Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. A. (J. A.), tretiems asmenims DNSB „Kaukas“, AB „Klaipėdos energija“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Trečiųjų asmenų DNSB „Kaukas“, AB „Klaipėdos energija“ atstovai 2022-04-13 teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (t. 1, 67 b. l.). 2021 m. birželio 11 d. ieškovei priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš virš jo esančio atsakovui priklausančio buto, (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 11 d. surašytas DNSB „Kaukas“ aktas Nr. 4, kuriame pažymėta, jog birželio 11 d. 05.30 val. (duomenys neskelbtini) buto gyventojas pranešė, jog paryčiais pastebėjo, kad visas butas aplietas iš bute (duomenys neskelbtini) trūkusio vamzdžio (t. 1, 10 b. l.). Antstolio Jono Petriko sudarytas 2021 m. birželio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 33, kuriame konstatuota: 1) visose buto ((duomenys neskelbtini)) patalpose ant tapetais išklijuotų sienų yra vandens nutekėjimo žymės nuo lubų link grindų; 2) koridoriuje ir virtuvėje atšokusios lubų apdailos plokštės ir apvadai, vietomis ant lubų apdailos plokščių užklijuota lipni juosta; 3) kambaryje ant tapetais išklijuotų lubų yra vandens nutekėjimo žymės bei atšokę ir atplyšę tapetai; 4) koridoriuje, virtuvėje ir sandėliuke grindų dangos segmentų kraštai išsilenkę į viršų. Su protokolu pridėta fotolentelė su 54 nuotraukomis (t. 1, 24-51 b. l.). 2021 m. liepos 5 d. M. L., sudarė Buto remonto po užliejimo vandeniu, adresu (duomenys neskelbtini), statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, kurioje nustatyta, kad buto remonto darbai su PVM kainuotų 3584,18 Eur (t. 1, 19-23 b. l.). Atsakovui išsiųsta 2021 m. liepos 16 d. pretenzija dėl nuostolių padengimo, kuria ieškovė pasiūlė atsakovui iki 2021 m. liepos 26 d. padengti 4 136,08 nuostolius (t. 1, 16-17 b. l.).

10. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3936,08 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 170,40 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas, 3584,18 Eur remonto darbai pagal sąmatą, 181,50 Eur mokestis už sąmatą. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės buto apliejimo fakto ir to, kad ieškovės butas buvo aplietas iš atsakovui priklausančio buto. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, jog gyvatukas yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra priklauso bendrijai. Taip pat mano, jog vamzdis trūko dėl tuo metu vykusių hidraulinių bandymų.

11. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Įvertinus faktines aplinkybes, šiuo atveju atsakovo atsakomybė vertintina nustačius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

13. Atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad vanduo apliejo patalpas, būtent iš jo buto. Teismų praktikoje pažymima, kad atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

14. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

15. Trečiojo asmens „Kaukas“ atstovė, bendrijos pirmininkė G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas prieš 3-4 mėnesius iki įvykio keitė gyvatuką. Taigi šiuo atveju būtent pačiam atsakovui tenka ir jo bute esančio gyvatuko priežiūra, kuriuo faktiškai gali naudotis tik pats atsakovas. Iš atsakovo atstovės paaiškinimo darytina išvada, jog žalos šaltinis buvo būtent paties atsakovo įsigytas ir pakeistas gyvatukas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr.1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, be kitų, kaip atliekama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir kašto vandens sistemomis priežiūra (Aprašo 1 p.). Aprašo 3 priedo 17 lentelės Šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas 33 p. nustatyta, kad bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžiai apžiūrimi iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą arba iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje. Aprašo 3 priedo 1 paveiksle pavaizduota pastato šilumos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribų schema. Karšto vandens sistemos įrenginių priežiūros (eksploatavimo) ribos apibrėžtos žymomis C-C1 ir C1-C2. Iš šios schemos bei pastato ir buto karšto vandens tiekimo schemos dalies matyti, kad žymomis C1-C2 apibrėžtos ribos yra iki bute esančio rankšluosčių džiovintuvo. Tai patvirtina, kad už bute esančių rankšluosčių džiovintuvų priežiūrą atsako to buto savininkas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-847-565/2016). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad būtent iš jam priklausančio gyvatuko išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala. Taigi atsakovas neprižiūrėjo gyvatuko tokia apimtimi, jog nebūtų kilusi žala.

16. CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.263 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino jam priklausančio gyvatuko tinkamos priežiūros, dėl ko kilo žala. Nors atsakovas išreiškė abejonę, jog gyvatuko vamzdis galėjo trūkti dėl įvykio metu trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ pietinėje Klaipėdos miesto dalyje atliekamų hidraulinių bandymų, tačiau šias abejones patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime į ieškinį pateikti paaiškinimai ir priedai, patvirtina, jog šie bandymai įvykusiai avarijai įtakos negalėjo turėti (t. 2, 78 b. l., DOK-14325).

17. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančio buto savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

19. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

20. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovės manymu, dėl apliejimo padarytą žalą sudaro 3936,08 Eur suma, iš kurios 170,40 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas, 3584,18 Eur remonto darbai pagal sąmatą, 181,50 Eur mokestis už sąmatą.

21. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 3584,18 Eur remonto darbų pagal sąmatą suma, nurodydamas, jog 2013 m. ieškovės bute buvo apliejimas ir tikėtina, kad apliejimo padariniai po to įvykio nebuvo šalinami, tai yra butas nebuvo remontuojamas. Taip pat mano, jog remonto kaina negali būti priteista su PVM.

22. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

23. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

24. Trečiojo asmens “Kaukas” pirmininkė G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu lankėsi pas ieškovę bute ir matė, kad buvo nukritę tapetai kambaryje, tačiau šviesa degė, rozetės veikė (buvo įjungtas kompiuteris). Tapetai koridoriuje buvo tvarkingi. Jau ryte iškart po įvykio buvo su lipnia juosta užklijuotos virtuvės lubų plokštės. Mano, jog ieškovės bute remontas seniai nedarytas. Nurodė, jog bendrijos buhalterė yra lankiusi ieškovės bute ir matė, jog remontas seniai nedarytas.

25. Liudytoja S. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra bendrijos buhalterė ir narė, gyvena tos pačios laiptinės, kur įvyko avarija, pirmame aukšte. Pas ją atėjo ieškovės sūnus apie 4.30 val. ryte. Jis sakė, jog skambino atsakovui, bet niekas neatsiliepė. Ieškovės bute pamatė, kad vanduo tik pradėjo tekėti vonioje ir koridoriuje (nedidelė pelkė). Tada pažadino vyrą, kad nusileistų į rūsį ir užsuktų vandenį. Paskambino pirmininkei, kai ji atėjo liudytoja į butą nebėjo. Surašė aktą. Tai buvo ne pirma avarija tame bute, 2013 metais taip pat ieškovės bute buvo apliejimas. 2021 m. po įvykio žalos nematė, nes vandens dar buvo nedaug. Po pirmos avarijos remontas nebuvo atliktas. Matė tuos pačius tapetus, plyteles. 2013 m. avarija įvyko kitoje vietoje – varvėjo virtuvėje. Dabar šį kartą įvykis atsitiko kitoje vietoje, iš vonios per koridorių atėjo į kambarį. Vanduo ėjo per siūles, tapetai buvo sudrėkę bet nelabai daug, nes gan greit užsuko vandenį. Bute šviesa degė, rozečių nejungė.

26. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sudarė aplieto buto remonto darbų sąmatą. Nurodė, kad užsakovas skambučiu paaiškino situaciją, atsiuntė antstolių faktinių aplinkybių protokolą. Užsakovas papasakojo, kas buvo sugadinta, tai ir vertino. Teigė, kad negalima suremontuoti gabalėlio, pavyzdžiui, lubų, nes keisis spalviškumas, medžiagiškumas. Visa sąmatų duomenų bazė – medžiagų ir darbų atlikimo kainos yra užfiksuotos valstybiniu lygmeniu. Sąmatininkai nusiperka šią duomenų bazę. Ekspertai turi parinkti labiausiai atitinkančias medžiagas buvusioms. Rankiniu būdu negali keisti. Rankiniu būdu gali būti keičiama tik medžiagos kaina, kai ji yra žinoma. Tai buvo naudojama valstybiniu lygmeniu nustatyta kainodara. Sąmatininkai neturi išaiškinimo, kaip nustatyti patalpų nusidėvėjimo lygi. Sąmatą atliko pagal kadastro bylą ir faktinių aplinkybių protokolą. Pačiame bute nebuvo. Į sąmatą yra įtrauktos ir medžiagos. Medžiagų kaina yra sugeneruojama automatiškai. Duomenų bazėje yra nurodyta vidutinė medžiagos kaina. Nurodo, jog laminato plokštės gali deformuotis keturių dienų laikotarpiu.

27. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą neturi būti apsiribojama kaštų reikalingų objektui atkurti apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

29. Vertinant ieškovės pateiktą remonto darbų ir medžiagų paskaičiavimo sąmatą (t. 1, b. l. 22-23), matyti, jog į ją yra įtraukti šie darbai: 1) jungiklių, perjungiklių, rozečių demontavimas; 2) šviestuvų, kabinamų ant kablių ar pakabų, demontavimas; 3) jungiklio rozečių montavimas, kai instaliacija paslėptoji/esami; 4) šviestuvų montavimas/esami. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuota, jog bute po apliejimo yra atsiradusių elektros įrangos gedimų. Iš protokolo fotonuotraukos Nr. 4 matyti, jog bute veikia šviestuvas, kompiuteris. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių anksčiau nurodytų elektros darbų, kurie yra įtraukti į sąmatą, poreikį, todėl reikalavimas šioje dalyje, tai yra dėl 147,11 Eur (3,84 Eur + 6,48 Eur + 31,34 Eur + 105,45 Eur), netenkinamas.

30. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertinant kitą sąmatos dalį, teismas atsižvelgia į šiuos aspektus: 1) nustatyta, jog ieškovės butas taip pat buvo aplietas 2013 m.; 2) nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog po 2013 m. apliejimo buvo darytas buto remontas, tačiau ieškovės paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, ji tiksliai negalėjo nurodyti, kuriais metais atliko grindų remonto darbus, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų (statybinių medžiagų čekių, darbų apmokėjimo dokumentų), patvirtinančių, jog butas po 2013 m. užliejimo buvo suremontuotas; 3) iš byloje esančių fotonuotraukų, remiantis buto interjero dizaino tendencijomis, remontui naudotomis medžiagomis, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžia, jog remontas bute buvo atliktas seniai. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog žalos dydis paskaičiuotas sąmatoje šių darbų ir medžiagų atlikimui: 1) sienų vidinių paviršių paruošimas apmušalų (tapetų) klijavimui , kai paviršiai tinkuoti, betoniniai arba gipskartonio (105,45 Eur); 2) sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu (80,27 Eur); 3) sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), derinant ornamento raštą, kai apmušalai popieriaus pagrindu (543,82 Eur); 4) lubų paviršių paruošimas apmušalų (tapetų) klijavimui, kai paviršiai aptaisyti gipskartonio arba kitomis statybinėmis plokštėmis (72,36 Eur); 5) lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu (36,61 Eur); 6) lubų paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), derinant ornamento raštą, kai apmušalai flizelino pagrindu (110,72 Eur); 7) lubų paviršių aptaisymas apdailinėmis plokštėmis (217,08 Eur); 8) dekoratyvinių apvadų klijavimas, kai apvado plotis daugiau 3,0 cm iki 6,5 cm (372,86 Eur); 9) laminuotų grindlenčių danga (537,02 Eur); 10) grindjuosčių tvirtinimas lentinių dangų grindims, kai grindjuostės minkštosios medienos (184,77 Eur); 11) durų apvadų montavimas, kai apvadai minkštų veislių medienos/esami (25,25 Eur), taigi kas sudaro iš viso 2286,21 Eur sumą, turi būti mažinamas 30 procentų, todėl minėta ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra mažinama 685,86 Eur (2286,21 Eur x 30 proc./100) suma. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teismas sprendžia, kad 1600,35 Eur dydžio suma už apdailos atstatymo darbus yra pagrįsta.

31. Įvertinęs byloje esančios sąmatos paskaičiavimą dėl ardymo darbų, kas sudaro 528,81 Eur sumą (sąmatos 1-12 pozicijos), teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos.

33. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių, trečiojo asmens DNSB „Kaukas“ atstovės paaiškinimus, liudytojų M. L., S. O. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies ir bendrą iš atsakovo priteistiną ieškovei turtinę žalą sudaro 2576,28 Eur ((528,81 Eur + 1600,35 Eur) + 21 proc. PVM) remonto darbai pagal sąmatą.

34. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

35. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 89,45 Eur žyminio mokesčio, 1700 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti išlaidas (t. 1, b. l. 123-125, 127). Ieškovė taip pat patyrė 170,40 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo, 181,50 Eur už sąmatą išlaidas ir 1,07 Eur pašto išlaidas ( t. 1, b. l. 7, 18) (CPK 88 str. 1 d. 9, 10 p.). Iš viso 2142,42 Eur.

38. Atsakovas patyrė 15 Eur dokumentų vertimo išlaidas bei 600 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 14, 188, 191; t. 2, 82 b. l.). Iš viso 615 Eur.

39. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 72 procentai bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1542,54 Eur (2576,28 Eur x 100 /3584,18 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui iš ieškovės yra priteisiamos 172,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (615 Eur x 28 proc./100) (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2576,28 Eur turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2576,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1542,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172,20 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.