Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

5. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

6. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. S. yra E. I. dukra (elektroninės bylos aprašo t. 1, b. l. 7, 8). E. I. turėjo vieną dukrą O. S. (elektroninės bylos aprašo t. 1, b. l. 9 – 10). E. I. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (elektroninės bylos aprašo t. 1, b. l. 9 – 10). E. I. be pareiškėjos daugiau įstatyminių įpėdinių neturėjo. Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 50/150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15 – 16, 17 – 18, 19 – 20, 21 – 22, 23 – 24, 25 – 26). E. I. (duomenys neskelbtini) testamentu jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko anūkui Ž. I., piniginį indėlį lygiomis dalimis paliko dukrai O. S. ir anūkui Ž. I. (elektroninės bylso apyrašo t. 1, b. l. 6). Testamentu paliktą turtą paveldėjo Ž. I., testamentu nepaliktam turtui notaro biure užregistruoto pareiškimo apie palikimo priėmimą nėra (elektroninės bylso apyrašo t. 1, b. l. 5). E. I. testamentinis įpėdinis – anūkas Ž. I. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). Testamentu nepaliktą turtą O. S. faktiniu valdymu perėmė motinai E. I. priklausiusį turtą.

2. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurta (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurta (duomenys neskelbtini). Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., jau po E. I. mirties (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15 – 16, 23 – 24). Tai patvirtina, kad po E. I. mirties vienintelė jos įpėdinė – O. S. sutvarkė nuosavybės atkūrimo žemės sklypams dokumentus. Viename iš žemės sklypų, kuriam sutvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus, kaip pareiškėja nurodė, dirbo žemę, sodino bulves, daržoves. Ji turi motinos E. I. mirties liudiją (elektroninės bylos apyrašo t. ,1, b. l. 14), kas patvirtina pareiškime nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja organizavo motinos laidotuves. Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po motinos E. I. mirties priėmė jos turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

4. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

5. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po E. I. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra E. I. dukra. Jos testamentinis įpėdinis – anūkas Ž. I. yra miręs. O. S., kuri yra vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kitų įstatyminių įpėdinių bylos duomenimis nėra. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po motinos mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu O. S. iš karto priėmė motinos E. I. palikimą, ji rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, iš karto po motinos mirties rūpinosi žemės sklypais, sodino bulves, daržoves, žemės sklypuose esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina faktas, jog būtent žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja dirbo žemę po E. I. mirties, (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat ji pasirūpino, jog būtų atkurta nuosavybės teisė ir į kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. S. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Ji rūpinosi motinos laidotuvėmis, jai civilinės metrikacijos skyriuje išduotas E. I. mirties liudijimas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis O. S. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl mirusiosios E. I. palikimo priėmimo.

7. Taigi, nors O. S. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant nei kitų testamentinių įpėdinių, nei įstatyminių įpėdinių, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad O. S. po motinos E. I. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.