- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2-43-182/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01042-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Ieškovas
- D. A. K.
- Atsakovas
- E. K., D. A. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant ieškovei D. A. K., jos atstovei advokatei N. R., atsakovams E. K., D. A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. K. ieškinį atsakovams E. K., D. A. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė D. A. K. pareiškė ieškinį atsakovams E. K., D. A. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo, kuriuo prašo:
1) nustatyti naudojimo tvarką gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr.( duomenys neskelbtini): ieškovei D. A. K. naudojimui priskiriant namo dalį - patalpas name, plane pažymėtas: 1-2 (7.58 kv. m.), 1-1 (5.19 kv. m.), 1-3 (9.93 kv. m.), 1-4 (13.47 kv. m.), 1-5 (4.34 kvv. m.), 1-7 patalpoje jai priskiriant 5.62 kv. m. patalpą, padalinant ją į dvi dalis pertvara, iš viso 46, 13 kv. m. bendrojo ploto, šio gyvenamojo namo ploto vertė - 18 953.00 Lt; atsakovui E. K. naudojimui priskiriant namo dalį - patalpas name, plane pažymėtas: 1-6 (12.21 kv. m.), 1-10 (5.67 kv. m.), 1-11 (13.64 kv. m.), 1-8 (2.91 kv. m.) ir 1-7 patalpoje E. K. priskiriant 5.00 kv. m., patalpą padalinant į dvi dalis, bei po patalpa 1-9 esantį akmens rūsį, kurio vertė 162 Lt. Iš viso 45, 73 kv. m. bendrojo ploto, šio gyvenamojo namo ploto su rūsiu vertė 18951 Lt; atsakovei D. A. K. naudojimui priskiriant: 1-12 (18.06 kv. m.), 1-13 (9.86 kv. m.), 1-14 (7.27 kv. m.), 1-15 (3.15 kv. m.) ir 1-16 (2.93 kv. m.), bei po patalpa 1-13 esantį betoninį rūsį, kurio vertė 855.00 Lt. Iš viso 41,27 kv. m. bendro ploto, šios gyvenamojo namo ploto su rūsiu vertė 17812 Lt.
2) atidalinti ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). tokia tvarka ir būdu: ieškovei D. A. K. asmeninėn nuosavybėn paskirti: ūkinį pastatą 4Ilm, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), užstatytas plotas 50,00 kv. m, vidutinė rinkos vertė 2020,00 Lt, ūkinį pastatą 8I1m, unikalus Nr. 5993- 6011-6081, užstatytas plotas 21,00 kv. m, vidutinė rinkos vertė 971,00 Lt, ūkinį pastatą 11I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 22,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė 949,0 litai, ir 1/3 kiemo statinių, žymėjimas k., unikalus Nr. (duomenys nekeistini), vidutinė rinkos vertė 175 Lt, 1/3 kiemo statinių vertė 58.00 Lt. Iš viso jai tenkančių ūkinių pastatų vertė 3998,00 Lt, iš viso tenkančio turto vertė - 22951,00 Lt; atsakovui E. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: ūkinį pastatą 5I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 11,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 343,0 litai, ūkinį pastatą 6I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 17,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 617,0 litų, ūkinį pastatą 7I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 21,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 805,00 litų, garažą 10I1P, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 21,0 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1200,0 litas, 1/3 kiemo statinių vertė 58,00 Lt. Iš viso E. K. tenkančių ūkinių pastatų vertė 3023,00 Lt, iš viso tenkančio turto vertė - 21 974,00 Lt; atsakovei D. A. K. priteisti asmeninėn nuosavybėn ūkinį pastatą 2I1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 24,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 823,0 litai, ūkinį pastatą 3I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 33,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė; 1420,0 litų, ūkinį pastatą 9I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 26,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1230,0 litai. Iš viso J. A. K. tenkančių ūkinių pastatų vertė 3532,00 Lt. Iš viso tenkančio turto vertė - 21344 Lt.
3) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad po vyro mirties paveldėjo 1/3 dalis gyvenamojo namo - 1A1m, unikalus numeris (duomenys nekeistini), kurio bendras plotas - 133,13 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 54700,0 liti, 1/3 dalis ūkinio pastato 211 m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 24,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 823,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 31l m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 33,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1420,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 411 m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 50, 00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 2020,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 5Ilm, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 11,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 343,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 6I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 17, 00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 617,0 litų, 1/3 dalis ūkinio pastato 7I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 21,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 805,0 litų, 1/3 dalis ūkinio pastato 8I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 21,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 971,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 9I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 26,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1230,0 litų, 1/3 dalis garažo 10I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 21,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1200,0 litai, 1/3 dalis ūkinio pastato 11I1m, unikalus Nr.(duomenys nekeistini), 22,0 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 949,0 litai, 1/3 dalį kiemo statinių ( šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr.(duomenys nekeistini), vidutinė rinkos vertė -175,0 litai. Statinių vidutinės rinkos vertės nustatytos 2010-05-12 pagal rinkos vertę. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra bendroji dalinė jos ir kitų atsakovų nuosavybė, tačiau ji iki šiol neturi galimybės tinkamai prižiūrėti ir naudotis jai priklausančiu turtu, nes juo naudojosi tik atsakovai bei jų giminaičiai. Apie ketinimus atidalinti mano dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (ūkiniais pastatais) ne kartą žodžiu ir raštu informavo atsakovus, siūlė jiems nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, nes kitaip negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovai su jos pasiūlymais nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą nesutiko. 2009-08-19 ji kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl minėto turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010 jos ieškinį ir atsakovų priešieškinį atmetė, konstatavęs, kad naudojimosi tvarkos ir atidalijimo projektai netinkami. Susitarti dėl naudojimosi tvarkos ir turto atidalinimo su kitais bendraturčiais nepavyksta, nors namas negyvenamas, ji negali patekti į namą dėl užkaltų durų. Ji neturi kitos nuosavybės be aptarto turto dalies ir miško ūkio paskirties žemės (duomenys nekeistini) kaime. Nori persikraustyti gyventi į paveldėtą namo dalį, nes kartu su aptartu turtu paveldėjo ir nemažą dalį žemės, kurioje žada ūkininkauti (ūkininko pažymėjimo kopija pridedama), gyvendama (duomenys nekeistini). galėtų lengviau nuvykti į Druskininkus, kur gyvena jos giminės, be to, dažnai gydosi, nes yra ligota. Nurodo, kad siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų visų bendraturčių interesus ir užkirstų kelią ateityje galimiems nesutarimams. Atsakovus E. K. ir Janiną A. K. sieja kraujo ryšys - jie artimi giminės, todėl jų dalys turėtų būti šalia vienas kito. Jai priskirtina kraštinė namo dalis, kur yra krosnis, nes ji gyvenamajame name ketina gyventi ir žiemą, o atsakovai čia atvažiuoja tik vasaros metu. Projekte pažymėtomis namo dalimis, patalpą 1-7 padalinus pusiau, t.y., įrengus pertvarą būtų galima naudotis izoliuotai, nereikėtų perkelti durų, o tik reiktų įrengti duris tarp patalpų 1-10 ir 1-8. Pačios pertvaros įrengimas - galimas, Druskininkų sav. administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštas S A-112-13-216 pridedamas. Padalinus patalpą 1-7 atsakovo E. K. naudojimui tektų 5 kv. m. patalpos, ieškovės naudojimui 5.62 kv. m. patalpos. Įsirengusi duris tarp patalpų 1-3 ir 1-4 galėtų atskirai naudotis namu (įėjimas per patalpą 1-1). E. K., įsirengęs duris tarp patalpų 1-8 ir 1-10, taip pat laisvai galėtų naudotis savo namo dalimi. Kiekvienas iš bendraturčių turi atskirą įėjimą į savo naudojamas patalpas, t. y.: D. A. K. patektų į savo dalį per patalpą 1-1, A. K. - per patalpą 1-15, o E. K. - per patalpą 1-10. Atlikus šiuos gyvenamojo namo pertvarkymus juo būtų galima naudotis racionaliau, toks naudojimosi tvarkos nustatymas ploto atžvilgiu yra artimas pagal priklausančias nuosavybės teise dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei priskirtinų patalpų 1-1 ir 1-2 (priestatai) sienos yra iš lentų, kurios supuvusios, patalpoms reikalingas skubus kapitalinis remontas, perstatymas (2, 3 nuotraukos). Be to, po atsakovams priskirtinomis patalpomis 1-13, 1-9 yra rūsiai. Patalpos 1-14, 1-15,1-16 yra mūrinės, naujesnės statybos, ir tuo pačiu vertingesnės, todėl jai realiai tektų tikrai ne vertingesnė gyvenamojo namo dalis. Atsakovei J. A. K. siūlomos patalpos naudojimosi tvarkos nustatymo projekte pagal jos išsakytą pageidavimą ankstesnėje civilinėje byloje. J. A. K. priskirtina namo dalis yra pati vertingiausia, patalpoms nereikia remonto. Siūlomas naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu projektas atitinka tiek ieškovės, tiek ir atsakovų pageidavimus, nepažeidžia jų interesų. Nustatant naudojimosi tvarką ir atidalijant gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, kiekvienai iš šalių paskiriant realiąsias turto dalis, šiek tiek nukrypstama nuo idealiųjų turto dalių. D. A. K. tektų turto už 22 951.00 Lt, E. K. - už 21 974.00 Lt, J. A. K. - 21 344 Lt. Pagal projektą ieškovei tenkanti didesnė turto dalis yra prastesnės būklės, jai reikalingas remontas, priestatams 1-1 ir 1-2 - kapitalinis remontas, todėl realiai jai tenka mažesnės vertės namo dalis. Be to, atsakovai iki šiol vieni naudojosi visu turtu, todėl atsakovui E. K. ieškovė nesiūlo kompensacijos už jai tenkantį šiek tiek didesnės vertės turtą.
Atsakovė D. A. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gyvenamojo pastato vertė yra ne 55716 Lt, kaip nurodo ieškovė, bet 54700 Lt, kaip nurodyta 2012-06-28 Nekilnojamojo turto registro išraše, ieškovės siūlomame projekte niekam nepriskirtos patalpa 1-9, po patalpa 1-13 nėra rūsio, nes ji yra po priestato patalpomis, E. K., įsirengęs tik vienas duris tarp patalpų 1-10 ir 1-8 ( vonia ir tualetas), į virtuvei skirtas patalpas 1-9 galės patekti tik per vonią ir tamsų kambariuką 1-7. Ieškovės pateiktame Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašte dėl patalpos 1-7 pertvaros, nenurodytos tos pertvaros įrengimo sąlygos ir tvarka. Nesutinka su siūlomu priestatų atidalijimo būdu, nes jai siūlomas pastatas 211m realiai yra sugriuvęs ir egzistuoja tik dokumentuose, todėl jo verte - 823 Lt nepagrįstai padidinta jai skirtų ūkinių pastatų vertės suma. Ūkiniai pastatai 511 m, 611 m. ir 711 m yra neilgaamžiai ir supuvus į žemę įkaltiems rąstams sugrius. Ieškovė neteisingai nurodė kiekvienam bendrasavininkui tenkančią bendrąją turto dalį, taip pat pagal pastatų atidalinimo projektą tenkančią statinių vertę.
Atsakovas E. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės pateiktas turto naudojimosi tvarkos projektas yra ydingas, aiškiai netinkamas ir neracionalus, nes ieškovė šioje byloje pateikė analogišką projektui, kurį J. A. K. analogišką buvo pateikusios civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010 ir kurį Druskininkų miesto apylinkės teismas įvertino kaip netinkamą ir iracionalų. Ieškovė šiai bylai pateikia faktiškai analogišką Projektą, kurį buvo pateikusi civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010, tik dabartiniame projekte jam siūlo gyv. namo patalpas, kurias ankstesnėje byloje siūlė atidalinti ieškovės nuosavybėn. Faktiškai, tenkinant ieškovės ieškinį, teismui būtina spręsti ir patalpų šildymo klausimą, nes jam skiriamos patalpos nėra šildomos, o ieškovės prašomos priskirti patalpos (namo plane pažymėtos ind. 1-3 ir 1-4) yra šildomos įrengta krosnimi tarp minėtų patalpų. Krosnis yra toje virtuvės dalyje (ind. 1-7), kurios dalį prašo sau priskirti ieškovė. Nors ten esanti krosnis ir liečiasi su jam skirtinos patalpos (ind. 1-6) siena, tačiau pati krosnis yra ir gali būti kūrenama (pakura) tik iš ieškovei prašomos priskirti virtuvės (ind. 1-7) patalpos. Jam tektų įsirengti skirtinose patalpose šildymą, nes kaip minėta, jokio šildymo jam skirtinose patalpose nėra. Be to, jis į jam siūlomą virtuvės dalį gali patekti tik per vonios ir tualeto patalpas, o pagal siūlomą projektą neturi galimybės apskritai patekti. Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-03-10 rašte Nr. SA-112-13-216 nurodyta abstrakti galimybė padalinti patalpą, tačiau ji techniškai nekonkreti. Esant tik tokiai išvadai nėra įmanoma apskritai vertinti šios patalpos (ind. 1-7, virtuvės) perskyrimo pagrįstumo ir kokybės (technine ir kokybės prasme). Ieškovės projektas dėl turto atidalinimo pažeidžia ir bendraturčių lygybės principą, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros padalinus bendrą turtą pagal ieškovės pateikiamą variantą, nes jam siūloma patalpa (ind. 1-9, akmens rūsys) savo paskirtimi ir turtine verte tikrai negali būti lyginama su gyvenama patalpa name, nes kaip minėta pagal projektą ieškovė sau nori atidalinti iš esmės didesnį kiekį gyvenamų patalpų (pagal jų kiekį ir jų plotą), lyginant su jam skiriamomis patalpomis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsileipimo į ieškinį nėra pateikęs, tačiau iš teismui pateiktų prašymų matyti, jog jis palaiko atsakovės J. A. K. atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės, jos atstovės ir atsakovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė D. A. K., atsakovas E. K., trečiasis asmuo V. K. lygiomis dalimis – po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 6,76 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nekeistini)(b. l. 20). Ieškovė D. A. K. ir atsakovai E. K., D. A. K. lygiomis dalimis – po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-19).
Ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir atidalinti ūkinius pastatus.
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teisė, t. y., teisė, pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
Ieškinyje ir atsiliepimuose nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog tarp bylos šalių yra gilūs nesutarimai, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas užtikrintų, jog visos bylos šalys galėtų įgyvendinti savo teisę naudotis jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, iš pateiktų atsiliepimų matyti, jog atsakovai tarpusavyje nesutarimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu neturi, jie vienas kitą palaiko ir vieningai nesutaria su ieškove dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką ne tik paskiriant jai naudotis tam tikras patalpas, t. y., nustatant jai skirtą dalį nuo kitų bendraturčių dalies, bet ir paskiriant naudotis patalpas kiekvienam atsakovui atskirai, o jie šioje byloje nėra išreiškę valios nustatyti naudojimosi tvarką tarpusavyje. Teismas sprendžia, jog ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas visa apimtimi, nes, pagal pareikštą reikalavimą nustačius naudojimosi tvarką tarp namo bendraturčių E. K. ir J. A. K., būtų iš esmės pažeista jų teisė bendrai tarpusavio sutarimu nuspręsti dėl jiems bendrąja daline nuosavybe tenkančios namo dalies naudojimo, todėl šioje dalyje teismas sprendžia ginčą tik dėl ieškovei priskirtinos naudotis namo dalies ir atsakovams bendrai naudotis priskirtinos namo dalies.
Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi tvarką siektina, kad naudotis paskirta reali gyvenamojo namo dalis kuo labiau atitiktų idealiąją dalį, tačiau, kiek reali gyvenamojo namo dalis atitinka idealiąją, sprendžiama atsižvelgiant ir į bendraturčiams naudotis tenkančių dalių naudingąsias savybes.
CK 4. 81 str. 1 d. numatyta, kad namo, buto, ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, į proporcingumo kriterijų, t. y., į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal ieškovės pateiktą siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei tenka 46,13 kv. m. bendrojo ploto namo dalis patalpos 1-2, 1-3, 1-4, 1-1, 1-5, bei dalis patalpos 1-7 (b. l. 15; 82), kadangi bendras namo plotas yra 133,13 kv. m. (b. l. 17), tai nustačius naudojimosi tvarką pagal šią tvarką ieškovei tektų 35/100 gyvenamojo namo bendrojo ploto, iš jo 9,93 kv. m. gyvenamojo ploto (patalpa 1-3) ir 13,47 kv. m. gyvenamoji patalpa 1-4, iš viso 23,4 kv. m. (b. l.102), kai bendras gyvenamasis plotas name yra 67,31 kv. m. (ieškovei tektų 35/100 gyvenamojo ploto) ir 22,73 kv. m. pagalbinio naudingo ploto namo dalis, kai pagalbinis naudingas plotas name yra 65,82 kv. m., todėl nustačius ieškovei naudojimosi tvarką pagal jos siūlomą projektą tektų 35/100 pagalbinio naudingo ploto. Taigi, pagal ieškovės siūlomą projektą ieškovei tektų ne tik didesnė nei idealioji bendro naudingo ploto dalis, bet didesnės nei idealiosios ir namo gyvenamojo ploto bei pagalbinių patalpų ploto dalis. Be to, ieškovei skyrus naudotis jos projekte nurodytą patalpos 1-7 dalį, atsakovai neturėtų galimybės šildyti patalpų 1-6 iš atsakovams liekančios naudotis 1-7 patalpos dalies (b. l. 15). Esant šioms aplinkybėms pertvaros įrengimas pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Be to, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus - pažymas dėl pertvaros įrengimo, teismas konstatuoja, jog juose nėra nurodytos šių pertvarų įrengimo techninės sąlygos, ieškovė ieškinyje neprašo jai pripažinti teisės įrengti pertvarą ir nenurodė šios pertvaros įrengimo kainos, nors posėdžio metu nurodė, kad įsipareigoja savo lėšomis per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą, o savo ieškinio reikalavimo nepatikslino, nors teismas siūlė patikslinti reikalavimus, teismas sprendžia, jog patalpa 1-7 nedalintina į dvi dalis, o paliktina naudotis bendrai visiems bendrasavininkams.
Nustatydamas gyvenamojo namo naudojimosi tvarką teismas atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siekia, kad naudojimosi tvarka būtų patogi visiems bendraturčiams ir užtikrintų jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Teismo nustatoma naudojimosi tvarka nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ir užtikrina, jog bendraturčių teisės bus minimaliai apribotos. Naudojimosi tvarka sumažina prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl šioje byloje teismo parinkta naudojimosi tvarka užtikrina visoms šalims priimtiniausią sprendimą.
Ieškovei paskirtina vienai naudotis patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-1 ir 1-5, t. y. 40,51 kv. m., namo naudingo ploto dalis (30/100), 23,4 kv. m. (35/100) gyvenamojo ploto ir 17,11 kv. m. (26/100) pagalbinių patalpų. Atitinkamai atsakovams bendrai naudotis priskirtinos patalpos 1-6, 1-8, 1-10, 1-9, 1-11, 1-13, 1-12, 1-15, 1-16, 1-14 (b. l. 15), kurių bendras plotas 82 kv. m., t. y. 61/100 bendro ploto, 43,91 kv. m. gyvenamojo ploto (65/100 name esančio gyvenamojo ploto) ir 38,09 kv. m. pagalbinių patalpų (58/100 pagalbinių namo patalpų). Patalpa 1-7, kurioje įrengta virtuvė, ir kuri apšildo 1-6 ir 1-7 patalpas, paliktina naudotis visiems bendraturčiams bendrai. Ieškovė ieškiniu neprašo paskirti jai naudotis rūsiais, į juos patekti ji turėtų per atsakovams paskirtas naudotis patalpas, o tai sąlygotų konfliktinių situacijų atsiradimo galimybę, todėl, neišeidamas už ieškinio ribų, teismas sprendžia, jog rūsių patalpos paliktinos naudotis atsakovams E. K. ir J. A. K. bendrai.
Įskaičiavus bendrai su atsakovais naudojamą patalpą 1-7, ieškovė galėtų naudotis 51,13 kv. m. namo dalimi (40,51+10,62), t.y., 38/100 namo bendrojo naudingo ploto, 35/100 namo gyvenamojo ploto, bei 34,02 kv. m. pagalbinėmis patalpomis (52/100). Įskaičiavus bendrai su ieškove naudojamą 1-7 patalpą, atsakovai bendrai naudotųsi 92,62 kv. m. bendrojo ploto (75/100), 43,91 kv. m. gyvenamojo ploto (65/100) ir 48,71 kv. m. pagalbinių patalpų (74/100).
Nustatydamas tokią naudojimosi tvarką teismas įvertina ir tai, kad atsakovams priskirtas kambarys 1-13, nors dokumentuose nėra priskirtas gyvenamosioms patalpoms, tačiau yra tinkamas gyventi, nes yra šildomas, turi langą ir 9,86 kv. m. ploto. Taip pat, teismas įvertina ir tai, jog tam, kad atsakovai galėtų naudotis 1-8 ir 1-9 patalpomis, jiems bus reikalinga įsirengti vienerias papildomas duris į patalpą 1-9. Kadangi atsakovams bendrai tenka didesnė dalis tinkamų gyventi patalpų (įvertinus 1-13 kambarį atsakovams paskirtas naudotis gyventi tinkamas plotas padidėja iki 53,77 kv. m.), teismas sprendžia, jog durų įrengimo išlaidų ieškovė atsakovams neturi atlyginti. Pažymėtina, jog tokia naudojimosi tvarka atitinka teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių principus (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai), taip pat teismų praktikoje nusistovėjusį reikalavimą atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).
Dėl ūkinių pastatų atidalijimo
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis.
Ieškovė reiškia reikalavimą atidalyti ūkinius pastatus, remdamasi registrų centro nustatytomis ūkinių pastatų vertėmis (b. l. 17-19). Iš ieškovės (b. l. 80-81), atsakovų paaiškinimų, vaizdinės medžiagos (b. l. 59, 84) matyti, kad ūkiniai pastatai 2J i 11J yra sugriuvę, todėl nežinoma jų reali vertė. Dėl šios priežasties nežinant tikrosios ūkinių pastatų vertės, nėra įmanoma teisingai ir proporcingai padalinti ūkinius pastatus tarp bendrasavininkų. Ūkiniai pastatai stovi ant žemės sklypo (b. l. 20), kuris nepadalytas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Atidalijant ūkinius pastatus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja išspręsti ir žemės naudojimo klausimą. Ieškovė ieškiniu nesiūlo nustatyti žemės naudojimosi tvarkos, rašytinuose paaiškinimuose pasisako, kad, atidalijus pastatus, bus reikalinga nustatyti servitutus, kad būtų galima statinių savininkams prieiti iki savo nuosavybės, tačiau jokio projekto nepasiūlė. Kadangi žemėje, kurioje stovi ūkiniai pastatai, nėra suformuota namų valda, nėra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, o atsakovei D. A. K. žemės sklypas iš viso nepriklauso, atidalinti ūkinius pastatus, nenustačius naudojimosi žeme tvarkos, būtų netikslinga, tai nepašalintų nesutarimų tarp statinių savininkų, bei pažeistų trečiojo asmens V. K. – žemės savininko, neturinčio statinių šiame žemės sklype, teises ir teisėtus interesus. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas dalyje dėl ūkinių statinių atidalijimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ir tik dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tai bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintai ieškinio daliai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau nepriteistinos iš trečiojo asmens. Atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovės patirtas žyminio mokesčio išlaidas kiekvienas po 14,30 Lt, bei sumokėti valstybei po 32,78 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovai turi pareigą atlyginti valstybei lygiomis dalimis po 26,96 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei po 181 Lt išlaidų už suteiktą antrinę pagalbą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nekeistini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
D. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis patalpas: 1-2 sandėlį (7,58 kv. m.), 1-3 kambarį (9,93 kv. m.), 1-4 kambarį (13,47 kv. m.), 1-1 koridorių (5,19 kv. m.), 1-5 koridorių (4,34 kv. m.);
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1-6 kambarį (12,21 kv. m.), 1-8 vonią (2,91 kv. m.), 1-10 koridorių (5,67 kv. m.), 1-9 sandėlį (6,30 kv.m.), 1-11 kambarį (13,64 kv. m.), 1-13 valgomąjį (9,86 kv. m.), 1-12 kambarį (18,06 kv. m.), 1-16 sandėlį (2,93 kv. m.), 1-15 koridorių (3,15 kv. m.), 1-14 virtuvę (7,24 kv. m.) su rūsiais R 7,06 kv. m. ir R 15,85 kv. m. palikti bendram naudojimui.
Patalpą 1-7 virtuvę (10,62 kv. m.) palikti bendrai naudotis visiems bendrasavininkams D. A. K., E. K. ir D. A. K..
Priteisti iš atsakovų E. K. ir J. A. K. ieškovės D. A. K. naudai po 14,30 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovo E. K. valstybės naudai 26,96 Lt (dvidešimt šešis litus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 32,28 Lt žyminio mokesčio, iš viso 59,24 Lt (penkiasdešimt devynis litus 24 ct), sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660, bei 181 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litų) išlaidų už suteiktą antrinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovės J. A. K. valstybės naudai 26,96 Lt (dvidešimt šešis litus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 32,28 Lt žyminio mokesčio, iš viso 59,24 Lt (penkiasdešimt devynis litus 24 ct), sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” įmokos kodas 5660, bei 181 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litų) išlaidų už suteiktą antrinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę pagalbą).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.