- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-10468-341/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02730-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai D. Š., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, suinteresuotam asmeniui L. K. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K. , VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., miręs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę.
2. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvai M. K. ir J. K. kartu gyveno jų santuokoje įsigytame gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu 2017-08-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7588 pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu abu tėvai buvo deklaravę gyvenamąją vietą ir čia tėvas liko gyventi po motinos, savo sutuoktinės J. K. mirties. Į notarą po sutuoktinės J. K. mirties dėl palikimo priėmimo tėvas nesikreipė, kaip ir nesikreipė jos dukros, kadangi dėl teisinio neišprusimo, apie įstatymų nustatytus terminus ir pareigą kreiptis į notarą palikimui priimti, nieko nežinojo. Po sutuoktinės, pareiškėjos motinos J. K. mirties, tėvas rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, perėmė ir pareiškėjos bei jos sesers padedamas, sutvarkė visus asmeninius motinos daiktus. Tėvas toliau naudojosi jų santuokoje įsigytu nekilnojamuoju turtu, visais santuokoje įsigytais daiktais: baldais, asmeninėmis relikvijomis, buities daiktais iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, manė, jog savaime suprantama, kad palikimą priėmė pradėdamas faktiškai naudotis likusiu turtu ir juo rūpintis. Pareiškėja nurodė, kad kitų būdų šiuo metu nėra, kad galėtų notarine tvarka priimti palikimą po pareiškėjos ir jos sesers tėvų mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo – L. K. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo L. K. prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus, teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas M. K. po motinos J. K. mirties toliau gyveno bendrasantuokiniame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi šia namų valda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K.. Remiantis 2022-05-11 Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis Nr. GR.1A-7525, Nr. GR.1A-7526 nustatyta, kad J. K. mirė santuokoje, sutuoktinis M. K., miręs (duomenys neskelbtini) (byloje pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinių vaikai yra L. K. ir D. Š..
8. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad M. K. ir J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), M. K. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pastarasis M. K. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su J. K. metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
9. Remiantis 2022-09-01 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-13382 nustatyta, kad M. K. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1972-01-10 iki 2021-10-16 adresu (duomenys neskelbtini).
10. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 11496, kuriame liudijama, kad M. K. mirties data yra (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė D. Š.. Iš 2022 m. gegužės 11 d. testamentų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog M. K. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, taip pat nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 23 d. palikimą priėmė D. Š., palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gegužės 11 d. testamentų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog J. K. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.
11. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
12. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
14. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad įrodymų apie kitų santuokų įregistravimą nėra, galima daryti išvadą, kad palikėja J. K. mirė būdama santuokoje su M. K. (CPK 185 straipsnis).
15. Pareiškėja byloje pateikė mokesčių mokėjimą įrodančius dokumentus – mokėjimų už elektrą kvitus, tikslu įrodyti, kad M. K., miręs (duomenys neskelbtini), po palikėjos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties toliau gyveno minėtame turte, naudojosi juo, mokėjo mokesčius.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens L. K. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas M. K. po motinos J. K. mirties toliau gyveno bendrasantuokiniame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po J. K. mirties naudotųsi, tvarkytų jos turto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas M. K. per tris mėnesius po savo sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, naudojosi nekilnojamame turte likusiais jam ir jo sutuoktinei priklausančiais daiktais, turtą prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėja, suint. asmuo L. K. , kurios teigė, kad po sutuoktinės mirties M. K. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyveno kartu su sutuoktine J. K. iki jos mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė M. K., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
17. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjos tėvas M. K., miręs (duomenys neskelbtini) (po kurio mirties palikimą priėmė pareiškėja), priėmė savo sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
18. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai D. Š. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.