Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1680-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-29Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2A-1680-254/2013
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01042-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Atsakovas
E. K., J. A. K.
Ieškovas
D. A. K.
Trečiasis asmuo
V. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1680-254/2013;proceso Nr. 2-09-3-01042-2012-6;
procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1; 121.14; 121.18.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-182/2013 pagal ieškovės D. A. K. ieškinį atsakovams E. K. ir J. A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prašydamas:

1. Nustatyti naudojimo tvarką gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kel. 10:

1.1. Ieškovei naudojimui priskiriant namo dalį - patalpas name, plane pažymėtas: 1-2 (7.58 kv. m.), 1-1 (5.19 kv. m.), 1-3 (9.93 kv. m.), 1-4 (13.47 kv. m.), 1-5 (4.34 kv. m.), 1-7 patalpoje jai priskiriant 5.62 kv. m. patalpą, padalinant ją į dvi dalis pertvara, iš viso 46, 13 kv. m. bendrojo ploto, šio gyvenamojo namo ploto vertė – 18 953 Lt;

1.2. Atsakovui naudojimui priskiriant namo dalį - patalpas name, plane pažymėtas: 1-6 (12.21 kv. m.), 1-10 (5.67 kv. m.), 1-11 (13.64 kv. m.), 1-8 (2.91 kv. m.) ir 1-7 patalpoje atsakovui priskiriant 5.00 kv. m., patalpą padalinant į dvi dalis, bei po patalpa 1-9 esantį akmens rūsį, kurio vertė 162 Lt. Iš viso 45, 73 kv. m. bendrojo ploto, šio gyvenamojo namo ploto su rūsiu vertė 18 951 Lt;

1.3. Atsakovei naudojimui priskiriant: 1-12 (18.06 kv. m.), 1-13 (9.86 kv. m.), 1-14 (7.27 kv. m.), 1-15 (3.15 kv. m.) ir 1-16 (2.93 kv. m.), bei po patalpa 1-13 esantį betoninį rūsį, kurio vertė 855 Lt. Iš viso 41,27 kv. m. bendro ploto, šios gyvenamojo namo ploto su rūsiu vertė 17 812 Lt.

2. Atidalinti ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav. tokia tvarka ir būdu:

2.1. Ieškovei asmeninėn nuosavybėn paskirti: ūkinį pastatą 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 50 kv. m, vidutinė rinkos vertė 2 020 Lt, ūkinį pastatą 8I1m (unikalus Nr. 5993- 6011-6081), užstatytas plotas 21,00 kv. m, vidutinė rinkos vertė 971 Lt, ūkinį pastatą 11I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė 949 Lt, ir 1/3 kiemo statinių, žymėjimas k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 175 Lt, 1/3 kiemo statinių vertė 58 Lt. Iš viso jai tenkančių ūkinių pastatų vertė 3 998 Lt, iš viso tenkančio turto vertė – 22 951 Lt;

2.2. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti: ūkinį pastatą 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 343 litai, ūkinį pastatą 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 617 Lt, ūkinį pastatą 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 21,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 805 Lt, garažą 10I1P (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 21,0 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė – 1 200 Lt, 1/3 kiemo statinių vertė 58 Lt. Iš viso atsakovui tenkančių ūkinių pastatų vertė 3 023 Lt, iš viso tenkančio turto vertė – 21 974, Lt;

2.3. Atsakovei priteisti asmeninėn nuosavybėn ūkinį pastatą 2I1m (unikalus Nr.5993-6011- 6027), 24,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 823 Lt, ūkinį pastatą 3I1m, unikalu (Nr. (duomenys neskelbtini)), 33,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė - 1 420 Lt, ūkinį pastatą 9I1m, (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 26,00 kv. m. užstatyto ploto, vidutinė rinkos vertė – 1 230 Lt. Iš viso atsakovei tenkančių ūkinių pastatų vertė 3 532 Lt. Iš viso tenkančio turto vertė – 21 344 Lt.

Ieškovė ir atsakovai lygiomis dalimis – po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 6,76 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav. (t. 1, b. l. 16-19, 20). Naudojimosi tvarka bendra daline nuosavybe nenustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies: nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ieškovei paskiriant naudotis patalpas: 1-2 sandėlį (7,58 kv. m), 1-3 kambarį (9,93 kv. m), 1-4 kambarį (13,47 kv. m), 1-1 koridorių (5,19 kv. m), 1-5 koridorių (4,34 kv. m), o atsakovams: 1-6 kambarį (12,21 kv. m), 1-8 vonią (2,91 kv. m.), 1-10 koridorių (5,67 kv. m), 1-9 sandėlį (6,30 kv. m), 1-11 kambarį (13,64 kv. m), 1-13 valgomąjį (9,86 kv. m), 1-12 kambarį (18,06 kv. m), 1-16 sandėlį (2,93 kv. m), 1-15 koridorių (3,15 kv. m), 1-14 virtuvę (7,24 kv. m) su rūsiais R 7,06 kv. m. ir R 15,85 kv. m. paliko bendram naudojimui; patalpą 1-7 virtuvę (10,62 kv. m.) taip pat paliko bendrai naudotis visiems bendrasavininkams šiais motyvais:

1. Teismas sprendė, jog ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas visa apimtimi, nes pagal pareikštą reikalavimą nustačius naudojimosi tvarką ir tarp namo bendraturčių atsakovų, būtų iš esmės pažeista jų teisė bendrai tarpusavio sutarimu nuspręsti dėl jiems bendrąja daline nuosavybe tenkančios namo dalies naudojimo, todėl teismas sprendė atskirai tik dėl ieškovei priskirtinos naudotis namo dalies, o atsakovams paliko bendrai naudotis likusiomis gyvenamojo namo patalpomis.

2. Teismas įvertino, kad atsakovams priskiriamas kambarys 1-13, nors dokumentuose nėra priskirtas gyvenamosioms patalpoms, tačiau yra tinkamas gyventi, nes yra šildomas, turi langą ir yra 9,86 kv. m ploto, kad atsakovai galėtų naudotis 1-8 ir 1-9 patalpomis, jiems bus reikalinga įsirengti vienerias papildomas duris į patalpą 1-9. Tokiu būdu atsakovams bendrai tenka didesnė dalis tinkamų gyventi patalpų (įvertinus 1-13 kambarį atsakovams paskirtas naudotis gyventi tinkamas plotas padidėja iki 53,77 kv. m), todėl teismas sprendė, jog durų įrengimo išlaidų ieškovė atsakovams neturi atlyginti.

3. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus - pažymas dėl pertvaros įrengimo, konstatavo, jog juose nėra nurodytos šių pertvarų įrengimo techninės sąlygos, ieškovė ieškinyje neprašė jai pripažinti teisės įrengti pertvarą ir nenurodė šios pertvaros įrengimo kainos, nors posėdžio metu nurodė, kad įsipareigoja savo lėšomis per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą, o savo ieškinio reikalavimo nepatikslino, nors teismas siūlė patikslinti reikalavimus, ir sprendė, jog patalpa 1-7 nedalintina į dvi dalis, o paliktina naudotis bendrai visiems bendrasavininkams. Be to, ieškovei skyrus naudotis jos projekte nurodytą patalpos 1-7 dalį, atsakovai neturėtų galimybės šildyti patalpų 1-6 iš atsakovams liekančios naudotis 1-7 patalpos dalies (t. 3, b. l. 15). Esant šioms aplinkybėms pertvaros įrengimas pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.

3. Teismas pažymėjo, jog tokia naudojimosi tvarka atitinka teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių principus (CK 1.2, 1.5 ir kiti straipsniai), taip pat teismų praktikoje nusistovėjusį reikalavimą atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jie su atsakove sudaro šeimą, todėl bendrai gali naudotis bendromis patalpomis. Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl naudojimosi ir disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymo konstatavo, jog ieškovės prašoma jai skirti namo dalimi (plane pažymėtomis indeksais: 1-12 (18,06 kv. m), l-13 (9,86 kv. m), 1-14 (7,27 kv. m), 1-15 (3,15 kv. m) ir 1-16 (2,93 kv. m) ilgus metus naudojasi atsakovė, kuriai šie namai yra gimti, toje dalyje yra jos daiktai, todėl ieškovei priteisus naudotis jos prašomą gyvenamojo namo dalį, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir civilinių santykių stabilumo principai. Tai reiškia, jog teismas pripažino, jog atsakovei yra pripažinta teisė naudotis šiomis patalpomis. Šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė, šioje byloje šia patalpas prašydama paskirti (pagal pateiktą jos projektą) atsakovei, tačiau teismas bendram naudojimui paskyrė ir apeliantui.

2. Iš esmės atsakovė prieštarauja tik ieškovės siūlomam projektui, pagal kurį jame nurodytos patalpos turėtų būti priskirtos naudotis apeliantui, teikdama, jog toks patalpų priskyrimas apeliantui neužtikrina interesų pusiausvyros. Faktiškai apeliantui neišvengiamai tektų naudojimuisi patalpos, pažymėtos indeksais: 1-10, 1-11, 1-9, kurios yra nešildomos, o ieškovei priskirtos patalpos yra šildomos. Apeliantas priverstas spręsti jam realiai skirtinų naudojimuisi patalpų 1-10, 1-11, 1-9 apšildymo klausimą, kuris pareikalaus nemažų sąnaudų. Be to, apeliantui neišvengiamai teks įsirengti įėjimo duris iš lauko į patalpą indeksu 1-10, nes į patalpą indeksu 1-15 įėjimu naudojasi atsakovė, ir toliau naudosis, įsirengti duris iš patalpos 1-10 į patalpą 1-6, bei pašalinti duris iš patalpos 1-6 į patalpas 1-4 bei 1-5 (kurios priskirtos ieškovei). Taigi, vykdant sprendimą apeliantui neišvengiamai tektų spręsti ne vienerių, o ketverių durų įrengimo bei jų pašalinimo ir sienų užtaisymo problemą, bei spręsti opų minėtų patalpų apšildymo klausimą.

3. Ieškovei ir atsakovams priskiriant bendram naudojimui patalpą pažymėtą indeksu 1-7 (virtuvę), pastaroji patalpa faktiškai taps konfliktų židiniu, dar labiau tik tuos konfliktus padidins ateityje. Šalys savo projektuose minėtoje civilinėje byloje dėl patalpos l-7 siūlė, kad ja naudotųsi ne daugiau kaip 2 asmenys (ieškovė ir apeliantas), tačiau teismas minėtą patalpą priskyrė naudojimuisi savo iniciatyva dar ir atsakovei, kuri būtent ir konfliktuoja su ieškove.

4. Teismas turėjo pastebėti ir įvertinti tą esminę aplinkybę, kad apeliantui neišvengiamai tektų patekti į pastato patalpas 1-9, per patalpą pažymėtą indeksu 1-11, 13,64 kv. m ploto (iš lauko per seniai nenaudojamas ir užkaltas duris), kuri įregistruota registre kaip gyvenamoji patalpa ir pastaroji patalpa faktiškai taptų koridoriumi ir realiai pagal savo paskirtį būtų negyvenamoji patalpa.

5. Bendras atsakovų gyvenamųjų patalpų plotas net sumažėtų, o ne padidėtų (patalpos 1-13 plotas 9,86 m², patalpos 1-10 plotas-13,64 kv. m), kaip teigiama sprendime.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimo dalį palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-29-182//2010 nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai. Teismas tuomet ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad bendratučių pateikti patalpų projektai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neracionalūs, ydingi. Teismas nurodė kad atmetus ieškinį ir priešieškinį, tai neužkerta kelio bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą ir pateikti kitą projektą atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Po priimto teismo sprendimo ieškovė dar dvejus metus negalėjo naudotis jai priklausančiomis patalpomis dėl atsakovų veiksmų, nes jie vėl užkalė patalpų duris iš vidaus.

2. Atsakovus sieja kraujo ryšys - jie artimi giminės, todėl jų dalys turėtų būti šalia vienas kito. Ieškovė visada prašė priskirti naudotis kraštinę namo dalį. Ligšiolinis atsakovų elgesys, kai jie gera valia nesutiko nustatyti naudojimosi tvarkos, rodo apie jų siekį naudotis patalpomis bendrai. Apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad patalpos 1-10, 1-9 ir 1-11 yra visai nešildomos. Teismui paskyrus patalpą l-7 (virtuvę) bendrai naudotis, išspręstas patalpos 1-6 apšildymo klausimas. Nors pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos projektą ji prašė patalpas 1-7 dalinti pusiau su atsakovu, ji neprieštaravo ja naudotis ir bendrai, tikėdamasi, kad ateityje pavyks su atsakovais pasiekti bendrą sutarimą ir išspręsti šios patalpos naudojimosi klausimą. Patalpa 1-10 yra koridorius, 1-9- sandėlis, jų šildyti nereikia, o 1-11 yra apšildoma, ją apšildo krosnis, kūrenama iš vidaus, iš patalpos 1-12. Apeliantas skunde ypač akcentuoja patalpų šildymo klausimą, teigia, kad teismas dėl to nepasisakė, tuo pažeidė atsakovų interesus. Pažymėtina, kad atsakovams palikus patalpas naudotis bendrai, atsakovai galės patys išspręsti šį klausimą bendru sutarimu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai nebuvo aktyvūs, patys neteikė jokių patalpų naudojimosi tvarkos projektų, patalpų apšildymo pertvarkos projektų, tik jiems prieštaravo. Matyti, kad juos tenkino buvusi situacija. Atsakovams priskirtoje naudotis namo dalyje, yra pastato apšildymo krosnys, dujinė viryklė, atskiras kaminas. Todėl teismas neprivalėjo spręsti dėl apšildymo projektų juos vertinti, nes nei ieškovė, nei atsakovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę, patalpų nebuvo prašoma atidalinti, o tik nustatyti naudojimosi tvarką jomis. Paminėtina, kad namas yra medinis, nėra būtinas visose be išimties patalpose krosninis šildymas. Šildymas gali būt pakeistas ir elektriniu, šildomasi židiniais, nes name yra du kaminai. Ieškovei priskirtose naudotis pagalbinėse patalpose 1-2 ir 1-1, 1-5 taip pat nėra jokio šildymo.

3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad patalpa 1-13, tai iš esmės gyvenamasis kambarys, tinkamas gyventi, nes yra šildomas, turi langą ir 9,86 kv. m bendro ploto. Ieškovė sutinka su šiuo vertinimu, nes patalpą atsakovė naudojo kaip gyvenamąją. Ši patalpa pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir yra nurodyta kaip valgomasis, t. y. kaip gyvenamoji zona. Apelianto argumentai, dėl atskirų įėjimų įrengimų į patalpas (išskyrus patalpą 1-9, ką pažymėjo ir teismas) atmestini, nes atsakovams yra priskirta bendrai naudotis visa likusia namo dalimi, ir iki šiol turėti atskirą įėjimą į patalpas būtinybės nebuvo. Tik ieškovei bus reikalinga įsirengti papildomas duris tarp patalpų 1-3, ir 1-4, tačiau jas ji sutinka įsirengti savo lėšomis. Atsakovų naudojamą namo dalį patenkama per du įėjimus, t. y. per patalpą 1-10 ir 1-15. Pagal byloje pateiktą gyvenamojo namo planą, matyti, kokios durys yra, ir situacija šiuo metu nėra pasikeitusi. Aišku, kai kurios durys yra senos, vienos jų - užkaltos lentomis, tačiau tas lentas galima bet kada pašalinti.

4. Atsakovams priskirta namo dalis yra žymai vertingesnė, nes jiems teismas priskyrė naudotis ir rūsius R-7,06 kv. m ir R 15,85 kv. m ploto. Jiems paliktos naudotis patalpos 1-14,1-15, 1-16 yra naujesnės statybos, mūrinės. Ieškovei paliktos patalpos 1-1, ir 1-2, yra iš lentų, kurios supuvę, ir šioms patalpoms reikalingas kapitalinis remontas. Tai matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų. Todėl atsakovų interesai dėl nustatytos naudojimosi tvarkos nėra pažeisti, jiems bendrai naudotis tenka vertingesnis, nei ieškovei paliekamas, turtas. Tačiau to ieškovė neginčija, nes, būdama neįgali, garbingo amžiaus, neturėdama nuosavybės teise kito gyvenamojo būsto, siekia turėti galimybę apsigyventi atskirai nuo atsakovų, jai priskirtoje namo dalyje.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovės ieškinyje pateikta naudojimosi tvarka yra identiška atsakovės nurodytai patikslintame priešieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010. Ieškovė prašė sukeisti vietomis jai ir apeliantui šiame projekte skirtas patalpas ir siūlė pertverti patalpą 1-7 (virtuvę). Civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010 ieškinys ir priešieškinys dėl naudojimo tvarkos namu nustatymo buvo atmestas, nes nebuvo pateiktas šildymo sistemos pertvarkymo projektas, teisėjai abejonių kėlė iš teiginys, jog durų perkėlimui nėra kliūčių. Be to, nepateikė pertvaros projekto. Ieškovė šių dokumentų šioje byloje taip pat nepateikė. Matyt dėl sutapusios apeliantų pozicijos dėl šių kliūčių nustatyti ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, teismas patalpas nusprendė atsakovams paskirti naudotis kartu.

2. Atsakovei skirtose patalpose, šaltame priestate šilčiausiu metų laiku yra vasaros virtuvė su dujine virykle, kuri nuo rudens iki pavasario perkeliama į pagalvinę patalpą 1-13. Todėl atsakovei nepriimtinas siūlymas naudotis dar viena virtuve (1-7).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl skundžiamo teismo sprendimo, tik dalyje dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovė ir atsakovai lygiomis dalimis – po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav. (t. 1, b. l. 16-19). Pagal 2012 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 17–19), namo bendrąjį ir naudingą plotą sudaro 133,13 kv. m., o gyvenamąjį – 67,31 kv. m., bei namo patalpų išdėstymas nurodytas 2004 m. balandžio 11 d. pagrindinio pastato 1A/m vidaus plotų eksplikacijoje ( b. l. 25).

Pirmosios instancijos teismas nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ieškovei paskiriant naudotis patalpas: 1-2 sandėlį (7,58 kv. m), 1-3 kambarį (9,93 kv. m), 1-4 kambarį (13,47 kv. m), 1-1 koridorių (5,19 kv. m), 1-5 koridorių (4,34 kv. m), o abiems atsakovams bendram naudojimui paliko 1-6 kambarį (12,21 kv. m), 1-8 vonią (2,91 kv. m.), 1-10 koridorių (5,67 kv. m), 1-9 sandėlį (6,30 kv. m), 1-11 kambarį (13,64 kv. m), 1-13 valgomąjį (9,86 kv. m), 1-12 kambarį (18,06 kv. m), 1-16 sandėlį (2,93 kv. m), 1-15 koridorių (3,15 kv. m), 1-14 virtuvę (7,24 kv. m) su rūsiais R 7,06 kv. m. ir R 15,85 kv. m.; visiems bendraturčiams patalpą 1-7 virtuvę (10,62 kv. m.) paliko naudotis bendrai.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirstymo naudotis patalpomis nelygybės klausimas yra visiškai nepagrįstas. Pagal skundžiamą teismo sprendimą ieškovė turės teisę naudotis gyvenamojo namo 23,4 kv. m gyvenamojo ploto (1-3 kambarį (9,93 kv. m) ir 1-4 kambarį (13,47 kv. m), o jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje šio ploto atžvilgiu sudaro 22,437 kv. m (67,31 kv. m / 3). Atsakovams paskirta naudotis 43,91 kv. m. gyvenamojo ploto (1-6 kambarys (12,21 kv. m), 1-11 kambarys (13,64 kv. m) ir 1-12 kambarys (18,06 kv. m)), kai jų dalis nuosavybės teisėje šio ploto atžvilgiu sudaro 44,872 kv.m. (67,31 kv. m / 3). Gyvenamojo namo pagalbinio naudingo ploto ieškovei paskirta naudotis 20,65 kv. m (1-1 koridorių (5,19 kv. m), 1-2 sandėlį (7,58 kv. m) ir 1-5 koridorių (4,34 kv. m) ir 1/3 1-7 virtuvės (3,54 kv. m.)), o jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje šio ploto atžvilgiu sudaro 21,94 (65,82 kv. m. / 3), o atsakovams liko 45,17 kv. m (po 1/3 1-7 virtuvės (viso 7,08 kv. m, t. y. 3,54 kv. m. x 2), 1-8 vonią (2,91 kv. m.), 1-9 sandėlį (6,30 kv. m), 1-13 valgomąjį (9,86 kv. m), 1-14 virtuvę (7,24 kv. m), 1-15 koridorių (3,15 kv. m) ir 1-16 sandėlį (2,93 kv. m) pagalbinio naudingo ploto, kai jų dalys nuosavybės teisėje atitiktų 43,88 kv. m (65,82 kv. m / 3 x 2). Kolegija pažymi, kad pagal paminėtą patalpų eksplikaciją patalpa 1-13 nors ir įvardinta valgomuoju, tačiau ji priskiriama prie gyvenamojo namo pagalbinio naudingo ploto. Kolegija sprendžia, kad teismas nenustatė esminės nelygybės dėl šalių naudojimosi gyvenamojo namo nei gyvenamuoju, nei pagalbiniu naudingu plotu. Taip pat buvo atsižvelgta į faktinį šalių naudojimąsi patalpomis 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, kurios buvo paskirtos naudotis atsakovams.

Apelianto teigimu, nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus ir neužtikrina interesų pusiausvyros, nes apeliantui neišvengiamai teks įsirengti įėjimo duris iš lauko į patalpą indeksu 1-10, taip pat duris iš patalpos 1-10 į patalpą 1-6, bei pašalinti duris iš patalpos 1-6 į patalpas 1-4 bei 1-5, nes šios patalpos priskirtos ieškovei. Į patalpą 1-10 durys, pagal kadastro byloje esantį gyvenamojo namo projektinį patalpų planą yra tiek iš kiemo pusės, tiek iš patalpos 1-11, todėl įsirengti reikėtų papildomai duris į 1-6 ir 1-9, o durų pašalinimas nėra būtinas, nes yra galimybė jas tiesiog užrakinti. Be to, ieškovei taip pat bus reikalinga įsirengti papildomas duris tarp patalpų 1-3 ir 1-4 ir ji jas sutinka įsirengti savo lėšomis. Be to, apelianto teigimu, nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jo interesus dar ir todėl, jog pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką, apeliantui tektų naudojimuisi patalpos, pažymėtos indeksais ir 1-9, 1-10 ir 1-11 kurios yra nešildomos. Tačiau pagal inventorinėje byloje esantį patalpų planą, šių patalpų šildymas yra toks, koks buvo numatytas pagal namo statybos projektą. Atsakovams priskirtoje naudotis namo dalyje, yra pastato atskiras kaminas (atstojantis krosninį šildymą), siena susijęs su patalpą 1-11, o teismui paskyrus patalpą l-7 (virtuvę) bendrai naudotis, išspręstas ir patalpos 1-6 apšildymo klausimas, nes patalpoje l-7 yra krosnis. Patalpa 1-10 yra koridorius, 1-9 - sandėlis, kurio šildymas nenumatytas.

Apelianto teigimu priskyrus bendram naudojimui patalpą pažymėtą indeksu 1-7 (virtuvę), ji tik taps konfliktų židiniu dėl ieškovės ir atsakovės nesutarimų, tačiau, kaip pati atsakovė nurodo atsiliepime į ieškinį, ji turi savo virtuvę, apeliantams priskirtoje bendrai naudotis patalpose (1-14), ką patvirtina inventorinėje byloje esanti patalpų eksplikacija, todėl šis argumentas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu buvo nagrinėjamas pakartotinai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pasiūlymu, kito savo pasiūlymo neteikė, iš esmės nebendradarbiavo su ieškove, tik neigė jos poziciją ir prašė ieškinį atmesti, todėl kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas nustatyti tokią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu gali atkurti tarp bendraturčių taiką, nes nėra pagrindo pagal apeliacinio skundo argumentus nustatyti, kad juo buvo pažeistos bendraturčių teisės naudotis bendra daline nuosavybe ar sprendimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.). Kaip matyti iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-182/2010, kurioje pirmą kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, atsakovai visada deklaravo, kad tarp jų nesutarimų nėra, jie gali bendrai naudotis gyvenamuoju namu, kad nesutarimai kyla tik su ieškove. Civilinio kodekso (toliau CK) 4. 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namo, buto, ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, į proporcingumo kriterijų, t. y., į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, atsakovai savo bendrą sutarimą dėl naudojimosi jiems skirtomis patalpomis atskirai gali bet kada įforminti notarine tvarka, tam nereikalinga teisminė tvarka.

Apeliacinis teismas neįžvelgė apelianto interesų dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pažeidimų, todėl teismas neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės advokatė N. R. pateikė teismui prašymą priteisti valstybei iš atsakovų 320 Lt bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pagal 2013 m. liepos 18 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1449 (t. 3, b. l. 152-153), kurios priteistinos iš skundą padavusio apelianto, pralaimėjusio apeliaciją (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismą 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (mokama į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 (duomenys neskelbtini) 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką „Swedbank“, AB, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) iš atsakovo (apelianto) E. K. 320 Lt išlaidų už ieškovei D. A. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas