Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. N-62-1888-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-08-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
N-62-1888-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00750-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Administracinė byla Nr. N62-1888/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00750-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 44 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 30 d. nutarimu J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį skirta 50 Lt bauda už tai, kad 2010 m. kovo 20 d., apie 9 val. 15 min., jis vedžiojo šunį be pavadėlio, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 punktą.

Šalies argumentai

J. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. kovo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, nes nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, į bylos nagrinėjimą šaukimo neatsiuntus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi J. K. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. kovo 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarymą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojo A. V. (A. V.) tarnybinis pranešimas bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat liudytojo L. Š. parodymai. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą gali būti patrauktas ne tik šuns savininkas, bet ir asmuo, savo veiksmais pažeidžiantis minėtą šunų vedžiojimo Vilniaus mieste tvarką. Nustatė, kad J. K. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog šuns jis nevedžiojo, prieštarauja liudytojų A. V. ir L. Š. parodymams. Pabrėžė, kad pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime teisme, todėl tai, kad jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Institucijoje, pagal ATPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nėra pagrindas naikinti priimta nutarimą.

II.

Apeliaciniu skundu J. K. prašo apginti jo teises, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo iškviesti liudyti minicipalinkės policijos pareigūnus A. V. ir L. Š., Administracinės komisijos pirmininkę V. P., išreikalauti įrodymus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti šuns savininką, bei dokumentus ir paaiškinimus apie tai, kokiu pagrindu savavaldybės pareigūnas A. V. jo atžvilgiu naudojo fizinę prievartą bei jį įžeidinėjo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąjį šuns savininką, taip pat nustatyti, kokiu pagrindu pareigūnai jo atžvilgiu naudojo fizinę prievartą ir grasino areštu. Teigia, kad teismas nemotyvuotai atmetė jo prašymą priimti sprendimą iškelti baudžiamąją bylą dėl Baudžiamojo kodekso 235, 236 ir 228 straipsniuose numatytų pažeidimų padarymo. Tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisė gauti informaciją bei gauti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien pareigūnų parodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Institucijos 2010 m. kovo 30 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti atsisakė, į bylos nagrinėjimą Institucijos posėdyje neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos 2010 m. kovo 30 d. nutarimu apeliantui skirta administracinė nuobauda už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2010 m. kovo 20 d., apie 9 val. 15 min., jis vedžiojo šunį be pavadėlio, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 punktą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Su Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų A. V. ir L. Š. šališkumą. Tokių aplinkybių nenurodo ir J. K., todėl pagrindo nesiremti šių pareigūnų parodymais, kuriais jie paliudijo matę, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešoje vietoje vedžiojo šunį be antsnukio ir pavadėlio, nėra. Pabrėžtina, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tarnybinis parnešimas. Tuo tarpu J. K. argumentai neparemti jokiais įrodymais ir nenuoseklūs – pvz., 2010 m. birželio 9 d. teismo posėdyje apeliantės teigė, kad pareigūnai jį įžeidinėjo, jį fiziškai tampė (b. l. 19), o 2010 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje jau tvirtino, kad pareigūnas jį čiupo už kaklo (b. l. 38). Todėl taip pat atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, esant nustatytoms minėtoms aplinkybėms, pagrįstai rėmėsi būtent tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų A. V. ir L. Š. parodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar J. K. buvo vedžioto šuns savininkas, pagrįsta, todėl prašymas išreikalauti įrodymus apie šuns savininką netenkinamas. Be to, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai, pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami pavaldumo tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų skundęs pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, versija dėl pareigūnų naudotos fizinės jėgos iškelta tik pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 19). Todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo išreikalauti įrodymus apie tai, kokiu pagrindu pareigūnai apelianto atžvilgiu galėjo naudoti fizinę jėgą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino J. K. prašymo iškelti baudžiamąją bylą ir netyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl pareigūnų veiksmų, nes tokių klausimų sprendimas nėra nagrinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje. Nagrinėjama byla pradėta surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnyje, galimo padarymo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti sprendžiami tik tokie klausimai, kuriuos išspręsti įpareigoja ATPK.

Nustatyta, kad J. K. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (b. l. 19, 27, 36), galėjo duoti paaiškinimus ir pateikti visus turimus įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, todėl teisėjų kolegija apelianto procesinių teisių pažeidimo nenustatė. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas apklausti liudytojais pareigūnus A. V. ir L. Š. bei Administracinės komisijos pirmininkę V. P.. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. posėdžio protokolo matyti, kad J. K. dalyvavo pareigūnams teikiant parodymus, žinojo jų turinį, tačiau prašymo apklausti papildomą liudytoją nepateikė, jokių argumentų dėl parodymų prieštaringumo nenurodė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. padarytas ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas