- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2-3514-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33950-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Trečiasis asmuo
- J. P., SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
atsakovės atstovei A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, tretieji asmenys J. P., SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto pirkimo-pardavimo sutartį, už kainą, apskaičiuotą Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovė kartu savo tėvais J. P. ir Č. P. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi išsaugojusi orderio, kurio pagrindu butas buvo skirtas jos tėvams. Ieškovės tėvas buvo buto nuomininkas, o ieškovė ir jos motina – jo šeimos narės. Prasidėjus butų privatizavimo procedūrai buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl buto privatizavimo. Ieškovė neturi išsaugojusi pareiškimo dėl buto pirkimo. Pateikus pareiškimą dėl Buto privatizavimo, butą 1992-11-10 inventorizavo Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų Vilniaus biuras. Butas buvo įkainotas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu, kuriame buto pirkėja nurodyta ieškovė. Ieškovė Įkainojimo akto pasirašymo momentu buvo nepilnametė, todėl už ją Įkainojimo aktą pasirašė jos motina J. P.. 1992-12-03 ir 1992-12-04 mokėjimo pranešimais ieškovei buvo nurodyta sumokėti už butą Įkainojimo akte nustatytą sumą. Ieškovė ir Vilniaus elektros tinklai sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį. Buto privatizavimo proceso eigoje, ieškovės tėvams nutraukus šeimyninius santykius ir išsituokus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai ieškovei ir jos motinai J. P. paaiškino, kad ieškovės motina turi kreiptis į teismą, kad šis pripažintų Č. P. netekus teisės į gyvenamąją plotą bute. (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai nurodė, kad tokio teismo sprendimo reikia, kad būtų galima užbaigti privatizavimo procedūrą. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas sprendimu pripažino Č. P. netekusiu teisės į gyvenamąjį plotą. Pateikus šį teismo sprendimą, kaip reikalaujamą dokumentą privatizavimo procedūros pabaigimui, ieškovei ir jos motinai J. P. buvo nurodyta, kad butų privatizavimo procedūros tęsti nebegalima, kadangi baigėsi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminas (iki 1998-07-01) ir pasiūlyta sudaryti nuomos sutartį. J. P. ir UAB „Pašilaita“ sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotas butas. Ieškovės motinai J. P. gavus SĮ "Vilniaus miesto būstas" 2021-07-15 raštą Nr. 1.35-21/3365 „Dėl būsto nuomos mokesčio pakeitimo nuo 2022-07-01“, ieškovė ir jos motinai pasidomėjus buto įsigijimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės galimybėmis, paaiškėjo, kad ieškovė ir jos motina J. P. buvo savivaldybės atsakingų už privatizavimą asmenų suklaidintos, nurodant, kad pradėtos Buto privatizavimo procedūros po 1998-07-01 negalima pabaigti.
3. Ieškovės teigimu, ji išreiškė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai).
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį, o netenkinus pirmojo prašymo, ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad prasidėjus butų privatizavimo procesui kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl buto privatizavimo, taip pat įrodymų apie tai, kad buto nuomininkas, šeimos nariai sudarė susitarimą, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Pateiktas Įkainojimo aktas, tačiau duomenų, jog sumokėjo buto apskaičiuotą kainą, nepateikta. Taip pat jokiais įrodymais ieškovė nepagrindžia apie jos ir jos motinos suklaidinimą dėl buto privatizavimo proceso. Ieškovė turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
6. Nurodė, kad ieškovė neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodo jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 20 metų, nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo. Ieškinio reikalavimas atmestinas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti; atmesti prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Dublike papildomai nurodė, kad privatizavimo procedūra buvo pradėta. Buto Įkainojimo aktas įrodo, kad ieškovė buvo tinkamas subjektas privatizuoti butą ir šios aplinkybės atsakovė neginčija. Privatizavimo procedūra prasidėdavo pateikus ne tik pareiškimą, tačiau ir šeimos narių susitarimą. Tokio susitarimo nėra, tačiau Įkainojimo akte pirkėja nurodyta ieškovė, mokėjimo pranešimuose buto pirkėja taip pat nurodyta ieškovė. Įkainojimo akto pasirašymo metu ieškovė buvo nepilnametė, todėl aktą už ją pasirašė motina. Jei tarp šeimos narių nebūtų susitarimo kieno vardu perkamas butas, privatizacijos procedūra nebūtų pradėta ir pažengusi iki buto inventorizavimo ir jo kainos nustatymo bei Įkainojimo akto parengimo ir pateikimo ieškovei susipažinti. Pažymi, kad ginčo buto privatizavimo metu ieškovė buvo nepilnametė ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės privatizuoti butą. Ieškovei tapus pilnametei – yrant tėvų santuokai, ji neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, žinių ir galimybių šį procesą baigti savarankiškai. Ieškovė suklaidinta privatizavimo institucijos darbuotojų, buvo įsitikinusi, kad nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, tokios galimybės apskritai nėra. Ieškovės motinai gavus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-07-15 raštą „Dėl būsto nuomos mokesčio pakeitimo nuo 2022-07-01“, ieškovė ir jos motina pradėjo domėtis buto įsigijimo iš atsakovės galimybėmis ir paaiškėjo, kad ieškovė buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą, kurį galėjo būti tęsiama ir po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, taip pat paaiškėjo, kad ieškovė ir jos motina buvo suklaidintos. Esant atsakovės tęstiniam pažeidimui, jis tęsėsi iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, todėl 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 metų bendras ieškininės senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, netenkinus pirmojo prašymo, ieškinį atmesti. Triplike atsakovė iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus.
10. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo
11. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Buto nuomininkas buvo ieškovės tėvas Č. P., o ieškovė ir jos motina J. P. buvo jo šeimos narės. Ieškovė teigė, kad orderio, kurio pagrindu butas buvo skirtas ieškovės tėvui, neišsaugojo ir pareiškimo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl buto privatizavimo, neturi. 1992-11-10 buvo inventorizuotas. Gyvenamojo namo dalies, buto įkainojimo aktu (toliau – Įkainojimo aktas) butas buvo įkainotas, nurodant apskaičiuotą buto kainą – 17 601 rublių, kurį už tuo metu buvusią nepilnametę ieškovę 1992-12-03 pasirašė jos motina J. P.. 1992-12-03 ir 1992-12-04 mokėjimo pranešimais ieškovei buvo nurodyta sumokėti už butą Įkainojimo akte nustatytą sumą. 1995-02-07 ieškovė ir Vilniaus elektros tinklai sudarė Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį.
12. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 1998-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 8873-1998 pripažino Č. P. netekusiu teisės į gyvenamąjį plotą. 1999-04-16 J. P. ir UAB „Pašilaita“ sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria J. P. buvo išnuomotas butas. 1999-04-16 J. P. su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė Atsiskaitymo už butą šildymą ir karštą vandenį neterminuotą sutartį Nr. 3214633, 1999-04-16 J. P. ir UAB „Pašilaita“ sudarė Komunalinių ir eksploatacinių paslaugų išlaidų apmokėjimo sutartį. 2001-04-20 J. P. ir UAB „Pašilaita“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto.
Dėl ieškovės teisės privatizuoti butą
13. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.
14. Nuo 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau - BPĮ) (galiojo iki 2001 m. sausio 1 d.), kuris suteikė teisę valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkams pareiškusiems prašymą iki 1992 m. gruodžio 1 d. įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Vėlesniuose įstatymo pakeitimuose buvo suteikta galimybė iki 1997 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus Seimo sudarytai komisijai ir ši teisė vėliau buvo pratęsta iki 1998 m. liepos 1 d.
15. BPĮ 2-4 straipsniuose buvo išvardinti privatizavimo objektai ir subjektai, t. y. patalpos, kurios galėjo ir negalėjo būti privatizuotos ir asmenys, kurie galėjo pasinaudoti privatizavimo teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuoseklioje savo praktikoje aiškinant BPĮ nuostatas yra pripažinęs, jog sprendžiant ieškovo teisės privatizuoti butą pagal BPĮ, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą pagal BPĮ 4 straipsnį, o butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu pagal BPĮ 2, 3 straipsnius, todėl teismas laiko šias aplinkybes įrodytomis ir papildomai jų nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl trečiosios būtinosios sąlygos buvimo – ar ieškovė pasinaudojo privatizavimo teise, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė tarp ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.
18. Ieškovė neteikė ir neginčijo aplinkybės, jog neturi susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (BPĮ 5 straipsnis). Byloje nėra pateiktas pareiškimas, kuriuo buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo ir įrodymų, pagrindžiančių kada ieškovė ar trečiasis asmuo kreipėsi dėl buto privatizavimo.
19. Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pateikus teismo sprendimą, kuriuo ieškovės tėvas pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąjį plotą, kaip reikalaujamą dokumentą privatizavimo procedūros pabaigimui, ieškovei ir jos motinai J. P. buvo nurodyta, kad butų privatizavimo procedūros tęsti nebegalima, kadangi baigėsi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminas (iki 1998-07-01), tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.
20. Anot ieškovės, jos motinai J. P. gavus SĮ "Vilniaus miesto būstas" 2021-07-15 raštą Nr. 1.35-21/3365 „Dėl būsto nuomos mokesčio pakeitimo nuo 2022-07-01“, joms pasidomėjus buto įsigijimo iš atsakovės galimybėmis, paaiškėjo, kad ieškovė ir jos motina J. P. buvo savivaldybės atsakingų už privatizavimą asmenų suklaidintos, nurodant, kad pradėtos Buto privatizavimo procedūros po 1998-07-01 negalima pabaigti. Tai yra ieškovė, praėjus daugiau nei 20 metų, kai negaliojo BPĮ suprato, jog yra suklaidinta, tačiau mano, kad buto privatizavimo procedūra yra pradėta pažengus, bet ne pabaigta.
21. Minėta, kad nėra pateikta daugiau jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę ar kitus asmenis dėl buto privatizavimo. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu įrodinėjo aplinkybę, jog nėra duomenų apie tai, kad tarp ieškovės šeimos narių būtų koks ginčas nėra, nes ieškovės vardu jos motina pasirašė Įkainojimo aktą, jame pirkėja nurodyta ieškovė, atlikta buto inventorizavimo procedūra, 1992-12-03 ir 1992-12-04 mokėjimo pranešimuose buto pirkėja taip pat nurodyta ieškovė, o tai tvirtina, kad buto privatizavimo procedūros buvo pažengusios. Tačiau su tokiu aplinkybių argumentavimu nėra pagrindo sutikti, kadangi Įkainojimo akte įrašius tuo metu buvusią nepilnametę ieškovę kaip buto pirkėją, esant tik ieškovės motinos parašui, o ne visų šeimos narių parašų, tiesiogiai netvirtina tarp šeimos narių buvus susitarimą kieno vardus bus privatizuotas butas. Tuo tarpu buto inventorizavimas, Įkainojimo akto sudarymas ir jo pagrindu pranešimų siuntimas ieškovei ir juose nurodant ieškovę, nesant duomenų ir neginčijant apie įmokų įmokėjimą, leidžia daryti išvadą, apie tai, kad buvo domėtasi privatizavimo sąlygomis ir galimybėmis, buto verte, kainos dydžiu, t.y. šie įrodymai tvirtina, kad pastarieji veiksmai ir jų pagrindu gauti dokumentai gauti informacijos gavimo tikslu.
22. Teismo vertinimu, galiojęs BPĮ teisinis reglamentavimas suteikė pakankamai ilgą laiką asmenims pasinaudoti teise į buto privatizavimą ir iš esmės nekėlė jokių sudėtingų procedūrų. Ieškovė ketindama įgyti subjektyvią teisę į buto privatizavimą turėjo iki 1998 m. liepos 1 d. pateikti prašymą Seimo sudarytai komisijai, bet to nepadarė. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė, tiek tuo metu buvusi jos įstatyminė atstovė/-ai iki 1998 m. liepos 1 d. turėjo pakankamai laiko parengti prašymą ir pateikti jį Seimo sudarytai komisijai taip išreikšdama aiškiai savo valią dėl privatizavimo santykių sukūrimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jei jai ir jos motinai seniūnijos darbuotojos būtų tinkamai informuotos apie butų privatizavimo procedūros pasibaigimo nustojus galioti BPĮ, ieškovės motina nebūtų sudariusi buto nuomos sutarties, o būtų reikalavusi pabaigti pradėtą procedūrą, tačiau pastaroji išvada, teismo vertinimu, nėra vienareikšmiška, nes buto nuomos sutartis sudaroma ir dėl to, kad asmuo negali/nepajėgus finansiškai įgyti buto ar galimai egzistuoja kitos priežastys galėjusios lemti sprendimą pasirašyti buto nuomos sutartį, turint omenyje, kad ieškovės tėvai buvo išsituokę ir ieškovės tėvas pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą.
23. Teismo reikalavimu į bylą buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo 2013-03-13 archyvinių dokumentų perdavimo - priėmimo aktas Nr. A109-373 (3.3.1.18-PD1), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija perdavė archyvui saugoti namo (duomenys neskelbtini) 1991—1994 m. butų privatizavimo bylas, tačiau kaip paaiškino atsakovės atstovė, buvo perduota paties namo, o ne konkretaus buto privatizavimo byla, daugiau archyvinių duomenų dėl ieškovės nurodomo vykdyto buto privatizavimo proceso archyve rasti nepavyko.
24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančio Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-06-27 sprendimo Nr. 224 „Dėl butų skyrimo“ 6 punkto ir prie jo esančio 2 priedelio dėl buto (duomenys neskelbtini) skyrimo Č. V. P. kopijas, tačiau iš pastarųjų įrodymų spręsti apie pradėtą buto privatizavimo procesą nėra pagrindo.
25. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.).
26. Nesant į bylą pateiktų duomenų apie faktiškai pradėtą buto privatizavimo procesą, įvertinant tai, kad pareiga teikti įrodymus ir, atitinkamai, pasekmės, jei tokie įrodymai nepateikti, tenka būtent ieškovei, siekiančiai įrodyti, kad ieškovė, kaip subjektas, kuriai įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo, darytina išvada, kad ieškovė neabejotinų šios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikė.
27. Šių aplinkybių ir teismo padarytų išvadų visuma leidžia teismui spręsti, jog ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise nepasinaudojo dėl nesvarbių priežasčių iki 1998 m. liepos 1 d., nes nepateikė prašymo dėl buto privatizavimo, susitarimo, kieno vardu sudaroma buto pirkimo – pardavimo sutartis, todėl tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai ir ieškovės pareikštas reikalavimas dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo laikomas nepagrįstu ir teismo atmetamas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
28. Atsakovė, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą prašė taikyti ieškinio senatį. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog galiojęs teisinis reglamentavimas suteikė teisę ieškovei iki 1998 m. liepos 1 d. pateikti prašymą Seimo sudarytai komisijai dėl buto privatizavimo, todėl, teismo vertinimu, nuo šios datos turi būti pradėta skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžia, nes nuo šios datos ieškovė turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 16 d., t. y. žymiai praleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir teismo neprašė jį atnaujinti. Esant tokiais situacijai, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, teismas atmeta ieškinį ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
29. Esant aukščiau išdėstytam, kiti tiek ieškovės, tiek atsakovės ieškinio (ne)pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atmetus ieškinį ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio dalis).
31. Atmetus ieškinį procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (40,32 Eur) priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų ir 32 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.