Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., nedalyvaujant protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010-03-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010-03-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-505-(1.1.50-SM4) J. K. dėl to, kad jis, 2010-03-20, 9.15 val., Verkių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedžiojo šunį be pavadėlio. Tuo pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 str. 1 d. (b. l. 7).

Teismo posėdyje J. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis svečiavosi pas draugus, gyvenančius adresu Verkių g. (duomenys neskelbtini). Buvo nuėjęs į parką. Kai jis sėdėjo parke ant suoliuko, šalia jo gulėjo šuo. Prie jo priėjo pareigūnai, neprisistatė, įžeidinėjo jį. Jis šuns, kuris yra senas ir beveik nevaikšto, nevežiojo. Kieno tai šuo ir kas jį išvedė į kiemą, jis nežino. Šuo buvo palaidas, tačiau gulėjo, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Šunį maitina ir prižiūri visi, jis būna lauke.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad važiuodami Verkių g., pastebėjo vyrą, kuris vedžiojo šunį parke tarp Rinktinės g. ir Verkių g. be antsnukio ir pavadėlio. Priėję prie vyro, prisistatė, kad jie yra Vilniaus savivaldybės administracijos pareigūnai. Vyras pasakė, kad tai jo šuo, tačiau jis neprivalo vedžioti šuns su antsnukiu ir pavadėliu, atsisakė pateikti dokumentus. Tik pasakius, kad iškvies policiją asmens tapatybei nustatyti, vyriškis pasiūlė nueiti su juo iki namų. Tik nuvedęs šunį, kaip tada paaiškėjo, J. K., atnešė dokumentus, jie jo laukė laiptinėje. J. K. neneigė ir pripažino, kad šuo yra jo, dėl to neprašė tai patvirtinančių dokumentų. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau J. K. atsisakė jį pasirašyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta gyvenamoji vieta, kurią įvardijo J. K..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. Š. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną patruliavo iš anksto numatytu maršrutu. Važiuojant šalia Verkių g., pastebėjo pilietį, vedžiojantį šunį be antsnukio ir pavadėlio. Priėję prie asmens prisistatė, tačiau asmuo buvo pasipiktinęs, aiškino, kad tai senas šuo. Paprašius pateikti asmens dokumentus, atsisakė tai padaryti. Tik pasakius, kad jo tapatybei nustatyti bus kviečiama policija, sutiko nueiti iki namų ir pateikti dokumentus. Nuvedęs šunį namo, atnešė savo asmens dokumentus. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį jis atsisakė pasirašyti. Šunį vedžiojo J. K., šalia jokių kitų asmenų nebuvo. J. K. sakė, kad tai jo šuo. Pavadėlį J. K. turėjo, tačiau šuo nebuvo prisegtas. Administracinio teisės pažeidimo protokole J. K. gyvenamoji vieta buvo nurodyta iš jo paties žodžių. Duomenų bazėje netikrino, nes jis neginčijo, kad šuo yra jo.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010-03-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-505-(1.1.50-SM4) dėl to, kad jis, 2010-03-20, 9.15 val., Verkių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedžiojo šunį be pavadėlio. Tuo J. K. pažeidė Taisyklių 24 punktą, atsakomybė už tai numatyta ATPK 110 str. 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2010-03-30 nutarimu Nr. A11-6265 J. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasi ATPK 110 str. 1 d., paskyrė 50 Lt baudą (b. l. 3, 5, 7).

ATPK 110 str. 1 d. nustato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą teisės aktą. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 p. nustatyta, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.) nenustatyta, J. K. veika pagal ATPK 110 str. 1 d. kvalifikuota teisingai: be paties J. K. paaiškinimo, ATPK 110 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7), liudytojo A. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 8) bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojo L. Š. teismo posėdyje duoti parodymai.

J. K. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad šuo yra ne jo, nėra reikšminga, nes administracinėn atsakomybėn už tokio pažeidimo padarymą gali būti patrauktas ne tik šuns savininkas, bet ir asmuo, savo veiksmais pažeidžiantis minėtą šunų vedžiojimo Vilniaus mieste tvarką. Kita J. K. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė – kad šuns jis nevedžiojo - prieštarauja liudytojų A. V. ir L. Š. parodymams, kurie yra nuoseklūs, iš esmės atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai, fiksavę pažeidimą ir surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų tikslingai suinteresuoti J. K. nubaudimu.

Aplinkybė, kad J. K. nebuvo žinoma apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pagal ATPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nėra pagrindas naikinti priimta nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-01-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 29-03, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmos instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 54).

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas J. K. paskyrė nuobaudą, numatytą ATPK 110 str. 1 d. sankcijos ribose ir paskirtoji nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam administracinės teisės pažeidimui.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

J. K. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010-03-30 nutarimą Nr. A11-6265, kuriuo J. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą paskirta 50 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.