Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis). ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis nustato, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovas tokio prašymo nepateikė, o teismas laiko, jog yra pakankamai įrodymų bylą išnagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, todėl bylos nagrinėjimo atidėti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės, su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”.

Vadovaujantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, (duomenys neskelbtini) (pastatas – sodo namas). Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamojo turto objektą valdė atsakovas.

Atsakovas atsiliepimu tvirtina, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, reikalaudama iš jo sumokėti vietinę rinkliavą už minėtą nekilnojamojo turto objektą. Nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio objekto adresu (duomenys neskelbtini), buvo surinktos komunalinės atliekos. Teigia, kad sodo paskirties pastatas nenaudojamas.

Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėja prašo priteisti vietinę rinkliavą už paslaugas, kurių neteikia, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, nurodyta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą (žr., pvz., LVAT 2019-11-27 nutartį administracinė byla Nr. eA-1199-438/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Sodininkų bendrijos „Minija“ (toliau- SB „Minija“) teritorijoje. Remiantis Taisyklių 52 punkto reikalavimais, SB „Minija“ valdyba 2012 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą pagal poreikį užsakyti didelių gabaritų atliekų surinkimo konteinerius, kuriais kiekvieną sezoną naudojasi SB „Minija“ sodininkai.

Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. gavo prašymą iš SB „Minija“ dėl stambiagabaričių konteinerių pastatymo sodų bendrijos teritorijoje. Tokiu atveju atsakovui buvo sudaryta galimybė naudotis bendraisiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais 2020 m. balandžio 1 d., gegužės 15 d., birželio 26 d., liepos 17 d., rugpjūčio 7 d., rugsėjo 25 d. SB „Minija“ valdyba 2021 metais nepateikė prašymo dėl bendrųjų konteinerių pastatymo, tačiau SB „Minija“ sodininkai gali naudotis jiems artimiausiais ir patogiausiais naudotis bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad aptartu atveju atsakovas galėjo naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo konteineriais, nustatytu laikotarpiu bei gali naudotis bendraisiais atliekų surinkimo konteineriais, esančiais Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, atsakovo teiginiai, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio objekto adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo surinktos komunalinės atliekos, atmestini.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150, bei Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatų 12 punktu, todėl teismo vertinimu atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Vietinė rinkliava už sodo paskirties objektus paskaičiuota atsižvelgiant į tokios paskirties objektų naudojimo intensyvumą, sezoniškumą, bei tokios paskirties objekte galintį susidaryti, o ne faktinį komunalinių atliekų kiekį. Pažymėtina, kad už sodo paskirties objektus vietinės rinkliavos dydis per pus mažesnis nei už gyvenamosios paskirties objektus kaimo vietovėje.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau - Nuostatai) 22 punkte numatyta, kad Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d. Tačiau Nuostatų 22 punkto reikalavimu, atleidimai nuo vietinės rinkliavos už sodo paskirties objektus netaikomi sodo paskirties objektams, todėl atsakovo argumentai, dėl to kad nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiu sodo paskirties pastatu, atmestini, kaip nepagrįsti. Vertinant šias aplinkybes, atsakovas yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme.

Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Atitinkamai atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už ginčo laikotarpį ir yra 52,42 Eur.

Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą neteikia įrodymų, patvirtinančių, jog jis nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 52,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovas nesumokėjo 52,42 Eur ginčo rinkliavos sumos už ginčo laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara” 52,42 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 42 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.