Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas M. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 23 d. veika) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. gegužės 16 d. veika) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. gegužės 24 d. veika) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. liepos 3 d. veika) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 12 d. veika) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. liepos 12 d. veika) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. liepos 14 d. veika) – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, subendrintos iš dalies jas sudedant, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi subendrinta bausme (laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams), ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendyje, vietoje nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyto kaltinamojo M. S. nurodant kaltinamąjį A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2020 m. gegužės 23 d. apie 17.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš prekių lentynos pagrobė elektrinį perforatorių „Makita (duomenys neskelbtini)“, 169 eurų vertės, matant apsaugos darbuotojai M. Š., praėjo pro kasas nesusimokėjęs ir nuėjęs į parduotuvės oranžerijos skyrių, pardavėjos R. B. akivaizdoje elektrinį perforatorių per tvorą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei pats perlipęs per tvorą pabėgo. Tokiu būdu jis atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį elektrinį perforatorių „(duomenys neskelbtini)“, 169 eurų vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to, jis 2020 m. gegužės 16 d. apie 18.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės lentynų pagrobė prekių, o būtent: 5 vnt. kumpio „Švarcvaldo“, bendros 19,95 eurų vertės; 7 vnt. pistacijų „Kalifornijos“, bendros 52,15 eurų vertės; 6 vnt. sūdytos atlantinių lašišų file, bendros 19,14 eurų vertės; 2 vnt. „Pikok“ klasikinio kiaulienos kumpio, bendros 11,98 eurų vertės; 2 vnt. „Morliny“ kalakutienos file, bendros 17,98 eurų vertės; 10 vnt. pakelių migdolų riešutų, bendros 34,90 eurų vertės; 6 vnt. pakelių „Kalifornijos“ pistacijų, bendros 23,94 eurų vertės; 1 vnt. „Atlantinės“ skumbrės, 5,99 eurų vertės; 3 vnt. šaltai rūkyto skilandžio, bendros 10,47 eurų vertės; 1 vnt. sūrio „Guoda“, 1,49 euro vertės; 1 vnt. sūrio „Guoda“, 2,94 eurų vertės, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą maišą ir išėjo iš parduotuvės patalpų, nepateikęs prekių apmokėti, tokiu būdu pagrobė 200,93 eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

1.3. Be to, jis 2020 m. gegužės 24 d. apie 18.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,97 prom. girtumas), iš parduotuvės prekių lentynos pagrobė prekių, o būtent: 6 vnt. prieskonių mišinio „Sauda“, kurių bendra vertė 25,96 eurų; 3 vnt. „Gintarinė“ dešros, kurių bendra vertė 20,97 eurų; 1 vnt. „Biovela Stix“ lazdelių, kurių vertė 2,39 eurai; š.r. „Krivio“ nugarinę, 0,346 g, svorio, kurios vertė 5,71 eurų; kiaulienos nugarinę 0,888 g svorio, kurios vertė 22,19 eurų; 3 vnt. saldainių „Merci cripsy almond“, kurių bendra vertė 14.97 eurų; 2 vnt. saldainių „Merci herbe“, kurių bendra vertė 9,98 eurų; 3 vnt. „Dvaro“ saldžios grietinės sviesto, kurių bendra vertė 6,57 eurų; 9 vnt. lašišos file, kurių bendra vertė 44,91 eurų; lašišos file gabaliukais, kurių vertė 4,89 eurų; 4 vnt. „Zigmas“ lašišos file gabaliukais, kurių bendra vertė 19 eurų; 2 vnt. „Rokiškio“ mini sūrio, kurių bendra vertė 9,38 eurų; 2 vnt. sūrio „Liliputas“, kurių bendra vertė 13,98 eurų; 2 vnt. „Iliada organic Kalamata“ alyvuogių aliejaus, kurių bendra vertė 19,98 eurų; „(duomenys neskelbtini)“ pirkinių maišelį, kurio vertė 1,99 eurų; 1 vnt. „Lietuviški ilgavaisiai“ agurką, kurio vertė 0,79 eurų, kurias susidėjo į su savimi turėtą pirkinių maišą ir praėjo pro kasas nepateikęs jų apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi už prekybos kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų E. J. ir M. B.. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 223,66 eurų vertės turtą,, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

1.4. Be to, jis 2020 m. liepos 3 d. apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų pagrobė prekių, o būtent: 2 vnt. ledų „Dadu“, kurių bendra vertė 1,78 eurų.; 2 vnt. kavos „Jacobs Kronung“, kurių bendra vertė 9,98 eurų.; 2 vnt. kavos „Jacobs Selection“, kurių bendra vertė 11,98 eurų.; 2 vnt. kavos „Jabobs Sellection“, kurių bendra vertė 19,98 eurų; 1 vnt. kava „Lavaza ekspresso“, kurios vertė 6,09 eurų; sūrio „Lipniukas“, kurio vertė 6,99 eurų; 5 vnt. saldainių „Merci“, kurių bendra vertė 24,45 eurų.; 7 vnt. dešros „Vytinta jautienos“, kurių bendra vertė 55,93 eurų; 8 vnt. sūrio „Dvaro“, kurių bendra vertė 17,52 eurų; 2 vnt. aliejaus „Greek extra vingin“, kurių bendra vertė 19,98 eurų, kurias susidėjo į su savimi turėtą pirkinių krepšį ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi prie išėjimo vartų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo Jono Šukio. Tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 174,68 eurų vertės turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

1.5. Be to, jis 2020 m. liepos 12 d. apie 18.47 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė kavos aparatą „Jura D6 Piano Blac“, 699,00 eurų vertės, ir rankose laikydamas kavos aparatą, išėjo iš parduotuvės, nepateikęs prekės apmokėjimui. Tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 699 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.6. Be to, jis 2020 m. liepos 12 d. apie 16.03 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – elektrinį perforatorių „Hitachy DH 26 PC SDS“, 162,21 eurų vertės, ir, laikydamas jį rankose išėjo iš parduotuvės, nepateikęs apmokėjimui. Tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 162,21 eurų vertės turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

1.7. Be to, jis 2020 m. liepos 14 d. apie 11.26 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą su beangliu motoru „(duomenys neskelbtini)“, 166,66 eurų vertės, kurį laikydamas rankose išėjo iš parduotuvės nepateikęs apmokėjimui. Tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 166,66 eurų vertės turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

2. A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį ir prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes, iš naujo išspręsti bausmių bendrinimo tarpusavyje bei su ankstesniais procesiniais sprendimais klausimą, taip pat išaiškinti nuosprendyje nurodytą bausmės vykdymo pradžią. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pagrįstai ir teisėtai parinko bausmės rūšis – laisvės atėmimą už įvykdytus nesunkų bei apysunkį nusikaltimus bei areštą už įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pagrindo keisti nuteistajam parinktas bausmės rūšis ar švelninti už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes nėra.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, vertino tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

9. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus bei penkis baudžiamuosius nusižengimus, iš kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas penkis kartus teistas, be kita ko, už turtinio, taip pat smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (ar psichotropinėmis) medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Apeliantas daugybę kartų baustas administracine tvarka, jo teisei priešingiems veiksmams būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei modelis. A. S. naujas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui pagal ankstesnį nuosprendį, taip pat neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuosius įsakymus, kurie buvo subendrinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai A. S. nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Be to, nuteistasis nedirba ir nesimoko, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, o, kaip pats nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje sąlygojo jo patiriami finansiniai sunkumai. Aptartos aplinkybės, apelianto daromų nusikalstamų veikų sistemiškumas ir vienodas pobūdis (įvairūs nusikaltimai nuosavybei), sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra susiformavusios ir jų pakeisti švelnesnės rūšies bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu (terminuotu ar trumpalaikiu), galimybės nėra.

10. Nuteistojo skundo teiginiai, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas įprastai skiriamos švelnesnės bausmės, deklaratyvūs ir niekuo nepagrindžiami. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, taigi jos vidurkį sudaro 3 metai 1 mėnio 15 dienų laisvės atėmimo. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, taigi jos vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą BK 49 straipsnyje nustatyta minimali bausmė yra 10 parų, o maksimali – 45 paros arešto, taigi jos vidurkį sudaro 27 paros arešto. Šiuo atveju nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės – po 1 metus laisvės atėmimo, kurios reikšmingai mažesnės už galimų skirti bausmių vidurkį ir artimesnės minimaliam dydžiui, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą (be kita ko, dviem atvejais veikoms nutrūkus pasikėsinimo stadijoje) A. S. paskirtos arešto bausmės, kurios artimos galimos skirti šios rūšies bausmės vidurkiui. Jokių objektyvių argumentų, kurie patvirtintų, kad paskyrus aptarto dydžio bausmes, būtų pažeistas teisingumo principas, šiuo atveju nėra. Gynėjas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu išreiškė prašymą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau baudžiamajam įstatymui numatant alternatyvias bausmės rūšis už nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų padarymą ir konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, jog jas paskyrus nuteistajam bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra tikslingas. Juolab kad BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje nėra numatytas minimalus galimos skirti bausmės dydis, o BK 50 straipsnyje nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai šiuo atveju, įvertinus nuteistąjį, jo ankstesnius teistumus, sistemišką vykdomų teisei priešingų veikų pobūdį akivaizdžiai neatitiktų skiriama bausme siekiamų tikslų, be kita ko, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei skatinti jį pasitaisyti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, o taip pat ir įgyvendinti teisingumo principą.

11. Kartu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmių skyrimo pagrindai įpareigoja teismą įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat ir jo veiksmais padarytą žalą, veikos pavojingumo laipsnį. Šiuo atveju, kaip matyti iš A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, nors du baudžiamieji nusižengimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tiek aptariamais atvejais nuteistojo siektas užvaldyti turtas, tiek ir kitais baudžiamaisiais nusižengimais užvaldytas svetimas turtas pagal civiliniams atsakovams padarytos žalos dydį nėra vertinamas kaip toks, kuris sudarytų pagrindą spręsti apie mažesnį nei rūšinis įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Dviem atvejais pagal BK 178 straipsnio 4 dalį siekiamo užvaldyti turto vertė buvo artima 5 MGL ribai, nuo kurios asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą. Tuo tarpu 2020 m. gegužės 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės suponuoja didesnį jos pavojingumą, dėl kurio nuteistajam buvo inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis, apibrėžtas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

12. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie objektyvūs duomenys, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie nuteistojo kryptingą siekį pasitaisyti, nepateikiamos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip apsauginiai veiksniai nuo galimo jo tolesnio nusikalstamumo, o vien skunde dėstomų deklaratyvių teiginių, jog įprastai už nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas teismų praktikoje skiriamos švelnesnės bausmės, nepakanka daryti priešingą išvadą dėl galimybės nuteistojo resocializacijos siekti jam bausmę atliekant nestruktūruotoje aplinkoje ar trumpesnį nei pirmosios instancijos teismo nustatytas laikotarpį. Nekvestionuojant nuteistojo nurodomo nusikalstamų veikų darymo motyvo – patiriamų finansinių sunkumų, pažymėtina, kad ši aplinkybė, nors neabejotinai apsunkina nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, tačiau paties A. S. kryptingomis pastangomis nėra eliminuojama, o iki šiol skiriamos švelnesnio pobūdžio bausmės bei teistumai neveikė kaip pakankama paskata nuteistajam savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Visa tai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl švelnesnių bausmės rūšių, numatytų baudžiamajame įstatyme, ar mažesnio dydžio bausmių efektyvumo užtikrinant nuteistojo resocializacijos procesą, todėl apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtų bausmių dydžio sumažinimo atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl A. S. paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje ir su ankstesne nutartimi

13. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis), tačiau tuo atveju, kai naujos nusikalstamos veikos padaromos po ankstesniojo nuosprendžio priėmimo, bendrinant bausmes turi būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos.

14. Šiuo aspektu vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pabrėžtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jas subendrindamas tiek tarpusavyje, tiek ir su ankstesniais procesiniais sprendimais (baudžiamaisiais įsakymais bei nutartimi).

15. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad esant nusikalstamų veikų daugetui, bendrinant bausmes tarpusavyje, visų pirma turi būti išsprendžiamas bausmių apėmimo klausimas ir tik įvertinus galimybes taikyti šias nuostatas konkrečioje situacijoje, turi būti taikomi kiti bausmių bendrinimo būdai, bausmes visiškai arba iš dalies sudedant. Šiuo atveju A. S. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį, vieną nesunkų nusikaltimus bei penkis baudžiamuosius nusižengimus, dalis kurių nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas visų pirma bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, subendrino su bausme, paskirta už nesunkų nusikaltimą, jas iš dalies sudėdamas, po ko šią subendrintą bausmę vėlgi iš dalies sudedant subendrino su bausme, paskirta už apysunkio nusikaltimo padarymą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimo įvykdytų veikų pavojingumo skirtumų ir jų priskirtinumo skirtingoms nusikaltamų veikų kategorijoms. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, jos pavojingumą didina vienas iš šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotų vagystę kvalifikuojančių požymių – jos įvykdymas atvirai. Tuo tarpu penkios BK 178 straipsnio 4 dalyje numatos veikos, kurias įvykdė A. S. ir dalis kurių nutrūko pasikėsinimo stadijoje, priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, kurie neabejotinai vertintini kaip mažiau pavojingi už aptariamą BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nepaisant to, kad nusikalstama veika neteisėtai užvaldytas dalykas yra tas pats – svetimas turtas. Aptariamos aplinkybės, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro teisinį pagrindą A. S. taikyti BK 63 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmių bendrinimą apėmimo būdu, už apysunkį nusikaltimą jam paskirtai bausmei apimant švelnesnes – už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas bausmes.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, o pastaroji subendrinta bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant.

17. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrino su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi subendrinta galutine bausme (laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams). Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinant su nauju nuosprendžiu skirtomis bausmėmis tuo atveju, kai veikos padarytos iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, būtina vadovautis ne tik BK 63 straipsnio 1 dalimi bei atitinkamai pasirinktam bendrinimo būdui, 2–5 dalimis, tačiau ir BK 63 straipsnio 9 dalimi. Tokiu atveju, nuteistajam jau esant atlikusiam visą ar dalį pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, į subendrintą bausmę privalo būti įskaityta nuteistojo ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta atlikta bausmė (visa ar jos atlikta dalis). Šias baudžiamojo įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.

18. Be to, vertinant pasirinktą bausmių bendrinimo būdą, visų pirma turi būti nustatomos aplinkybės, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo naujas nusikalstamas veikas įvykdė iki, ar po ankstesniojo procesinio sprendimo priėmimo. Šiuo atveju matyti, kad nagrinėjamoje byloje A. S. inkriminuoti pavieniai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, kurių įvykdymo laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. liepos 14 d. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad naujos veikos buvo įvykdytos tiek po ankstesnių baudžiamųjų įsakymų, priimtų 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 25 d., tiek ir po 2020 m. gegužės 13 d. nutarties (kuria šiais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės buvo subendrintos) priėmimo, kas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja ne nusikalstamų veikų sutaptis (daugetas), bet jų recidyvas, ir tai sąlygoja būtinybę šioje byloje skirtinų bausmių subendrinimo klausimą spręsti remiantis ne BK 63 straipsnio 9 dalies, bet 64 straipsnio nuostatomis, be kita ko, skiriant subendrintą bausmę atsižvelgiant į atsakomybėn traukiamo asmens jau galimai atliktą ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtą bausmę (ar jos dalį). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, buvo subendrintos su ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

19. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 25 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės buvo subendrintos įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi ir A. S. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios vykdymo pradžia skaičiuojama nuo šios įsiteisėjusios nutarties bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties matyti, kad laisvės apribojimo bausmė pagal minėtą nutartį nuteistajam pradėta vykdyti 2020 m. balandžio 21 d., numatyta laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2021 m. rugpjūčio 6 d., tačiau nuteistajam nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-311/2020 paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio minėtoje baudžiamojoje byloje matyti, kad kardomoji priemonė suėmimas A. S. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis nuosprendis, nuteistajam jį apskundus apeliacine tvarka, nėra įsiteisėjęs, taigi jam iki šiol taikoma kardomoji priemonė suėmimas.

20. BK 47 straipsnyje numatyta, kad į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukti, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta). Taigi, iš šios teisės normos lingvistinio aiškinimo matyti, kad laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu asmeniui pritaikius kardomąją priemonę suėmimą, šis laikotarpis į paskirtos ir probacijos tarnyboje vykdomos bausmės laiką įskaitomas tik išimtiniais atvejais, tai yra tada, kai, be kita ko, asmuo yra išteisinamas ar kardomoji priemonė pripažįstama nepagrįsta. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, A. S. priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-311/2020 nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo metu nėra galimybės spręsti apie nuteistajam kitose bylose paskirtos ir vykdytos subendrintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-311/2020 pritaikytos kardomosios priemonės įskaitymą į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį, o tuo pačiu ir nustatyti nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 25 d. baudžiamaisiais įsakymais, kurie subendrinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, paskirtos bausmės likusią neatliktą dalį, kaip to reikalauja BK 64 straipsnio nuostatos.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi, panaikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau bausmių bendrinimo klausimas su ankstesniais minėtais procesiniais sprendimais šiuo metu nesprendžiamas, sudarant galimybę tinkamai nustatyti nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atliktą dalį (įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiui byloje, kurioje nuteistajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas) ir subendrinti atskirais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes jų vykdymo procese, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis.

22. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pažymint, kad jis šiuo metu atlieka bausmę, kuri jam paskirta kitoje baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, nuteistajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-311/2020 nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas, nuosprendis minėtoje byloje nėra įsiteisėjęs. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, asmens kardomajame kalinime išbūtas laikas į paskirtą bausmę įskaitomas toje baudžiamojoje byloje, kurioje ir buvo pritaikyta kardomoji priemonė, kas, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, nuteistajam ir buvo padaryta. Tačiau nagrinėjamoje byloje A. S. kardomoji priemonė suėmimas nebuvo paskirta, nuosprendis su neįsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 15 d. procesiniu sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1182-311/2020, nėra subendrintas, todėl nuteistajam bausmės pradžia šioje byloje skaičiuotina nuo nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje paskelbimo dienos, neįskaitant jo kitoje byloje kardomajame kalinime išbūto laiko.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs asmeniui subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. S. pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalį, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) paskirtų bausmių subendrinimo ir šios subendrintos bei vienu trečdaliu sumažintos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi subendrinta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, A. S. paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tai yra laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, bausmes iš dalies sudedant, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 10 d.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.