patvirtino, kad garažo pastate (duomenys neskelbtini) nuolatos teikia automobilių remonto paslaugas, pateikė su garažo (duomenys neskelbtini) savininke pasirašytą panaudos sutartį, kuria L. S. leido naudotojui neatlygintinai naudotis garažu automobiliams remontuoti. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, tik abstrakčiai nurodė, kad garažu savo reikmėms naudojasi jo sūnus bei J. P., kaip draugas.

Nors pareiškėjas nurodė, jog J. P. remontavo savo automobilį, nes leido jam kaip draugui pasinaudoti garažu, tačiau į bylą pateikta minėta Garažo panaudos sutartis (b.l.11) liudija priešingas aplinkybes. Apklausus P. S., liudytoją M. B., byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina P. S. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, požymius – P. S. su sutuoktine suteikė J. P. 2020 m. liepos 8 d. 9.20 val. garažą automobiliui remontuoti komerciniais tikslais.

Dar daugiau, pareiškėjas neginčijo, kad žino, jog J. P. ant jo garažo durų yra pakabinęs darbo grafiką (tai matyti iš fotolenetelės), nes, pasak pareiškėjo, automobilių inspekcija reikalavo, kad pakabintų darbo grafiką. Nustačius tik šias aplinkybes jau galima daryti neginčijamą išvadą, kad P. S. iš tiesų žinojo, kokia veikla vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, taigi jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y. patalpų naudojimas ne pagal paskirtį.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl P. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, administracinė nuobauda yra adekvati P. S. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina – P. S. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra mažesnė nei sankcijoje įtvirtintas vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.