- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- e2-25-341/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- UAB „Petro metalai"
- Atsakovas
- UAB „Tolmetika"
- Kategorijos
- 2.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Petro metalai" ieškinį atsakovui UAB „Tolmetika" dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Tolmetika" 9582,00 Eur skolos, 740,31 Eur metinių palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2015-05-26 tarp UAB „Petro metalai" (toliau - Ieškovas), atstovaujamos vyr. buhalterės R. K., ir UAB „Tolmetika" (toliau - Atsakovas), atstovaujamos UAB „Amberdit" atstovės D. M., buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (toliau - Aktas), kuriuo Atsakovas pripažino ir patvirtino savo skolą (105 718,73 Lt sumoje) Ieškovui. Aktą parengė ir Ieškovui pateikė Atsakovo atstovas. Šiai dienai Atsakovo skola sudaro 9582 Eur. Šalys nebuvo sudarę ir pasirašę jokios sutarties. Faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju, yra nenuginčytas Aktas, kurį parengė pats Atsakovas ir patvirtino savo skolą Ieškovui; tai yra įrodymas, patvirtinantis, jog Šalys buvo susitarusios dėl Akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Kaip nurodo ieškovas, sutinkamai su LR CK 1.63 ir 6. 65 str., Aktas laikytinas sandoriu; remiantis CK 1. 63 str. 1 d., asmenys, sudarydami sandorius, siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl Aktai struktūriškai iš esmės savo turiniu yra sandoris: vienos šalies pareiškimas kitai šaliai apie esamus ir neįvykdytus kreditorinius reikalavimus ir priešingai; tai atitinka prievolės įvykdymo patvirtinimą-pakvitavimą ir sukelia atitinkamas pasekmes, nurodytas CK 6.65 str., o prievolės įvykdymas-pakvitavimas pagal CK 6.65 str. ir yra sandoris, kuriuo patvirtinamas skolos grąžinimas (įvykdymas) ir kuris sukuria, pakeičia arba panaikina tam tikras teises ir pareigas. Lietuvos A. T. nutartyse (200-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000-11-20 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000) taip pat teigiama, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai laikytini sandoriais, kurie gali būti nuginčyti CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytą sumą arba nurodęs nesutapimo priežastis, vieną akto egzempliorių turėtų grąžinti pateikėjui, o kitą pasilikti. LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008 išaiškino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Šalių tarpusavio užskaitos aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Teigia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Ieškovui teismine tvarka reikalauti, jog Atsakovas savo piniginę prievolę, sumokėti skolą, įvykdytų natūra. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog Atsakovas turi būti teismine tvarka įpareigotai sumokėti Ieškovui 9582 Eur dydžio skolą. Pažymi ieškovas, jog Ieškovas kilusį ginčą siekė išspręsti ikiteisminiu keliu: Ieškovas ne kartą žodžiu ragino Atsakovą sumokėti skolą; Atsakovas vis žadėjo, tačiau realiai jokių veiksmų nesiėmė; 2016-08-17 Atsakovui elektroniniu paštu (tolmetika@gmail.com) ir registruotu paštu (Gėlių g. 2C, Avižieniai, LT-14184 Vilniaus r. LT-14184; Technikos g. 18A, Kaunas LT-51211) buvo išsiųsta pretenzija, kuria Atsakovas buvo raginamas sumokėti skolą bei palūkanas ir taip išvengti teisminio ginčo, tačiau į elektroninį laišką Atsakovas neatsakė, o korespondencija buvo neįteikta. Dėl metinių palūkanų priteisimo. Ieškovas remiasi LR CK 6.261 str., kuriame nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Šalys gali raštu susitarti dėl palūkanų dydžio, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (LR CK 6.37 str.). Taigi galimi du palūkanų nustatymo šaltiniai - įstatymas ir susitarimas. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog „1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2 d. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio". Palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita (LR CK 6.258 str. 7 d.), ir iki bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamu atveju, dienos skaičiuojamos imtinai nuo 2015-05-27 (sekanti diena po Akto pasirašymo) iki 2016-09-07 (kreipimosi į teismą diena). Kaip nurodo ieškinyje, atsižvelgiant į nurodytą, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos 740,31 Eur metinių palūkanų (9582 Eur * 6 proc. / 365 d. * 470 d.). Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nurodo, jog kreditorius turi teisę be metinių palūkanų teismo prašyti priteisti metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra procesinės palūkanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str.). Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. I. V. LR CK 6.37 str. 2 d. bei LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 4 d. ir 5 d., nuostatomis, iš A. I. naudai taip pat yra priteistinos pastarajame įstatyme nustatyto dydžio palūkanos (8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu). Kadangi refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma šiuo metu yra 0.05 procento, padidinus 8 procentiniais punktais, Atsakovo mokėtinų procesinių metinių palūkanų norma yra 8.05 procentai (palūkanų norma www.lb.lt). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių CPK numatytais atvejais.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str., 142 str. 4 d. ir 262 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-439/2008, Nr. 3K-3-427/2008).
Ieškovas savo ieškinį dėl skolos fakto grindžia 2015-05-26 Tarpusavio skolų suderinimo aktu, kuris pasirašytas UAB „Amberdit“ atstovės D. M. ir ieškovo vyr. buhalterės R. K.. Nagrinėjamu atveju iš minėto įrodymo negalima nustatyti šalis siejusių tarpusavio sutartinių santykių pobūdžio, todėl nenustatytinas sutartinių teisių ir pareigų turinys. Pažymėtina, kad dėl tokio pobūdžio dokumentų (aktų), kasacinis teismas laikosi praktikos, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000). Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008). Tiesioginių įrodymų apie piniginių lėšų perdavimą atsakovui ir jo skolos susidarymo aplinkybių į bylą ieškovas nepateikė. Byloje dėl šalis siejusių tarpusavio sutartinių santykių teismas sprendžia iš esmės tik pagal jų paaiškinimus. Šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad šiuo atveju tarpusavio skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, kuris turėjo ir galėjo būti surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, koks sandoris buvo tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau, kaip minėta, tokių aplinkybių ieškovas procesiniuose dokumentuose nenurodė, o nurodė tik suderinimo akto surašymo aplinkybes, taip pat ieškovas nepateikė jokių kitokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių atsakovo skolą; ieškovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisę, nes teismui nepateikti jokie pirminiai dokumentai, ar tokie pinigai apskritai buvo perduoti atsakovui arba kokiu pagrindu minėta suma susidarė, todėl nėra galimybių nagrinėjamu atveju spręsti dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo ir (arba) teisėtumo.
Vertindamas įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė skolos atsiradimo aplinkybių, jog tarp jo ir atsakovo buvo sutartiniai santykiai ar kokie kitokie santykiai, iš kurių galėjo atsirasti nurodoma skola. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovas šios pareigos neįvykdė ir pateiktais įrodymais nepagrindė ieškovo nurodomos skolos ir teisinių pagrindų, kurių pagrindu atsakovas privalėtų sumokėti ieškovui jo nurodomą skolą. Kadangi ieškovas nepagrindė savo skolos reikalavimo teisinio pagrindo ir neįrodė skolos fakto tarp jo ir atsakovo, juolab, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo sudarytame skolos suderinimo akte fiksuotos skolos, tuo pagrindu ieškinys atmestinas (CPK 12, 178 straipsnis, CK 1.138 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nepasisako.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, tai iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. pašto išlaidos, valstybei, t. y. 8,83 Eur (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš UAB „Petro metalai" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 8,83 Eur (aštuoni eurai 83 ct) turėtų pašto išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.