- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-569-390/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kitoks miestas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kitoks miestas“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. G., E. B., If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kitoks miestas“ 925,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 77,78 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. apie 16.03 val., Jonavos g, Kaune, automatiškai pasikeliantis užtvaras kliudė pravažiuojantį automobilį BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), ir jį apgadino (toliau – įvykis). Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 925,92 Eur draudimo išmoką. Užtvaras, padaręs žalos ieškovės apdraustam turtui, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą.
3. Atsakovė UAB „Kitoks miestas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. J. G. vairuojamas automobilis važiuodamas į parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelę, esančią Jonavos g. 60, Kaune, kliudė dešinėje pusėje besileidžiantį automatinį kelio užtvarą. Įvykio metu buvo apgadinta automobilio dešinė pusė. Kadangi įvykio vietoje buvo atsakovės darbuotojai, kurie tą dieną atliko automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos montavimo darbus, buvo surašyta eismo įvykio deklaracija, kurią, neturėdamas atitinkamų įgaliojimų, pasirašė atsakovės darbuotojas E. B.. Nei UAB „Kitoks miestas“, nei E. B. nėra ir negali būti įvykio kaltininkais, kadangi automobilis nepaisė kelio ženklinimo ir važiavo ne savo eismo kryptimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei UAB ,,Kitoks miestas“ 785,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 10,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentu įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą, padarytą pakeliamajam užtvarui kliudžius automobilį.
7. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015), atmetė ieškovės argumentą, kad turi būti taikoma griežtoji atsakomybė, nes kelio užtvaras laikytinas didesniu pavojaus šaltiniu pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį. Taip pat nepagrįstu laikė ir ieškovės argumentą, kad atsakovės darbuotojas E. B. ant eismo įvykio deklaracijos 14 punkto pasirašė, jog atsakovė yra atsakinga už įvykį. Teismas nurodė, kad vien trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. B. pasirašymas ant eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje nelaikytinas atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatymu (CK 6.246 straipsnis).
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti ir kitų eismo įvykio dalyvių elgesį. Įvertinęs įrodymus, teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens J. G. vairuojamas automobilis negalėjo važiuoti tinkama eismo juosta, priešingu atveju, nebūtų apgadinta tik automobilio dešinė pusė.
9. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės, nes nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Atmetus ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei patirtas 785,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Eismo įvykio deklaracijoje, kurią teismas atmetė kaip atsakovės atsakomybę įrodantį dokumentą, atsakovės darbuotojas pasirašė toje vietoje, kur pasirašo atsakomybę prisiimantis asmuo. Nors atsakovė ginčijo tokį įrašą, gynėsi argumentais, kad darbuotojas neturėjo įgaliojimų to daryti, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sužinojusi apie tokį darbuotojo poelgį, būtų atlikusi kokius nors veiksmus, pvz., tarnybinį patikrinimą, ir nustačius, kad darbuotojas tikrai viršijo savo įgaliojimus, būtų patraukusi jį drausminėn atsakomybėn. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino.
11.2. Sprendime, analizuojant įvykio aplinkybes, nepagrįstai suteiktas prioritetas tik atsakovės pateiktai įvykio versijai, atmetant vairuotojos versiją. Byloje nėra įrodymų, kad visa sistema, t. y. užtvarai, indukcinės kilpos, tuo metu jau tinkamai funkcionavo ir veikė. Išvadą, kad visa sistema veikė tinkamai teismas padarė tik iš trečiojo asmens parodymų, kuris eismo įvykio deklaracijoje įvykio metu kaip tik buvo pasirašęs skiltyje dėl atsakomybės prisiėmimo. Jeigu sistema veikė tinkamai, nėra aišku, kodėl buvo padarytas atitinkamas įrašas. Teismas šio prieštaravimo visiškai nevertino, kas lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kitoks miestas“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, o tai, kad nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog Eismo įvykio deklaracijoje pasirašęs asmuo neturėjo įgaliojimų pasirašyti atsakovės vardu, savaime nedaro sprendimo negaliojančiu.
12.2. Teismas pagrįstai netaikė CK 6.270 straipsnio nuostatų bei nurodė, jog būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Bei visiškai pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas atsakovės darbuotojo sutikimas nelaikytinas kaip neginčijamai patvirtinantis atsakovės atsakingumą už įvykį ir jo metu padarytą žalą automobiliui. Be to, vertinant tai, jog eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė, eismo įvykio deklaracija negalėjo būti pildoma, o automobilio vairuotoja privalėjo į įvykio vietą kviesti policiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovės, kaip žalą atlyginusio draudiko, ieškinį atsakovei dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atmetė. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Įvertinęs ginčijamo sprendimo motyvus ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
15. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, civilinė atsakomybė taikytina atsakovei UAB „Kitoks miestas“, nes kelio užtvaras yra didesnio pavojaus šaltinis ir atsakovės darbuotojas E. B. pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 punkte, kas sudaro pagrindą spręsti kad atsakingas už žalą asmuo yra atsakovė.
16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad kelio užtvaras nelaikytinas didesnio pavojaus šaltiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio nuostatas, kada atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą yra preziumuojama, todėl būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis) ir žalą bei nuostolius (CK 6.249 straipsnis). Šios teismo išvados ieškovė neginčija.
17. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė ieškovė, sprendė, kad vien tik atsakovės darbuotojo pasirašymas eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 straipsnis). Teismas tokią išvadą darė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl esminio eismo įvykių deklaracijos tikslo ir paskirties, kurioje taip pat nurodyta, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą. Pažymėtina, kad teismui padarius tokią išvadą, nebuvo būtinybės nagrinėti ir aplinkybes dėl atsakovės darbuotojo pasirašymo eismo įvykio deklaracijoje teisėtumo, be to, byloje ir nėra ginčo, kad E. B. įmonės įgaliojimo pasirašyti kaip atsakingas asmuo už padarytą žalą, neturėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kaip atsakovė įvertino darbuotojo elgesį pasirašant eismo įvykio deklaracijoje neturint įgaliojimo, laiko nepagrįstu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad šiuo atveju eismo įvykio deklaracija iš viso negalėjo būti pildoma, kadangi eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė, ir automobilio vairuotoja privalėjo į įvykio vietą kviesti policiją.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių dėl eismo įvykio vertinimu. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė nurodytą pačios vairuotojos versiją, atsakovės ir jos darbuotojo pateiktiems paaiškinimams suteikdamas didesnę įrodomąją galią.
20. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą).
21. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu, išsamiai vertino ir kartu su ieškiniu teismui pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, pateiktus eismo juostos, pakeliamo užtvaro ir automobilio išmatavimus ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, bei nurodė, kurie įrodymai paneigia trečiojo asmens J. G. teiginius.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus bei trečiųjų asmenų paaiškinimus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.
23. Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai aiškino eismo įvykio deklaracijos teisinę reikšmę, pagal byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės visų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Kitoks miestas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.