- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- 2YT-715-874/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, S. R., A. G.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Saulius Brazauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (suinteresuoto asmens) A. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, S. R. ir pagal pareiškėjos (suinteresuoto asmens) S. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. G., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjo (suinteresuoto asmens) A. G. atstovas advokatas Valdas Falkauskas pareiškėjo pareiškimą (b. l. 1) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl pareiškėjo sutuoktinės D. J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, o pareiškėjos (suinteresuoto asmens) S. R. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė D. J. G., po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra turto bendrasavininkas ir nori jį įteisinti kaip asmeninę nuosavybę. Mano, jog daugiau pretendentų į turtą nėra, niekas dėl jo nesikreipė įstatymo nustatytu terminu. Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą po sutuoktinės mirties kreiptis į notarą, nes sunkiai sirgo, o termino pabaigoje buvo hospitalizuotas ligoninėje, kurioje praleido du mėnesius. Savo sveikatos būklę ir stacionarinį gydymą laiko svarbia priežastimi, dėl kurios praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą ir prašo terminą atnaujinti. Pareiškėjas ligoninėje buvo nuo kovo 5 d. iki gegužės 12 d. Pareiškėjas žinojo apie įstatymo nustatytus terminus dėl palikimo priėmimo, bet tikėjosi kreiptis po sveikatos pagerėjimo. Kad pareiškėjas kreipėsi į teismą tik 2020 m. gruodžio 7 d. neaktualu, nes terminas vis tiek jau buvo praleistas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki kovo 4 d. pareiškėjas nesikreipė į notarą, nes sutuoktinės mirtis sukėlė pergyvenimus, kurie pareiškėjui sukėlė sveikatos būklės pablogėjimą. Pareiškėjas anksčiau pradėjo rūpintis palikimo priėmimu, nei sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. 2020 m. spalio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, bet pareiškimas nebuvo priimtas kaip neteismingas Joniškio rūmams. Iki pareiškimo pateikimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno notarus ir gavo pažymą. Pareiškėjo ir S. R. nesieja giminystės ryšiai, jis linkęs palikimą palikti artimesnėms giminėms. Šiuo metu pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie sutuoktinės testamentą nežinojo. Pareiškėjo bendravimas su S. R. buvo epizodinis ir ribotas. S. R., būdama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, privalėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai, tai yra su pareiškimu kreiptis į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. Pareiškėjas A. G. buvo atvykęs pas jį ir pats pasirašė atstovavimo sutartį. Su juo pats kalbėjo asmeniškai. Bendraujant dalyvavo pareiškėjo anūkė E. G., kuri vertė iš latvių kalbos. Dėl A. G. valios pareikšti teismui nagrinėjamą prašymą abejonių jam nekilo.
Pareiškėjos (suinteresuoto asmens) S. R. atstovas advokatas Saulius Brazauskas pareiškėjos pareiškimą (c. b. e2YT-4361-874/2021 b. l. 3-9) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydamas atnaujinti pareiškėjos praleistą trijų mėnesių terminą palikimui pagal D. J. G. (duomenys neskelbtini) testamentą priimti, o pareiškėjo (suinteresuoto asmens) A. G. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja su mama ir A. G. bendravo intensyviai ir nuolatos. 2019 m. pabaigoje prieš Kalėdas pareiškėja nuvyko į (duomenys neskelbtini), pasiėmė mamą su A. G., atsivežė juos į sodybą (duomenys neskelbtini), vėliau į butą (duomenys neskelbtini), ir kartu sutiko šventes. Bendravimas tarp jų buvo normalus. D. J. G. patyrė traumą ir pateko į ligoninę. Tuo laiku A. G. gyveno pas pareiškėją. Pablogėjus D. J. G. sveikatos būklei, buvo surasti slaugos namai (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) deklaruota pastarosios gyvenamoji vieta, kad galėtų ten būti. (Duomenys neskelbtini) D. J. G. mirė. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti palikimą pagal testamentą, o ne pagal įstatymą. Pareiškėja 2021 m. sausio 9 d. gavusi procesinius dokumentus iš teismo pagal A. G. pareiškimą, tarp dokumentų susirado testamentą ir kreipėsi į advokatą, o 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), jis neįregistruotas Testamentų registre, nes registre testamentai registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Po to užsimiršo, nes testamentas nebuvo sudarytas pas notarą, o patvirtintas seniūno. Testamente aiškiai išreikšta mirusiosios valia. Kasacinis teismas nurodo, kad į testamente išreikštą valią turi būti atsižvelgiama. Kai paveldima pagal testamentą, terminas turi būti atnaujintas labiau, nei pagal įstatymą, nes mirusiojo valia turi būti gerbiama. Pareiškėja buvo pamiršusi apie šį dokumentą. Gal jei ne iš teismo gauti dokumentai, pareiškėja būtų visai pamiršusi apie testamentą. Reikia gerbti mirusiosios valią. Pareiškėja sutinka, kad A. G. gyventų visame bute ir naudotųsi visu garažu iki mirties. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti, o A. G. pareiškimą atmesti. A. G. į ligoninę pateko 2020 m. kovo 5 d., buvo praėję nemažai laiko po sutuoktinės mirties. Nuo (duomenys neskelbtini) iki kovo 4 d. nebuvo kliūčių pateikti prašymą notarui. Išėjus iš ligoninės nebuvo kliūčių teikti prašymą teismui. 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo Kauno notarės išduotas liudijimas, o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 7 d. Pareiškėja testamentą atrado po 2021 m. sausio 9 d.
Pareiškėja (suinteresuotas asmuo) S. R. savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama jos pareiškimą patenkinti, o A. G. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad A. G. vadina „papu“, su juo nuolat bendrauja. Labai nustebo 2021 m. sausio 9 d. gavusi kvietimą į teismą. Ji A. G. paskambino, o šis pasakė, kad nieko nežino. Ji kreipėsi į advokatą, kuris išaiškino, kad reikia atnaujinti terminą. Ji nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą per tris mėnesius. A. G. vaikšto, gyvena vienas, sako nepažįsta kas pas jį ateina ir atneša maisto. J. G. yra buvusi A. G. marti. A. G. jai sakydavo, kad tai jos namas, kad kažkas jį „spaudžia“. Ji gruodžio 17-18 d. buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Atvykusi J. G. sakė vešiant A. G. pas gydytoją. Nesutinka, kad A. G. būtų atnaujintas terminas kreiptis į notarą, nes mano, kad „papų“ apgaus ir išmes iš buto. Gavusi 2021 m. sausio 9 d. pranešimą iš teismo, ji kreipėsi į advokatą. 2016 ar 2017 m. mama ir „papus“ sakė, kad juos kažkas apvaginėja. Ji turi seifą ir mamos duotus dokumentus ten padėjo. Gavusi iš teismo pranešimą peržiūrėjo dokumentus ir rado ten testamentą. Iki tol apie testamentą ji nežinojo. A. G. penkiasdešimt metų gyvena Lietuvoje, lietuviškai supranta, tik kalba su akcentu. Nežinojo, kad A. G. nuo kovo mėnesio gydėsi ligoninės stacionare Latvijoje. Mano, kad A. G. net nesuvokė apie termino praleidimą palikimui priimti.
Pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) A. G. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kad po sutuoktinės mirties buvo išvykęs į Latviją pas brolį, ten savaitę pasisvečiavo. Prasidėjęs karantinas sutrukdė grįžti į Lietuvą. Brolio dukrai padedant, pateko į senelių namus (duomenys neskelbtini). Pasibaigus karantinui grįžo į Lietuvą. Prie Lietuvos pasienio jo laukė socialinė darbuotoja ir (duomenys neskelbtini) seniūnas, kurie jį palydėjo namo. Seniūnas iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje prabuvo savaitę. Soc. darbuotoja dar kelias savaites patarė pasistiprinti sveikatą (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Į Kauno miesto notarų biurą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 18 d., nes buvo reikalinga pažyma, tvarkantis buto nuosavybės dokumentus. Joniškio notarų biuro notarė atsisakė tokią pažymą išduoti, nes jo sutuoktinė prieš pat mirtį buvo priregistruota Kaune. Jis nėra susitvarkęs buto nuosavybės dokumentų, todėl negauna nuolaidų namo renovacijai, būsto šildymui ir vandeniui. Iki paguldant į (duomenys neskelbtini) senelių namus neskubėjo tvarkytis dokumentų, nes manė dar bus laiko, bet sutrukdė įvestas karantinas. Kai grįžo iš Latvijos, susirgo ir gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje. Grįžęs, atsistačius sveikatai, giminaičiams padedant, pradėjo tvarkytis buto nuosavybę.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimuose į A. G. ir S. R. pareiškimus neprieštaravo, kad pareiškimai būtų patenkinti, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą D. J. G. palikimui priimti, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30, c. b. e2YT-4361-874/2021, b. l. 24-26). Apie bylos nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini.
Pareiškėjos, pareiškėjų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjų A. G. ir S. R. pareiškimais, pareiškėjo asmens dokumento kopija, pareiškėjos gimimo liudijimo kopija, A. G. ir D. J. G. santuokos sudarymo įrašo ir santuokos liudijimo kopijomis, D. J. G. mirties įrašo kopija, Gyventojų registro išrašo kopija, Kauno miesto 22-ojo notarų biuro liudijimo dėl palikimo priėmimo kopija, Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, išrašo iš stacionarinio paciento medicininės kortelės kopija su vertimu į lietuvių kalbą, testamento kopija, duomenimis iš EPP apie pareiškėjos Kauno apylinkės teisme inicijuotą bylą dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo, pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, Gyventojų registro pažyma apie D. J. G. duomenis (b. l. 1-12, 17-19, 43-44, 72-73, c. b. e2YT-4361-874/2021, b. l. 3-9, 37), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. G. sutuoktinė ir pareiškėjos S. R. motina D. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 16 d., o paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. sausio 21 d. D. J. G. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą seniūno, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat piniginius indėlius, paliko dukrai S. R. A. G. ir jo mirusiai sutuoktinei D. J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki savo sutuoktinės mirties gyveno minėtame bute, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d., ir iki šiol gyvena. Iš Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarės Z. R. liudijimo dėl palikimo priėmimo nustatyta, kad mirus D. J. G., įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą gauta nebuvo. Pareiškėjas A. G., kaip D. J. G. sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Pareiškėja S. R. yra D. J. G. (duomenys neskelbtini) testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikto viso turto paveldėtoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Iš stacionarinio paciento medicininės kortelės išrašo nustatyta, kad pareiškėjas A. G. nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. gydėsi stacionare (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje. 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikoje, todėl buvo apsunkintas grįžimas į Lietuvą. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas silpnos sveikatos, devyniasdešimt vienerių metų amžiaus, turėjo labai ribotas galimybes įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarų biurą pareiškimu dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas A. G. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui A. G. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu S. R. (b. l. 25). Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui S. R. įteikti asmeniškai 2021 m. sausio 9 d. (b. l. 35). Suinteresuotas asmuo S. R. 2021 m. sausio 19 d. sudarė sutartį su advokatu Sauliumi Brazausku dėl atstovavimo byloje (b. l. 37), o 2021 m. vasario 5 d. suinteresuotas asmuo S. R. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo (b. l. 44, c. b. e2YT-4361-874/2021 b. l. 3-9). Teismas neturi pagrindo netikėti, kad pareiškėja tik 2021 m. sausio 9 d., gavusi teismo pranešimą apie Šiaulių apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2YT-715-874/2021, tarp motinos (duomenys neskelbtini) paliktų dokumentų atrado testamentą ir sužinojo, kad yra D. J. G. (duomenys neskelbtini) testamentu palikto viso turto paveldėtoja. Testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 20 metų, jo faktas nebuvo užregistruotas Testamentų registre. Testamentas taip pat nebuvo paskelbtas po testatorės mirties, nes seniūnas, patvirtinęs testamentą, jo neperdavė notarui (CK 5.28 straipsnio 7 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos motinos D. J. G. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) interesai yra priešingi – abu pareiškėjai (suinteresuoti asmenys) siekia paveldėti palikėjos paliktą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų pareiškėjų pareiškimai yra patenkinti, todėl iš S. R. nepriteistinos A. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškimus patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės D. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Atnaujinti pareiškėjai S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal D. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą priimti.
Nutartį per 7 dienas galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.