Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas R. T. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu R. T. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirtos administracinės nuobaudos – 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Jonavos rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 29 d. gautas R. T. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino R. T. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad tenkinti prašymą bei sušvelninti ir taip paskirtą minimalią nuobaudą nėra teisinio pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui.Skunde R. T. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo padarė teigiamas išvadas ir dėl jo labai gailisi. Šiuo metu dirba Jonavoje, „Achemoje“, nuvykti iki darbo sudėtinga, taip pat turi mamą, kuri yra neįgali ir jai reikalinga pagalba. Nori mokytis Jonavos politechnikos mokykloje, įgyti suvirintojo specialybę, o be vairuotojo pažymėjimo jaučiasi, lyg gyventų nepilnavertį gyvenimą.Atsiliepime į skundą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Vytautas Trijonis prašo R. T. skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. T. skundas netenkinamas. LR ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, LR ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius LR ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis LR ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant LR ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.LR ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. T. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Tokiais savo veiksmais R. T. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik R. T. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, kad R. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis buvo vidutinis ir netgi neartimas lengvam (2,00 promilės).Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog, priešingai, nei tai suvokia R. T., jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo asmeniniais ir šeimos interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti LR ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. T. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2009 m., 2011 m., 2013 m.), taigi jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau ignoravo Kelių eismo taisykles ir padarė šiurkštesnį administracinį teisės pažeidimą nei ankstesni jo pažeidimai – vairavo neblaivus. Nors naujo pažeidimo padarymo metu anksčiau paskirtos nuobaudos negaliojo, tačiau tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daromų pažeidimų sistemiškumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o R. T. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. T. skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.