Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Ši nuobauda V. K. paskirta už tai, kad jis 2016 m. spalio 1 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,64 prom. neblaivumo laipsnis. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. K. prašymas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino. Teismas nurodė, kad asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, negali tikėtis paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vien esant formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Teismas konstatavo, kad V. K. paskirta nuobauda yra adekvati jo padaryto teisės pažeidimo pobūdžiui ir jos sutrumpinimas būtų neefektyvus, nepasiektų ATPK 20 straipsnyje keliamų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

Apeliacinio skundo argumentai

V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams terminą.Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatė, jog yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant galima sutrumpinti atimtos teisės vairuoti terminą, tačiau nurodė, jog specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir turi egzistuoti išskirtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog sutrumpinus terminą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, o teisės pažeidėjo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės interesus. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, nes ATPK 329 straipsnyje nebuvo numatyta, jog specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti galima tik nustačius kokias nors išskirtines aplinkybes. Taip pat nebuvo numatytas draudimas sutrumpinti terminą, kai speciali teisė atimta už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus. Nors teismas pasisakė, kad sprendžiant šį klausimą turi būti įvertinami ne tik formalūs pagrindai, bet ir visos aplinkybės (pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į nuobaudą, elgesys nuobaudos vykdymo metu, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės), tačiau skundžiamą sprendimą priėmė jų neįvertinęs ir motyvus grindė išskirtinai remdamasis pažeidimo šiurkštumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažeidimo šiurkštumas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi svarstant prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.Teismas neįvertino, jog reali turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, pažeidėjas iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nedelsdamas sumokėjo baudą, nebuvo teistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad pažeidėjo elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, nuobaudos vykdymo metu naujų pažeidimų V. K. nepadarė. Pažeidėjas patyrė pakankamai nepatogumų ir yra motyvuotas ateityje griežtai laikytis įstatymų. Jo įsitikinimu sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuobaudos tikslai būtų pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K., 2016 m. spalio 1 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. Vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,64 prom. girtumo laipsnis. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą V. K. teismas skyrė 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Pareiškėjas nurodė, kad ATPK 329 straipsnyje nebuvo numatyta, jog specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti galima tik nustačius kokias nors išskirtines aplinkybes. Apygardos teismas pažymi, kad dėl ATPK 329 straipsnio taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo požymiais panaši į ATPK 30¹ straipsnį, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4/2013). Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, kad įstatymas nenumato išskirtinių aplinkybių privalomumo sprendžiant teisių atėmimo termino sutrumpinimo klausimus, yra nepagrįstas.Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė kito teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, kai yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai jis gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog yra visi formalieji pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 59-60), jis yra atestuotas pagal 4 ir 8 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 47, 48). Yra pabaigęs papildomus vairuotojų mokymus (b. l. 46). Nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo dienos, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas netenkintas, praėjo pusė specialiosios teisės atėmimo termino. V. K. yra sumokėjęs teismo nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 45). Pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą yra sveikas ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 49). Tai, kad pažeidėjas įvykdė formalias įstatymo apibrėžtas sąlygas, nebuvo teistas ir galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų teisės pažeidimų necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Dalis formaliųjų pagrindų yra susiję su pažeidėjo pareigomis, kurias jis ir taip privalėjo vykdyti. Naujų pažeidimų nedarymas, baudos sumokėjimas yra asmens padariusio pažeidimą pareigos ir nedaro jo išskirtinai teigiamu, nerodo jo asmens pasitaisymo, pasikeitusio požiūrio į visuomenėje nepriimtiną elgesį, tvirto nusiteikimo ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Įstatyme įtvirtintų formalių sąlygų įvykdymas nėra išskirtinė aplinkybė ir necharakterizuoja V. K. geriau, nei kitų asmenų. Nedarydamas pažeidimų ir laikydamasis įpareigojimų jis elgėsi taip, kaip ir turi elgtis sąžiningas pilietis. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas atsisakęs tenkinti prašymą įvertino tik formalius teisių atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir nors pasisakė apie kitų svarbių aplinkybių vertinimą (pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į nuobaudą, elgesys nuobaudos vykdymo metu, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės), tačiau sprendimą priėmė į jas neatsižvelgęs. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino įstatyme nustatytas privalomas termino sutrumpinimo sąlygas bei atsižvelgė į prašyme nurodytas papildomas aplinkybes, išskyrė pažeidėjo teigiamą požiūrį į nuobaudą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu. Reikšminga tai, kad V. K. padarytas pažeidimas sukėlė didelį pavojų visuomenei, todėl pasikeitusį jo požiūrį parodytų ne jo asmeninių pareigų vykdymas, kuris ir taip yra privalomas, apgailestavimas dėl asmeninių nepatogumų, pasiteisinimai ir gailėjimasis dėl savo veiksmų, o akivaizdi jo elgesio nauda visuomenei. Visuomeniškai naudingas pažeidėjo elgesys parodytų pasikeitusi jo požiūrį, kad jis gerbia visuomenės narius, apgailestauja dėl visuomenei sukelto pavojaus ir savo veiksmais atlygina visuomenei už savo neteisėtus veiksmus. Padarius pažeidimą vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl nuobaudos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant suvaržymus. Nuobaudos vykdymo metu patiriami nepatogumai, suvaržymai yra natūralus nubausto asmens veiksmų rezultatas. Tai yra paties asmens veiksmų pasekmė, o ne teismo, nesutrumpinusio teisės vairuoti transporto priemonę termino, neteisėtas sprendimas.Svarbu tai, kad teismas, įvertinęs įstatyme nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo, išimties tvarka sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės. ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ši teisė nebegali būti panaikinama ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu ar kitų priežasčių. Šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.Apygardos teismas teigiamai vertina V. K. charakteristikoje pateiktą informaciją, jog jis yra charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą, tačiau pažymi, kad nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės. Šios charakterio savybės egzistavo prieš pažeidimo padarymą ir pažeidimo padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti V. K. nuo pažeidimo padarymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. K. elgesys pasikeitė, o nurodytos savybės turi įtakos sprendimui teisių atėmimo termino sutrumpinimo.

Remiantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.