- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-863-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02793-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- V. G., B. H., G. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl savininko nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – V. G., B. H., G. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Č. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. Įpareigoti atsakovę R. P. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus: (duomenys neskelbtini), esantį prie viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priestatą ir atskirą garažą, arba perkelti šiuos pastatus taip, kad būtų išlaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyti atstumai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ priešgaisrinės saugos reikalavimais nustatyti atstumai nuo ieškovui A. Č. priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
1.2. Atsakovei R. P. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui A. Č. įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti iš atsakovės R. P. sprendimo įvykdymo išlaidas.
2. Šalys A. Č. ir R. P. 2022 m. sausio 12 d. raštu pateikė teismui šalių 2022 m. sausio 4 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės 2022 sausio 4 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
4. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidas advokatų ar advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, išlaidas patirtas sumokant žyminį mokestį, prisiima pačios ir nereikalauja jų apmokėti viena iš kitos bei atsisako nuo reikalavimo jas priteisti.
5. Taikos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu teismas paskirstytų trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas įsipareigoja atlyginti trečiųjų asmenų ieškovo pusėje patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė įsipareigoja atlyginti trečiųjų asmenų atsakovės pusėje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Šalys sutarties 3.3 punktu susitarė, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir (ar) kitas teismo patirtas išlaidas, susijusias su byla, atlygina šalys lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė
10. Apeliantė (atsakovė) R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-129-272/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
11. Nurodo, kad atsakovei gavus teismo nutartį paaiškėjo, jog ieškovas, atvykęs pasirašyti Taikos sutarties su atsakove (šalių atstovai pasirašyme nedalyvavo), jai pateikė pasirašyti ne tą Taikos sutarties redakciją, kuri, tarpininkaujant šalių atstovams, buvo suderinta. Teigia, kad ieškovas į Taikos sutartį be atsakovės žinios ir sutikimo įtraukė 3.2 punktą, dėl kurio šalys niekada nesitarė ir nesiderėjo.
12. Anot atsakovės, jos nurodomas aplinkybes, patvirtina ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimas, derinant Taikos sutarties sąlygas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 4 d. Nurodo, kad visos sutarties korekcijos ir pataisymai buvo atliekami šalių atstovams apsikeičiant elektroniniais laiškais, tačiau nei viename elektroniniame laiške derybų metu ieškovo atstovai nesiūlė Taikos sutartį papildyti nuostata dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų pasidalijimo.
13. Teigia, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas į sutartį nebuvo įtrauktas tikslingai. Kaip matyti iš ieškovo atstovo 2021 m. gruodžio 13 d. elektroninio laiško, ieškovas prieštaravo trečiuosius asmenims įtraukti į Taikos sutartį, motyvuodamas derybų užvilkinimu, todėl buvo nuspręsta trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palikti spręsti teismo nuožiūra, remiantis CPK 94 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.
Atsiliepimas
14. Atsakovė teigia, kad 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovas atsiuntė pakoreguotą taikos sutartį derinimui. 2022 m. sausio 4 d. atsakovės atstovė, elektroniniu laišku ieškovo atstovui nurodė, jog atsakovė sutinka su galutine sutarties redakcija, kuri yra pridedama prie siunčiamo laiško bei klausė, kokiu būdu šalys pasirašys taikos sutartį. Šalių atstovai taikos sutarties pasirašyme nedalyvavo. Tačiau po nurodyto 2022 m. sausio 4 d. elektroninio laiško išsiuntimo atsakovės atstovė (ir pati atsakovė) negavo jokio papildomo ieškovo ar jo atstovų elektroninio laiško, kuriame būtų nurodoma, jog ieškovui nebetinka šalių suderintos taikos sutarties sąlygos. Kaip matyti, tą pačią dieną Taikos sutartis šalių buvo pasirašyta, tačiau šalių pasirašytoje taikos sutartyje atsirado šalių (jų atstovų) nederinta 3.2 punkto nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims atlyginimo.
15. Tretieji asmenys V. G. ir B. H. pateiktu atsiliepimu su atsakovės atskiruoju skundu sutiko.
16. Nurodo, kad įvertinus kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. susirašinėjimą elektroniniais laiškais tarp ieškovo įgaliotų atstovų ir atsakovės įgaliotų atstovų, nėra objektyvaus pagrindo abejoti, kad iki taikos sutarties 2022 m. sausio 12 d. pateikimo teismui tvirtinti atsakovės interesus atstovaujančiai advokato padėjėjai nebuvo pateikta ir žinoma taikos sutarties 3.2 punkto redakcija.
Šalies argumentai
17. Ieškovas su atsakovės pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
18. Nurodė, kad tretieji asmenys V. G. ir B. H. procese dalyvauja atsakovės pusėje, o G. Č. – ieškovo pusėje, todėl sąžininga ir teisinga, kad sudarius taikos sutartį, kiekviena šalis atlygina trečiųjų asmenų, kurie dalyvavo tos šalies pusėje, bylinėjimosi išlaidas. Kartu pabrėžia, kad atsakovė iš esmės ginčija punktą, kurio neįrašymas net nekeistų teismo procesinio sprendimo ir bylos baigties.
19. Atsakovės į bylą pateikti vidiniai derybų susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovės atstovė bendravo su dviem ieškovo atstovais, kad vyko komunikacija telefonu ir el. paštu. Be to, atsakovė į bylą pateikė slapta darytus pokalbių įrašus tarp ieškovo ir atsakovės. Visa tai patvirtinta, kad šalių derybos vyko įvairiai – nebuvo nustatyta kažkokia tariama taikos derybų tvarka, t. y. kad neva visa komunikacija turi būtinai vykti per atstovus ar būtinai el. paštu. Todėl aplinkybė, kad atsakovės atstovai galimai negavo kažkurios Taikos sutarties redakcijos yra pačios atsakovės ir jos atstovų tarpusavio nesusikalbėjimo įrodymas, o ne ieškovo tariamas nesąžiningumas.
Šalies argumentai
20. Ieškovas taip pat ginčija atsakovės pateiktus įrodymus byloje, nurodydamas, kad pateikti šalių derybų susirašinėjimai laikytini konfidencialia šalių derybine informacija. Taip pat ieškovas nurodo, kad slapta daryti pokalbių įrašai tarp ieškovo ir atsakovės kelia rimtų klausimų dėl atitikties CPK įrodymų leistinumo reikalavimams.
21. Ieškovas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma taikos sutarties 3.2. punkto sąlyga, kadangi atsakovė pasirašė ant kiekvieno taikos sutarties puslapio, taip patvirtindama, kad visas sutarties turinys jai žinomas. Tokia ir yra pasirašymo esmė – patvirtinti susipažinimą su dokumento turiniu. Be to, Taikos sutarties apimtis yra nedidelė – vos 2 puslapiai. Susipažinti su visu tekstu užtruktų daugiausia kelias minutes. Todėl versija, kad atsakovė tinkamai nesusipažino su Taikos sutartimi dėl dokumento apimties taip pat atmestina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
23. Apeliacijos objektą sudaro 2022 m. sausio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta patvirtinti ieškovo ir atsakovės 2022 m. sausio 4 d. sudarytą Taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
25. Atsakovė kartu su 2022 m. vasario 2 d. patikslintu atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimą elektoriniai laiškais derinant Taikos sutarties sąlygas, bei 2022 m. sausio 31 d. telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės garso įrašo kopiją.
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė susirašinėjmu elektroniniais laiškais grindžia jos valią sudaryti Taikos sutartį atitinkamomis sąlygomis, bei į tai, kad ieškovas teikdamas atsiliepimą su jais susipažino ir galėjo pateikti savo argumentus, teismas juos prijungia prie bylos ir vertina priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Tuo tarpu, pateiktas garso įrašas, akivaizdu yra padarytas jau po teismo nutarties priėmimo, todėl šį įrodymą atsisakoma prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo esmės
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
28. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
29. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Teismas taip pat privalo tirti, ar taikos sutarties sąlygos atspindi tikrąją šalių valią, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis c. b. Nr. e2-660-585/2021).
30. Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-129-272/2022, kuria buvo patvirtinta ieškovo teismui pateikta ieškovo ir atsakovės pasirašyta 2022 m. sausio 4 d. taikos sutartis. Atsakovės teigimu, ieškovas į taikos sutartį įtraukė papildomą sąlygą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims, dėl kurios šalys nesiderėjo. Atsakovė nurodo, kad apie 3.2. punkte nurodytą papildomą sąlygą sužinojo tik gavusi teismo nutartį.
31. Iš atsakovės pateiktų įrodymų byloje matyti, kad Taikos sutartis buvo derinama šalių teisininkų, ką patvirtina atsakovės teismui pateikti elektroniniai laiškai. Elektroninių laiškų turinys taip pat patvirtina aplinkybę, kad sutarties korekcijos ir pataisymai buvo atliekami šalių atstovams jais apsikeičiant. 2021 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku (Priedas Nr. 1, psl. 14) ieškovas nurodė, kad V. G. (trečiojo asmens) įtraukimą į taikos derybas vertina neigiamai, toks įtraukimas užvilkintų taikos derybas. Apie vėliau vykusias derybas dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nenustatyta. 2021 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku (Priedas Nr. 1, psl. 31) ieškovas atsiuntė atsakovei pakoreguotą taikos sutartį su kuria atsakovė 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku (Priedas Nr. 1, psl. 36) sutiko. Sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, tačiau trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų klausimas projekte nenurodytas. Todėl, teismas vertindamas aptartus įrodymus, negali nesutikti su atsakovės nurodoma pozicija, kad šalys sulygo dėl sutarties redakcijos, kurioje nebuvo nustatytas aptariamas 3.2. punktas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems asmenims.
32. Pažymėtina, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytomis teismų suformuotomis taisyklėmis dėl taikos sutarčių tvirtinimo, darytina išvada, kad atsakovė nebuvo išreiškusi savo valios dėl taikos sutarties 3.2. punkto nuostatų, todėl konstatuotinas atsakovės valios išraiškos ydingumas.
34. Todėl, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovo ir atsakovės 2022 m. sausio 4 d. sudaryta Taikos sutartis netvirtinama.
35. Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio šalims koreguoti Taikos sutarties sąlygų ir teikti ją teismui tvirtinti pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-129-272/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl ieškovo A. Č. ir R. P. 2022 m. sausio 4 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, atmesti.
Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.