- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-534/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Antanas Simniškis (pran.), Algimantas Spiečius
- Atsakovas
- Vilniaus universiteto Onkologijos instituto
- Ieškovas
- K. Ž.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimo už viršvalandžius, piniginės kompensacijos už nesuteiktas atostogas priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad jis atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, grąžinti į pirmesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos, 51,71 Lt atlyginimą už viršvalandinį darbą bei 1435,36 Lt kompensaciją už nesuteiktas atostogas. Ieškovas nurodė, kad atleidimo iš darbo metu jis dirbo Onkologijos skyriaus akušerio-ginekologo/onkologo-chirurgo pareigose. Anot ieškovo, atsakovo direktorius K. P. V., 2005 m. sausio 24 d. išsikvietęs ieškovą pokalbiui, pasiūlė išeiti iš darbo, tačiau ieškovas šį pasiūlymą kategoriškai atmetė. Pasibaigus pokalbiui ieškovas pasijuto blogai ir išvyko pas gydytoją, kuris skyrė gydymą ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. 2005 m. vasario 22 d. ieškovas po ligos atvyko į darbą ir jam buvo pranešta, kad jis yra atleistas iš darbo savo 2005 m. sausio 24 d. prašymu, darbo sutartis nutraukta nuo 2005 m. vasario 7 d. Ieškovo teigimu, jo pareiškimas buvo rašytas ne 2005 m. sausio 24 d., o daug anksčiau, nes pareiškimas buvo adresuotas Lietuvos Onkologijos centrui, kuris 2002 m. spalio 30 d. buvo reorganizuotas į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. sausio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo jis nerašė ir neišreiškė valios būti atleistas savo noru iš užimamų pareigų. Ieškovo teigimu, po 2005 m. sausio 24 d. atsakovas visiems paskleidė žinią, kad ieškovas atleistas iš darbo ir taip padarė jam moralinę žalą, pakenkė įvaizdžiui ir reputacijai, pažemino orumą ir garbę, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista neturtinė žala. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2004 metų rudens buvo remontuojamos operacinės, todėl jam teko 200 minučių dirbti viršvalandinį darbą, tačiau darbdavys už tai neapmokėjo. Nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. ieškovas buvo perkeltas į vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, todėl, ieškovo nuomone, darbdavys jam privalėjo kasmet suteikti 56 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, tačiau jam buvo suteikiamos 35 kalendorinės dienos atostogų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: išieškojo iš atsakovo 51,71 Lt atlyginimą už viršvalandinį darbą ir 1435,36 Lt kompensaciją už nesuteiktas kasmetines atostogas ieškovo naudai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo direktoriaus įvyko konfliktinis pokalbis, po direktoriaus įspėjimo, kad kartojantis ieškovo darbo drausmės pažeidimams jis - direktorius imsis kitų Darbo kodekse numatytų priemonių, ieškovas pasakė, kad jam reikia pagalvoti dėl pareiškimo padavimo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2005 m. sausio 24 d. pats atnešė ir padavė personalo darbuotojai prašymą atleisti jį iš darbo. Teismas sprendė, kad prašymo surašymo data šiuo atveju neturi reikšmės, ieškovas, paduodamas pareiškimą, išreiškė savo tikrąją valią, o netikslumai pavadinime ir pareigose neturi šiuo atveju reikšmės. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 127 straipsnio 4 dalį darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau, kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos; po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Teismas nurodė, kad iš chirurginės operacijos protokolų matyti, jog ieškovas dirbo 200 min. viršvalandžių, todėl už šį darbą ieškovui priteistina 51,71 Lt. Atsakovo 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. R8-484 ieškovui, kaip onkologui chirurgui/akušeriui ginekologui vyresniajam mokslo darbuotojui, buvo nustatytos 35 dienų trukmės kasmetinės atostogos, kas, teismo vertinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 2 punktui, pagal kurį vyresniesiems mokslo darbuotojams turi būti suteiktos 56 kalendorinės dienos atostogų. Teismas sprendė, kad ieškovui buvo nesuteiktos 34,84 kalendorinės kasmetinių atostogų dienos ir už jas ieškovui priteisė 1435,36 Lt kompensaciją. Teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad neįrodyti neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos padarymo faktai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą iš dalies panaikino ir bylą dėl reikalavimų Nr. 1, 2, 3, 4, 6, nurodytų 2005 m. lapkričio 17 d. priimtame patikslintame ieškinyje, perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o likusią sprendimo dalį (dėl 51,71 Lt atlyginimo už viršvalandinį darbą, 1435,36 Lt kompensacijos už nesuteiktas atostogas, 50 Lt žyminio mokesčio priteisimo) paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos svarbios vertinant įrodymus ieškovo nurodytos aplinkybės jog: 1) 2005 m. sausio 24 d. darbdavio registruotas ieškovo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo yra rašytas anksčiau ir šio pareiškimo personalo skyriui ieškovas nepateikė, atleisti iš darbo neprašė; 2) viena iš liudytojų (R. J.) ieškovui skambino ir atsiprašė už neteisingai duotus parodymus; 3) ieškovas prieš kelis metus buvo susiradęs kitą darbą, todėl ir parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, kurį pateikė direktoriui, tačiau šis pareiškimo netenkino, o jį greičiausiai pasiliko ir panaudojo tik po kelių metų, išreiškus kritiką instituto vadovo atžvilgiu. Kolegija darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų ribose ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nes faktiškai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 327 straipsnį: teismas nenustatė abiejų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų, būtinų panaikinti dalį sprendimo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas ne tik nenurodė, kuo pasireiškė bylos esmės neatskleidimas, bet ir nenustatė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino formaliais pagrindais, taip pažeisdamas CPK 328 straipsnį. Kasatorius nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui tikint ieškovo paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pakartotinai ar papildomai ištirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis), o esant įstatyme nustatytiems pagrindams - priimti ir ištirti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Be to, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2006; 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005. Kasatorius negali sutikti, kad skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių ištyrimui būtų reikėję bylą nagrinėti beveik visa apimtimi naujais aspektais, tuo labiau kad tas aplinkybes paneigiantys įrodymai jau buvo pateikti į bylą. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, turėjo pasiūlyti šalims juos pateikti (CPK 179, 302 straipsniai); darbo bylose teismas privalo veikti ex officio, t. y. naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas galėjo išreikalauti ir savo iniciatyva (CPK 320 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 11 punktas).
2. Anot kasatoriaus, nesuprantama, kokiais faktiniais duomenimis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nustatydamas, kad neva tik viena iš liudytojų (nors ieškovas naudoja daugiskaitą) ir būtent R. J. ieškovui skambino ir atsiprašė už neteisingai duotus parodymus, kai tokių duomenų byloje nėra. Kasatorius nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ir byloje nesančia medžiaga, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovo teigimu, esminė nustatytina aplinkybė yra ta, kada darbuotojo prašymas buvo pateiktas darbdaviui. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į liudytojų suinteresuotumą, teismas privalėjo reikalauti papildomų įrodymų, nurodyti papildomas aplinkybes, kurios turėtų būti nustatytos, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ir tokiu būdu atskleisti bylos esmę. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir sprendimą motyvavo vien suinteresuotų liudytojų parodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neatskleista bylos esmė ir, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, CPK nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas, kurį atsakovas atleido iš darbo pagal DK 127 straipsnį, remdamasis 2005 m. sausio 24 d. gautu ieškovo prašymu, byloje teigė, kad 2005 m. sausio 24 d. jokio prašymo dėl atleidimo nerašė ir darbdaviui nepateikė, atleidimo iš darbo pagrindu buvo jo pareiškimas, parašytas maždaug prieš 4 metus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 24 d. ieškovas pats atnešė ir padavė personalo darbuotojai prašymą atleisti jį iš darbo. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtino liudytojos R. J., R. G., J. G., A. N.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai įgalina pripažinti, kad kasacine tvarka yra skundžiama tik ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla dėl ieškovo reikalavimų Nr. 1, 2, 3, 4, 6, nurodytų 2005 m. lapkričio 17 d. priimtame patikslintame ieškinyje, perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas bylą nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų, atsižvelgdamas į CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, ir teisės taikymo aspektu tikrina tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintas ir byla toje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
CPK normos numato, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme numatytais atvejais. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį savo pareiškimu išreiškimo. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo su tuo susijusias šalių nurodytas aplinkybes, tyrė ir vertino surinktus įrodymus bei padarė atitinkamas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog 2005 m. sausio 24 d. darbdavio registruotas ieškovo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo yra rašytas anksčiau ir šio pareiškimo personalo skyriui jis nepateikė, atleisti iš darbo neprašė.
Bylos medžiaga įgalina teigti, kad kitos dvi apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėtos ieškovo nurodytos aplinkybės (kad viena iš liudytojų (R. J.) ieškovui skambino ir atsiprašė už neteisingai duotus parodymus bei kad ieškovas prieš kelis metus buvo susiradęs kitą darbą, todėl ir parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, kurį pateikė direktoriui, tačiau šis pareiškimo netenkino, o jį greičiausiai pasiliko ir panaudojo tik po kelių metų, išreiškus kritiką instituto vadovo atžvilgiu) nebuvo ieškovo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai ir į tas aplinkybes sudarančios informacijos turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas jų, kaip nenurodytų ieškovo ar kito proceso dalyvio, objektyviai ir negalėjo tirti. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad tokių apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėtų aplinkybių ištyrimui nėra būtina bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti beveik visa apimtimi naujais aspektais, nes tų aplinkybių pobūdis ir apimtis, reikalautinų įrodymų apimtis ir jų gavimo galimybės nesuponuoja pagrindo padaryti kitokią išvadą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalėjo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo tirtos pirmosios instancijos teisme, yra nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Tuo tarpu padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba turėjo naujus įrodymus išreikalauti savo iniciatyva (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas netikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, nes jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra iš esmės patikrinti apeliacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas vien formaliais pagrindais iš dalies panaikino iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taip pažeidė CPK 328 straipsnį.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, apskųstoje nutartyje nurodydamas, jog „ieškovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad viena iš liudytojų (R. J.) jam skambino ir atsiprašė už neteisingai duotus parodymus“, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje esančiuose teismo posėdžių protokoluose, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo (T. 2, b. l. 76, 77, 86-96), tokie ieškovo paaiškinimai nėra užfiksuoti. Ieškovo paaiškinimai, užfiksuoti apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokoluose, iš esmės skiriasi nuo apskųstoje nutartyje nurodytų, aptarimų ieškovo paaiškinimų.
Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kasacine tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir toje dalyje byla pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apeliacine tvarka perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria iš dalies panaikintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir byla dėl reikalavimų Nr. 1, 2, 3, 4, 6, nurodytų 2005 m. lapkričio 17 d. priimtame patikslintame ieškinyje, perduota nagrinėti iš naujo, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią nutarties dalį palikti galioti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.