Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01361, Nr. 0186/22/00964, Nr. 0186/22/00999, Nr. 0186/22/01000, Nr. 0186/22/01001, Nr. 0186/22/01399 dėl skolų iš S. S. išieškojimo. Antstolė Virginija Paunovienė 2022 m. birželio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-22-186-34306 areštavo skolininkei S. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas 24 925,04 Eur.

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju skolininkė prašo panaikinti 2022 m. birželio 17 d. turto arešto aktą, kadangi pirmiausiai antstolis turėtų realizuoti per varžytines negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o tik tada nukreipti išieškojimą į jos vienintelę gyvenamąją patalpą.

CPK 675 straipsnio 1 dalyje nurodytas skolininko turto arešto turinys – tai priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. CPK 691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.

Apibendrinant išdėstytas teisės nuostatas, spręstina, kad skolininko turto areštas ir skolininkui priklausančio turto realizavimas, nors ir tarpusavyje susijusios, yra skirtingus teisinius rezultatus sukuriančios procedūros, t. y. tam, kad būtų galima realizuoti turtą, turtas turi būti areštuotas, tačiau vien skolininkui priklausančio turto areštas savaime nereiškia turto realizavimo ir išieškojimo veiksmų. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė savo 2022 m. birželio 17 d. turto arešto aktu S-22-186-34306 tik areštavo skolininkei S. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau realizavimo (realaus išieškojimo) procedūros pradėtos nebuvo. Kadangi realizavimas iš areštuoto turto nėra pradėtas vykdyti, o skolininkė per antstolės nustatytus terminus geruoju skolos ir vykdymo išlaidų nepadengė, šiuo atveju laikytina, kad turto areštu vykdymo procese siekiama užtikrinti išieškotojų (kreditorių) interesų apsaugą, išsaugant galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą bei tuo pačiu draudžiant skolininkei laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtai S. S. priklausančio nekilnojamojo turto 1/3 daliai jau nuo ankščiau (2020 m. gruodžio 8 d.) antstolio Aleksandro Ščiukino įregistruotas turto areštas.

Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad 2022 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkei priklausantis butas yra paskutinė ir vienintelė jos gyvenamoji vieta, iš kurios, pagal CPK 664 straipsnį išieškoma vėliausia, t. y. penktąja eile. Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė V. Paunovienė yra kreipusis į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą ir gavusi informaciją, jog skolininkė S. S. 2014 m. sausio 16 d. priėmė mirusiojo V. S. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad V. S. vardu yra registruota negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. ta pati patalpa, į kurią skolininkė pirmiausia prašo nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Tačiau Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamų daiktų ar teisių į juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Taigi, remiantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad kai palikimą priėmęs skolininkas nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neįregistruoja nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių turtinių, t. y. paveldėjimo teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl vertintina, kad toks skolininko neveikimas iš esmės nekliudo ir neužkerta kelio vykdyti išieškojimą iš jo turtinių (paveldėjimo) teisių, kurios pagal CPK 664 straipsnį yra išieškomos antrąja eile. Be to išieškotojai taip pat turi teisę kreiptis į teismą ir dėl skolininkės priimto palikimo – nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo, nes išieškant iš turtinių teisių, o ne konkretaus nekilnojamojo turto, galimai būtų gauta mažesnė kaina.

Apibendrindamas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad skolininkės skundas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, jog antstolė, pritaikiusi areštą skolininkės gyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), būtų pradėjusi išieškojimą iš šio turto, t. y. pradėjusi turto realizavimo procedūrą ir taip pažeidusi išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1, 5 dalimis, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, atmesti.

Nutartį išsiųsti pareiškėjai ir išieškojimą vykdančiai antstolei Virginijai Paunovienei.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei Virginijai Paunovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.